Šilauogės

[lunacy]

Prieš 17 valandų, vk_ pranešimas:

Rimtas video anglu kalba apie silauogiu auginima, silauogiu auginimas pas mus atejo is ju:

Mane labai nustebino ju pateiktas grafikas, kuriame lygina mulciuotu ir nemulciuotu silauogiu derlius (video laikas 30:00). Matosi, kad mulciuotos silauoges duoda net kelis kartus didesni derliu!!! (Pasirodo, ne be reikalo as siuos metus skelbiau mulciavimo metais. ) Beje, jie teigia, kad geriausia silauoges mulciuoti arba pjuvenomis, arba pjuvenomis su medienos drozlemis (cipsais).

Amšėjaus fanatikai negalės naktimis miegoti po tokio video apie mulčiavimą 

[vk_]

Prieš 6 valandas, lunacy pranešimas:

Amšėjaus fanatikai negalės naktimis miegoti po tokio video apie mulčiavimą 

Visi normalūs augintojai pasisako už šilauogių mulčiavimą, "prieš" būna tik tie, kurie iš viršaus uždengia plėvele.

Minėto video 40:00 pateikta įvairių mulčiaus rūšių efektyvumo tyrimo rezultatai. Tyrė 8 metus ir lentelėje pateikia bendrą derlių per 8 metus priklausomai nuo naudoto mulčiaus:

pjuvenos 58,84;

lapai 56,50;

kukurūzų stiebai 53,00;

medienos "čipsai" 44,64;

kviečių šiaudai 44,16;

be jokio mulčiaus 21,85;

be jokio mulčiaus ir be laistymo 12,86.

Įdomu, kad antroje vietoje yra lapai! Pas mus ir aplinkiniuose kraštuose niekas nekalba apie mulčiavimą lapais. Gali būti, kad mes per daug griežtai žiūrime į šilauogių mulčiavimą ir išties mulčiuoti galima įvairesnėmis medžiagomis, kaip matome iš šio sąrašo lapais, kviečių šiaudais, kukurūzų stiebais ir panašiai.

Pabandymui paliksiu visus lapus, kurie dabar yra nukritę ant šilauogių tranšėjų.

[duncis]

Prieš 12 valandų, vk_ pranešimas:

Visi normalūs augintojai pasisako už šilauogių mulčiavimą, "prieš" būna tik tie, kurie iš viršaus uždengia plėvele.

Minėto video 40:00 pateikta įvairių mulčiaus rūšių efektyvumo tyrimo rezultatai. Tyrė 8 metus ir lentelėje pateikia bendrą derlių per 8 metus priklausomai nuo naudoto mulčiaus:

pjuvenos 58,84;

lapai 56,50;

kukurūzų stiebai 53,00;

medienos "čipsai" 44,64;

kviečių šiaudai 44,16;

be jokio mulčiaus 21,85;

be jokio mulčiaus ir be laistymo 12,86.

Įdomu, kad antroje vietoje yra lapai! Pas mus ir aplinkiniuose kraštuose niekas nekalba apie mulčiavimą lapais. Gali būti, kad mes per daug griežtai žiūrime į šilauogių mulčiavimą ir išties mulčiuoti galima įvairesnėmis medžiagomis, kaip matome iš šio sąrašo lapais, kviečių šiaudais, kukurūzų stiebais ir panašiai.

Pabandymui paliksiu visus lapus, kurie dabar yra nukritę ant šilauogių tranšėjų.

Idomu ar tik spygliuočių pjuvenos tinka ar betkokios, nes kur paskaitai tai visi sako kad mulčiuoja spygliuočių žieve arba pjuvena, o čia dar ir lapais tai gal ir lapuočių pjuvenos tiktu.Manau iš po benzininio pjuklo pjuvenų tai gal neverta pilti nes su tepalu grandine tepas, krūmai gali neatlaikit,kaip jūs manot?

