Mėsinė galvininkystė

[ricardaas]

Na nežinau ar atsibosta...ėda ir tiek Jis sako kad jam būtent per 3 dienas rulonas tinkamas šerti(šiltesniu oru) kad pradarius reikia per 3 dienas sušerti,todėl ir esą netinka ūkiams,kurie po 1-2 karves laiko...o šaltu oru esą iki 2 savaičių net pradarytas galėtų būti,vis tiek nesugestų...

[Audrius]

Nu ir kaip neatsibosta to pačio rulono tris dienas ėsti? Pas mane trečią dieną karvės nebenori ėsti, dairosi šieno. Tai visą laiką ir kaitaliojam vieną dieną šienas, dvi šienainis.

Nu pas mane karves visai nebenori sieno est. Kiek pridedi sieno tiek lauk isnesi. Ziuri jos i siena ir needa sienainio lauke

[ricardaas]

Ziuri jos i siena ir needa sienainio lauke

Šito parašymo nelabai supratau

[Usurinis]

Nu nežinau , dar nebuvo nei vieno karto kad atidarius ruloną jis trečioje dienoje nekaistų, net netyčia pažeidus apsnigtą ruloną po trijų dienų jis būna šiltas o po keturių dienų ant tokio rulono sniego sluoksnis akivaizdžiai sumažėja. Galimas variantas jei susuktas labai drėgnas nu kur daug vandens ir jis sušalęs į ragą.

[Audrius]

Nors sieno pilnos edzios jau baube kol neatnesi sienainio. Kiek kartu esam deja siena tai pastowiai gali sukreikt nes buna neissestas. O sienainio nelieka nei laso iseda visa.

[Usurinis]

Jei nepaslaptis: ar šienas ir šienainis gaminama iš to pačio lauko ar skirtinga rūšinė sudėtis , kada pjautas šienas?

[Audrius]

Yra sieno net is to pacio lauko, nes nespejo viena diena pabaikt tai kita diena buvo jau sienas. Sienas yra geras butu sienas levas pats suprasciau kodel needa. Is po atolo visai ten beveik zalia zole neizdziuvo beveik, nieko kito est nenori.

[Usurinis]

Nu čia gali būti įvairūs variantai pabandyk duoti ištisai tik šienainį tol kol atsiės sočiai. gal šienainį yra kažkokia medžiaga kurios negauna su šienu , veikia minimumo dėsnis.

[Audrius]

Tai as vien sienaini ir tebeduoju, siena prieaugliui seriu.

[ricardaas]

Nuo 40 iki 70 cm.Pusmmetrio turėtų užtekti. Dar vienas pliusas ,kad giliam tvartui galima mėšlą išvežti iki dviejų kartų per metus. Bet niekas nenurodo kas kelis mėnesius. O vežant žiemą kai yra įšalas labai patogu.

Bet mėžiant tvartą 2 kartus į metus,ar kas 3 mėnesius,susidursiu su problema-gardus reikia išardyti kad galėtum su traktoriumi išstumti,o garduose gyvuliai...į kitą gardą tankiai nesugrūsi,nes tuoj badytis pradės...

[Usurinis]

Tai ką ricardaai gyvuliukus kankini? Ir ką gi veikia VMVT inspektoriai. Per žiemą lauk neišleidi pabėgioti vargšelių. Aš tai pasirenku dieną kai oras neblogas išleidžiu visus į lauką į aptvarą ir tvartą tvarkausi, jokių bėdų. Vakare gerai pabėgioję, pavargę, išalkę ristele subėga atgal tik spėk suktis.

[ricardaas]

Taip išeina kad kankinu Pririšti jie pas mane-ir mažesni ir dideli ir karvės...o aptvaro tai neturiu,tai nėra kur paleisti...įdomu kaip tvarkosi tie,kurie apskritus metus tvarte laiko Juk gardai dažniausia visi gyvuliais užpildyti,o rezervinių gi niekas nepalieka...