[vk_]

Prieš 7 valandas, duncis pranešimas:

Idomu ar tik spygliuočių pjuvenos tinka ar betkokios, nes kur paskaitai tai visi sako kad mulčiuoja spygliuočių žieve arba pjuvena, o čia dar ir lapais tai gal ir lapuočių pjuvenos tiktu.Manau iš po benzininio pjuklo pjuvenų tai gal neverta pilti nes su tepalu grandine tepas, krūmai gali neatlaikit,kaip jūs manot?

Tinka labai daug kas, pavyzdžiui, tranšėjų apačioje tinka įvairių rūšių medžių rąsteliai bei šakos. Lapuočių pjuvenas tikrai daug kas naudoja, drąsiai gali jas naudoti. Ar tikrai pjuvenos užsiteršia pjaunant pjūklu? Nemanau, kad pastebėtum to poveikį krūmams, bet jei matai kažkokią taršą, tai spręsk pats, ar po to norėsi valgyti tokiose pjuvenose užaugintas uogas.

Pušų žievės šiaip puikiai tinka, bet jų problema ta, kad jų didesnius gabalus sunku susmulkinti ir jie ilgai nesupūna. O nesupuvę dideli gabalai gali trukdyti augti šaknims, jei bus netoli jų. Todėl pušų žievės gabalai tinkami arba tranšėjų dugne, arba mulčiavimui viršuje, o įmaišymui į substratą gerai tinka tik susmulkinta žievė. Aš seniau rinkdavau żieves miške, bet ateityje neberinksiu, paprasčiau ir geriau bus atsivežti pjuvenų.

Kalbant apie pjuvenas reikia suprasti, kad jų naudojimas atitinka du tikslus:

1) šilauogių patręšimas ir šilauogėms reikalingo humuso susidarymas supuvus pjuvenoms;

2) šilauogių paviršinių šaknų apsauga nuo didelių temperatūros svyravimų, drėgmės palaikymas, pH palaikymas, kova su piktžolėmis, biologiškai aktyvaus sluoksnio palaikymas ir panašiai, kai pjuvenos naudojamos kaip mulčias.

Todėl, pavyzdžiui, būtų galima atskiroje krūvoje pjuvenas supūdyti ar kompostuoti, kol jos virs humusu ir tuo gautu humusu puikiai patręšti šilauoges. Bet kas tada saugos šilauoges nuo temperatūros svyravimų ir palaikys drėgmę?! Todėl labai normalu ir teisinga, kai šilauogės mulčiuojamos neperpuvusiomis organinėmis medžiagomis ir tas mulčias pūna vietoje po truputį tręšdamas šilauoges. O kad šviežios pjuvenos pūdamos iš substrato nepaimtų azoto ir neprasidėtų augalų azotinis badavimas, jas reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis. Pjuvenos azotą iš aplinkos ima tik puvimo pradžioje, o joms supuvus azotas grįžta atgal. Todėl manau, kad jei kasmet šviežiomis pjuvenomis papildyti mulčią, tai gausiau azotinėmis trąšomis reikėtų patręšti tik pirmais metais, o vėliau užtektų įprastinio saikingo tręšimo arba net galima išvis netręšti mineralinėmis trąšomis.

[kostela]

O kaip puvantys obuoliai, pernoke vynuogės, slyvos.. galima jų pametyti į spygliuočių mulčą, ale parūgštyt ?

[vk_]

Dėl pjuvenų naudojimo noriu pasakyti dar vieną įdomų dalyką. Dažnai pjuvenomis užpildoma apatinė tranšėjos pusė, tada pildomas substratas su durpėmis, viršuje pamulčiuojama pjuvenomis ir apie tai, kad pjuvenos gali paimti azotą iš aplinkos, kalbama tik apie mulčiaus sluoksnį. Truputį papildomai patręšiama azoto trąšomis, bet tai atitenka viršutiniam, pavyzdžiui, 5 cm mulčiaus sluoksniui, o ne 30 cm apatiniam sluoksniui. Į tą apatinį sluoksnį niekas nededa papildomo azoto ir nebūna jokių problemų. Kodėl? Viršuje vyksta aerobinis pjuvenų perdirbimas, kuriam reikia gana daug azoto ir jį ima iš aplinkos, o apačioje deguonies yra daug mažiau ir ten, manau, pjuvenas greitai apima ir pagrinde perdirba grybeliai, o ne aerobiniai mikroorganizmai. O grybeliams pjuvenų perdirbimui reikia daug mažiau azoto, todėl ten ir nekyla jokių problemų dėl azoto.

Šis video truputį kita tema, bet jame paaiškina skirtingą azoto poreikį perdirbant aerobiniams mikroorganizmams ir grybeliams - video nuo mażdaug 1:40:

 

[vk_]

Prieš 1 valandų, kostela pranešimas:

O kaip puvantys obuoliai, pernoke vynuogės, slyvos.. galima jų pametyti į spygliuočių mulčą, ale parūgštyt?

Šios temos pradžioje rašė, kad pūvantys obuoliai šilauogėse nepasiteisino. Šiaip obuoliai, vynuogės, slyvos ir panašūs vaisiai priskiriami šarminančiai dietai, o ne rūgštinančiai. Todėl manau, kad jie neparūgštintų. Jiems panaudoti šilauogėms matau tik vieną būdą - juos reikia sumesti į komposto krūvą, geriausia su kompostiniais sliekais, ir tik turint pilnai perdirbtą kompostą galima jo truputį užberti šilauogėms.

Rūgštinimui geriausia naudoti sierą, o jei norima greitai parūgštinti - tada vandenyje ištirpintas rūgštis.

[tominykaz]

Su transeju kasimu ir lyginimu kaip ir baigta pagaliau:) pries viska pradedant , isivaizdavau lengviau viska:D na, duobes nelabai idealios, bet kaip pirmam kartui, manau gan neblogai.  

[ARUNASAS0]

Sveiki,kaip galvojat apie dirvos rugstingumo matuokli. Galvoju koki tai nusipirkti silauogems zeme pamatuoti. Gal kas koki naudojat ir puikiai veikiantis.

[vk_]

Kaip reikia šilauoges paruošti žiemai? Jas reikia apsaugoti nuo kiškių ir stirnų!

 

[ARUNASAS0]

Pridengiau žiemai nuo stirnų bei zuikių.

[karolynas]

As is savo auginamu pasalinau Bluecrop, nes nepatiko skonis ir per daug zeline konsistencija uogu. nustebino Goldraube skonis, primena juoduosius serbentus, rekomenduociau isbandyt.

[vk_]

On 2019-12-04 at 17:08, karolynas pranešimas:

As is savo auginamu pasalinau Bluecrop, nes nepatiko skonis ir per daug zeline konsistencija uogu. nustebino Goldraube skonis, primena juoduosius serbentus, rekomenduociau isbandyt.

Dėl ko mažiausiai galima abejoti, tai būtent dėl Bluecropo, nes jis yra masiškiausiai pasaulyje auginama veislė. Jei būtų neskani, tai nebūtų jos tiek versliniuose soduose prisodinta ir auginama dešimtmečiais. Man šiemet Bluecropo uogų skonis patiko, niekas iš šeimos jų nepeikė. Todėl spėčiau, kad pas tave arba kokia kita veislė augo Bluecropo vardu, arba buvo kažkas ypatingo, kas galėjo paveikti uogų skonį, pvz, koks nors uždžiūvimas, perlaistymas, liga, pertręšimas... 

Dėl juodųjų serbentų - šiemet pas mane liko keli nenurinkti jų krūmai. Pradžioje dar paskynė sulčių gamybai, o likusių niekas nenorėjo valgyti ir jie nubyrėjo. Neatlaiko konkurencijos.  

[vk_]

Pasikonsultavau su tręšimo specialistu ir sužinojau įdomių dalykų. Pirmas mano klausimas buvo apie amonio sulfato naudojimą šilauogėms ir amonio sulfato-nitrato ypatumus.

Atsakymas:

Amonio sulfatas naudotinas šilauogėms tik dėl dviejų priežasčių - sulfatinė liekana yra rūgščiausia todėl fiziologiškiausia rūgščiamėgiams augalams. Taipogi didelis azoto kiekis padeda mineralizuoti įvairios frakcijos ir sudėties mulčio sluoksnį, kuris naudotinas šilauogių auginime (durpės, pjuvenos, spygliai, kankorėžiai ir t.t.). Trečia priežastis – tai viena pigiausių trąšų, todėl plačiai naudojama pramoninėje uogininkystėje.

Auginant sau aš amonio sulfatą naudočiau, tačiau su saiku. Dalį jo užkeisčiau NPK bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu, pvz., NPK 8-11-23, NPK 3,5-10-15.

Visada atminkite tris dalykus:

1.      Kiek iš dirvos paėmei, tiek grąžink su kepure.

Visi biologiškai svarbūs maisto elementai, paimti iš augalų, turi būti grąžinti dirvai. Tai pagrindinis tręšimo dėsnis (trąšų naudojimo pagrįstumo „alfa ir omega“) -  augalai ir dirva vegetacijos metu praranda mitybines medžiagas, todėl jas būtina kompensuoti trąšų pagalba.

2. Palyginkite kaip rekomenduoja tręšti braškes ir kaip šilauoges, biomasė augalų skiriasi ne vieną kartą, o tręšimo programos šilauogėms – labai skurdžios. Nejaugi 2 m aukščio ir  iki 1,5 metro skersmens krūmas, duodantis vidutinį 4-6 kg uogų derlių,  sunaudoja mažiau mitybinių medžiagų negu braškės uogakelmis.

3. Prisiminkite, kas būna, kai pertręšiama azotu (pvz., bulves – koks jų skonis, laikymo ir skoninė kokybė).

Amonio sulfatas-nitratas yra amonio sulfato ir amonio nitrato mišinys (sugalvotas tam, kad užkeisti amonio salietrą, kuria negalima prekiauti dėl detonacijos ir terorizmo pavojaus). Ši trąša yra fiziologiškai beveik neutrali, todėl mažiau tinka negu amonio sulfatas. Skirtumas toks: amonio nitrato tirpalo pH 6,7-6,5, o amonio sulfato pH 4,5-5,5.

Sakote, kad dalį amonio sulfato pakeistumėte NPK bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. O kodėl būtent su mažu azoto kiekiu?

Atsakymas: nes amonio sulfatas turi 20 proc. azoto, o uogų kokybei dar svarbūs kalcis ir kalis.

Kodėl nepanaudojus NPK bechlorių trąšų su normaliu (dideliu) azoto kiekiu atitinkamai dar labiau sumažinant amonio sulfato kiekį?

Atsakymas: su  dideliu azoto kiekiu bechlorės trąšos paprastai būna 6-6,5 pH, t. y. artimos  dominuojančiai augalų daugumai pagal dirvos rūgštumą, o šilauogėms reikia rūgščių trąšų. Todėl geriausia naudoti tris kartus per metus (balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais) 30 g NPK 8-11-23, NPK 9-7-14, NPK 3,5-10-15  + 30 g amonio sulfato NS 20-22 į kv.m. 

[vk_]

Kaip vertinate Agrochemos gaminamas trąšas šilauogėms?

https://www.agrochema.lt/katalogas/prekes-sodui-ir-darzui/sodo-trasos/biriosios-sodo-trasos/silauogems/

Sudėtis, %: suminis azotas (N) – 8 (amoniakinis (N-NH₄) – 8), fosforas (P₂O₅) – 7, kalis (K₂O) – 14, kalcis (Ca) – 9, siera (S) – 14,6. Turi mikroelementų: boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn).

Atsakymas:

Pliusai:

1.NPK proporcijos geros,

2. yra vertingų fiziologines ligas užkardinančių mezo ir mikro elementų – magnis, kalcis, geležis, boras.

3. trąšos santykinai pigios rinkoje.

Minusai:

1. Tai yra atskirų trąšų mišinys (ilgaveikių, biologizuotų ir kitokiu moderniu technologijų trąšų amžiuje tai tas pats kas važinėtis su „Moskvičiumi“ vietoj „Audi“).
2. Trąšų gamyboje naudojami patys pigiausi ingredientai (pagrinde Baltarusiško importo trąšos).
3. Iš sudėties ir SDL matome dvi keistas mitybines medžiagas: kalcis ir kalio chloridas.

• Chloras yra pavojingas tuo, kad intensyviai tręšiant jis užteršią  dirvą ir augalai pradeda skursti, taip pat kai kurios grupės augalų iš prigimties yra jautrios chlorui. Kalio chloridas – tai sodrinta kalio druska, todėl joje labai daug chloro, kuris tikrai kenkia, tame tarpe ir uogoms.

Jeigu jau naudojame chlorizuotas trąšas, tai tą reikia daryti kas 3-4 metai, nes chloras yra neblogas dirvos dezinfekantas.

• Mišinyje iš kažkur atsirado kalcis. Kad būtų įdėta kalcio chlorido – mažai tikiu, o be to su kalio chloridu tai būtų tikra chloro bomba. Kalcis turbūt yra iš dolomitmilčių (patikrinkite šių trąšų tirpumą). Dolomitmilčių pagrindinė pareiga didinti (neutralizuoti) dirvos Ph, o tik po to kaip šalutinis poveikis – kalcio ir magnio šaltinis. Jeigu šiose trąšose yra dolomitmilčių tai jos yra kaip sakoma „žemiau plintuso“.

Iš principo šios trąšos tinka tręšti minimalia norma – 20 g/kv. m vieną kartą, tai yra po ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvųjų šilauogių derliaus nuėmimo (derliaus jau nėra, o trąšų mitybinės medžiagos iki vėlyvo rudens kompensuos šilauogės krūmo sunaudotas maisto medžiagas. Vėlyvosioms šilauogėms šios trąšos netinka. Reikėtų naudoti kalio sulfatą ir superfosfatą, sierą ir magnio sulfatą.

Ar jos tinkamos kaip jūs minėjote pakeisti daliai amonio sulfato? 

Netinkamos. 

Šių trąšų saugos duomenų lape parašyta "Trąšų mišinį ,,Šilauogėms” sudaro: Amonio sulfatas, superfosfatas, kalio chloridas, magnio sulfatas." Tai yra, rašo, kad yra kalio chloridas, o jūs pabrėžėte, kad reikia bechlorių trąšų. Kažkur čia turėtų būti klaida.

Klaida yra Agrochemos godume, kai norima užsidirbti kokybės sąskaita ir aplenkti konkurentus rinkoje pseudo agronominiais triukais, skirtais neišprususiam naudotojui.

Kokiais kiekiais ir kokiomis trąšomis jūs tręštumėte šilauoges, kurias augintumėte sau suvalgyti ir nesivaikant maksimalių derlių? Aš paskutiniais metais tręšdavau gana mažai nuo pavasario iki birželio pabaigos, tręšdavau pagrinde amonio sulfatu plius truputį panaudodavau universalių NPK trąšų.

Teisingai darydavote. Aš papildomai dar palaistyčiau mikorizės ir mikriobiologinių trąšų tirpalais – kartą vegetacijos pradžioje, prieš žydėjimą ir žalios uogos fazėje. Jais nepertręšite, o nauda bus didelė.

Niekada netręšdavau antroje vasaros pusėje nei fosforu, nei kaliu, kaip kartais rekomenduojama?

Tręšti būtina, nes taip formuojamas kitų metų derlius, sparčiau sumedėja jauni ūgliai.

[vk_]

Siekdamas išsiaiškinti likusius neaiškumus su minėtomis Agrochemos trąšomis šilauogėms parašiau Agrochemai emailą su tokiais klausimais:

1)      Norėčiau pasitikslinti, iš kur yra kalcio, nes mišinį sudarančiose išvardintose atskirose trąšose nesimato kalcio šaltinio. Turbūt yra dar kažkoks ingredientas, kuris nenurodytas?

2)      Ar tikrai šiose trąšose kaip sudėtinė dalis naudojamas būtent kalio chloridas? Tai yra, šios trąšos nėra bechlorės?

 Po kelių dienų gaunu atsakymą iš Agrochemos produkto vadovės:

„Atsakant į jūsų klausimus:

1.       Sudėtyje šių trąšų yra kalcio amonio salietra, kalcis yra viena iš sudedamųjų dalių šios trąšos.

2.       Taip, šios trąšos nėra bechlorės, nes sudėtyje yra kalio chloridas. Norint, kad trąšos būtų bechlorės, reiktų naudoti kalio sulfatą.

Jei dar turėsite kokių klausimų, kreipkitės.“

Bandau dar pasiklausti, kelias dienas tyla. Vėl rašau emailą su klausimu „Neplanuojate atsakyti?“ Atsako, kad buvo pamiršusi mano emailą ir pasiūlo klausti tiesiogiai gamybos vadovo. Gerai, užduodu jam šiuos klausimus:

1. Produkto vadovė į klausimą, kas yra kalcio šaltiniu šiose trąšose, atsakė, kad tai yra kalcio amonio salietra. Ar tai patvirtinate?

2. Apie šias trąšas šilauogėms rašo "turi mikroelementų: boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn)". Iš kur kaip trąšose atsiranda mikroelementai? Ar čia atskirai iš kažkur perkami ir į trąšas įmaišomi specialūs priedai, ar tų mikroelementų jau būna kokiose nors pagrindinėse trąšose, kurios dedamos į mišinį? Lygtai niekur nemačiau, kad būtų atskirai parduodami mikroelementai tręšimui.

3. Sakote, kad kalcis šiose trąšose šilauogėms yra iš kalcio amonio salietros. Tačiau šių trąšų saugos lape rašoma "trąšų mišinį "Šilauogėms" sudaro: Amonio sulfatas, superfosfatas, kalio chloridas, magnio sulfatas", tai yra, mišinyje nėra kalcio amonio salietros. Tai koks tada yra teisingas trąšų "Šilauogėms" receptas, tai yra, kokios trąšos sudaro mišinį?

4. Gal ir ne visai teisinga užduoti tokį klausimą, bet paklausiu - kodėl trąšų mišinyje šilauogėms pasirinkote naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą?

Gaunu atsakymą:

„Ką Jus vardijat, taip, ten yra, daugiau aš Jums pasakyti negaliu, tai yra gamybinė paslaptis.

PVZ: fosforines trąšas sudaro ne vien fosforas.“

Dar bandau perklausti:

O kodėl pasirinkote šiame mišinyje naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą? Juk tai nėra gamybine paslaptimi.

Atsakymas:

„Man iškilo klausimas, Jūsų viso šito, domėjimosi priežastis?“

Atsakau, kad nusipirkau šių jų trąšų ir domiuosi iš smalsumo kaip sodininkas-entuziastas.

Tyla, daugiau Agrochema nieko nebeatsako.

Apibendrinu apie šias trąšas gautą informaciją:

1.      Tai yra trąšų mišinys (ilgaveikiu, biologizuotu ir kitokiu moderniu technologiju trąšų amžiuje tai tas pats kas važinėtis  su „Moskvičiumi“ vietoj „Audi“).

2.      Trąšų gamyboje naudojami patys pigiausi ingredientai (pagrinde Baltarusiško importo trąšos).

3.      Sudėtyje naudojamas kalio chloridas. Jis naudojamas kaip pigus kalio šaltinis, tačiau jo sudėtyje esantis chloras iš esmės sugadina šias trąšas. Chloras yra pavojingas tuo, kad intensyviai tręšiant jis užteršia dirvą ir augalai pradeda skursti, taip pat kai kurios grupės augalų iš prigimties yra jautrios chlorui. Kalio chloridas – tai sodrinta kalio druska todėl joje labai daug chloro, kuris tikrai kenkia, tame tarpe ir uogoms. Jeigu jau naudojame chloruotas trąšas, tai tą reikia daryti kas 3-4 metai, nes chloras yra neblogas dirvos dezinfekantas. Šilauogės specialiai mulčiuojamos, po tuo mulčiu pilna gyvų mikroorganizmų ir staiga užpili chlorido ir viską tai nužudai-išdezinfekuoji. Negerai. Net kelis kartus klausiau Agrochemos specialistų, kodėl naudoja kalio chloridą, o ne sulfatą. Projekto vadovė pripažino, kad siekiant bechlorių trąšų turėtų būti naudojamas kalio sulfatas, o gamybos vadovui turbūt buvo per gėda pripažinti, kad kalio chloridą naudoja dėl pigumo, todėl jis šį klausimą kelis kartus praignoravo.

4.      Trąšų sudėtyje nurodomas kalcis, bet tarp išvardintų mišinį sudarančių atskirų trąšų kalcio šaltinio nėra. Gamybos vadovas atsisakė patvirtinti, kad ten yra kalcio amonio salietra, kurią buvo paminėjusi produkto vadovė. Manau, kad jos ten nėra, nes tikrai ja būtų pasigyrę vardindami mišinį sudarančias trąšas ir atsakydami į klausimą būtų patvirtinę. Tad lieka dvi realios versijos – arba ten įdėti dolomitmilčiai (Kalcis turbūt yra iš dolomitmilčių (patikrinkite šių trąšų tirpumą). Dolomitmilčių pagrindinė pareiga didinti (neutralizuoti) dirvos Ph, o tik po to kaip šalutinis poveikis – kalcio ir magnio šaltinis. Jeigu šiose trąšose yra dolomitmilčių, tai jos yra kaip sakoma  „žemiau plintuso“.), arba išvis ten jokio kalcio nėra.

5.      Tiesą sakant, jei jau dėl tokių medžiagų kaip kalcis kyla pagrįstos abejonės, tai lygiai taip pat galima abejoti mikroelementų buvimu. Į klausimą apie mikroelementus sudėtyje gamybos vadovas taip pat nieko neatsakė.

Rezultate turime trąšų pakelį su gražiu paveiksliuku ir lietuviškos įmonės užrašais, tačiau nelietuvišku ir abejotinos kokybės turiniu. Išvadas kiekvienas darykitės pats, o aš nuo šiol ratu apeisiu visas Agrochemos trąšas.

[vk_]

Pritariu idėjai, kad šilauoges geriausia tręšti amonio sulfatu plius universaliomis bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. Atsitiktinai iššokus reklamai apie juodojo penktadienio nuolaidas, išsirinkau ir įsigijau tokias "Braškių, uogakrūmių ir vaismedžių trąšas". Panašu, kad jos tam viskuo tinkamos ir pagamintos Suomijoje - "Yara Suomi OY". Beje, tos pačios trąšos parduodamos ir kitu pavadinimu - "Rododendrų ir erikinių augalų trąšos", bet tame nėra jokios apgaulės, nes pagal sudėtį šios trąšos puikiai tinka abiem šiems tikslams. O kad kai kurie pirkėjai nesigilina ir pirks tik trąšas su užrašu "Rododendrams" ir rododendro gražiu paveiksliuku ant pakelio - tai čia jau kitas klausimas.  

Beje, rododendrams ir azalijoms labai gerai tinka visos šilauogių auginimo priemonės.

[ARUNASAS0]

Saunuolis vk(nezinau tikro vardo),uz tokia parodyta iniciatyva. As ir visada uz teisybe ir aiskia tiesa. Idomi ir svarbi informacija.

[NADH]

Ca, K ir P saltinis gali buti Kalio/kalcio mono/di hidro fosfatai, arba monokalcio fosfatas.   Visa kita tresimo efekta galima gauti naudojant sieros, azoto rugstis. Pigu ir paprasta. Nereikia ieskoti trasose skirtose megejams musiu, ju ten nebuna. Nors Ca sarmina, bet nedidelis kiekis augalui butinas. Peace

[ARUNASAS0]

Maciau yra pirkti tresimui sieros rugsties granulemis,o kaip ar tinkama skysta technine sieros rugstis. Cia gal vienas ir taspats. Dar gal zinote skiedimo tos rugsties santyki.

[lunacy]

On 2019-12-10 at 13:52, vk_ pranešimas:

Pritariu idėjai, kad šilauoges geriausia tręšti amonio sulfatu plius universaliomis bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. Atsitiktinai iššokus reklamai apie juodojo penktadienio nuolaidas, išsirinkau ir įsigijau tokias "Braškių, uogakrūmių ir vaismedžių trąšas". Panašu, kad jos tam viskuo tinkamos ir pagamintos Suomijoje - "Yara Suomi OY". Beje, tos pačios trąšos parduodamos ir kitu pavadinimu - "Rododendrų ir erikinių augalų trąšos", bet tame nėra jokios apgaulės, nes pagal sudėtį šios trąšos puikiai tinka abiem šiems tikslams. O kad kai kurie pirkėjai nesigilina ir pirks tik trąšas su užrašu "Rododendrams" ir rododendro gražiu paveiksliuku ant pakelio - tai čia jau kitas klausimas.  

Beje, rododendrams ir azalijoms labai gerai tinka visos šilauogių auginimo priemonės.

Bent jau aš tai naudojau anksti pavasarį YaraMila NPK + Me ir vėliau amonio sulfatą. Pirmu trešimu gal azoto kiekis šiek tiek per didelis, bet bent jau savo akimis nepastebėjau, kad būtų padaugintą azoto (gal naujai uždėtas mulčas viską išlygino). 

Prieš 17 valandų, NADH pranešimas:

Ca, K ir P saltinis gali buti Kalio/kalcio mono/di hidro fosfatai, arba monokalcio fosfatas.   Visa kita tresimo efekta galima gauti naudojant sieros, azoto rugstis. Pigu ir paprasta. Nereikia ieskoti trasose skirtose megejams musiu, ju ten nebuna. Nors Ca sarmina, bet nedidelis kiekis augalui butinas. Peace

Manyčiau pagrindinis musių ieškojimas @vk_ buvo dėl Cl elemento trąšose, kurio tikrai neturėtų būti ypač trašose, kurios naudojamos uogakrūmiams, vaiskrūmiams ar daržovėms.

[Majus]

On 2019-09-22 at 19:48, vk_ pranešimas:

O mano "velyvaji Patriota" dar dabar valgome. Ir kuo veliau, tuo jis saldesnis ir skanesnis, dabar ji valgant is skanumo "galima liezuvi praryti". Gera velyva veisle, uzklausiau pardaveju, ka is tikruju pardave, tai sake veliau pakonsultuos, dabar jie darbais uzsiverte.

Sveikas vk. gal išsiaiškinai kokia tai veislė?

[vk_]

prieš 31 minutes , Majus pranešimas:

Sveikas vk. gal išsiaiškinai kokia tai veislė?

Sveikas, Majau. Nepatikėsi, bet kaip tik vakar pardavėjai atsiliepė į šį emailą ir vakar bei šiandien draugiškai bandėm aiškintis, kokia ten galėtų būti veislė. Deja, veislės išsiaiškinti nepavyko. Ji neatitinka nė vienos kitos jų parduodamos veislės. Veislė sumaišyta ne pas juos, o kažkur užsienio medelyne arba dauginant "in-vitro" būdu, arba kažkuriame kitame etape. Tad veislė gera, bet kokia - neaišku.  

[lunacy]

@vk_ Grįžtant apie trąšas šiek tiek pasimečiau, pažiūrėjau agrochemos ne tik šilauogių trąšas. Visur rašoma K2O (Kalio oksidas), o saugos lapuose oksidas patampa chloridu. Tai jie, kaip ir pažeidžia LR įstatymus reklamuojant prekę klaidinant vartotojus (spėju saugos lapo ant pakuotės nėra ir nerašoma, kad tai yra KCI). Ar aš čia kažko nesuprantu ir esu neišmanėlis - natūraliai oksidas skyla į chloridą?

[vk_]

Lunacy, į tavo klausimą geriausiai gali atsakyti mūsų chemikas Nadh, tikėkimės, kad jis nepasikuklins ir paaiškins.

O aš kaip fizikas galiu tik pasakyti, kad chloras iš oksido niekaip neatsiras, ten iškart yra chloridas. Gal ten K2O naudoja kaip tam tikrą kalio kiekio matavimo vienetą?