[Audrius]

pas mene tik karves priristos, telycios jauciai ir versiai garduos paleisti. O ir i lauka visus isvarau meslus valant. Kadangi iki artimiausio kaimyno apie 1km tai paleidziu be apvaru. Pasiduoda pusdieni po laukus paskui parbega visos slapios

[vygantasma]

Mes valydami mesla gyvulius is gardu nevarom, tik reikia vieno ar geriau dvieju zmoniu pasaugoti kad neissprustu kuris nors.Tik blogai kai kartais isisiunta buliai tai traktoriui sparnus aplauzo

[Erikas]

Sveiki.

Norėčiau pasikeisti informacija apie literatūrą mėsinės galvijininkystės klausimu. Parašykit, ką žinot. Štai mano turimos knygelės:

1. Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS. 2004.

2. R. Bleizgys ir kt. GALVIJŲ LAIKYMAS ŠALTUOSE TVARTUOSE. 1999.

3. R. Bleizgys ir kt. PERSPEKTYVIOS GALVIJŲ LAIKYMO TECHNOLOGIJOS.2000.

4. Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINĖ GALVIJININKYSTĖ. 2002.

5. Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS. 2003.

6. Č. Jukna ir kt. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS. 2005.

7. G. Kučinskienė. GALVIJŲ ĮKAINOJIMAS ATSIŽVELGIANT Į SKERDENŲ MASĘ IR KOKYBĘ. 2005.

O taip pat dar keletas susijusių:

1. B. Bakutis. EKOLOGINIO ŪKIO GYVULININKYSTĖ. 2003.

2. O. Kazlienė. EKOLOGINĖS GYVULININKYSTĖS PRADŽIAMOKSLIS. 2005.

3. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI PREKINIAMS ŪKIAMS. 2004.

4. V. Žekonienė. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO PRADMENYS. 2002.

5. V. Danilčenko. MĖŠLO TVARKYMAS EKOLOGINIAME ŪKYJE. 1998.

6. E. Abraitytė, V. Rūsys. KALIFORNIJOS SLIEKŲ AUGINIMAS.1993.

[ricardaas]

Aš šią:Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS. 2004. prieš kokias 3 savaites nusipirkau internetu O kitokių neturiu

Įdomu ar kitos:

Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINĖ GALVIJININKYSTĖ. 2002.

Č. Jukna, V. Jukna. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJOS. 2003.

Č. Jukna ir kt. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS. 2005.

yra vertingos,ar tik juose tas pats per tą patį rašoma Ar apsimoka šitų ieškoti,jei turiu pirmąją

Taip pat įdomu kur galima nusipirkti kitas Interneto parduotuvėse tai nėra,o knygyne neteko matyti...gal kokia LŽŪKT platina

[Erikas]

Č. ir V. Juknų 2002 ir 2003 brošiūrėlių neverta ieškoti, nes nėra kur gauti ir be to 2004 m. knygoje viskas plačiau sudėta.

Č. Jukna ir kt. MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS. 2005 - tai Žemės Ūkio Rūmų dalomoji mokymo programos medžiaga. Ją dykai galima gauti kursuose. Ieškok ŽŪR. Ji kiek skiriasi nuo kitų Juknos knygelių.

[ricardaas]

Dėl Juknos knygelių aišku Na o kitos:

R. Bleizgys ir kt. GALVIJŲ LAIKYMAS ŠALTUOSE TVARTUOSE. 1999.

R. Bleizgys ir kt. PERSPEKTYVIOS GALVIJŲ LAIKYMO TECHNOLOGIJOS.2000

G. Kučinskienė. GALVIJŲ ĮKAINOJIMAS ATSIŽVELGIANT Į SKERDENŲ MASĘ IR KOKYBĘ. 2005.

B. Bakutis. EKOLOGINIO ŪKIO GYVULININKYSTĖ. 2003.

O. Kazlienė. EKOLOGINĖS GYVULININKYSTĖS PRADŽIAMOKSLIS. 2005.

VETERINARIJOS REIKALAVIMAI PREKINIAMS ŪKIAMS. 2004.

V. Žekonienė. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO PRADMENYS. 2002.

V. Danilčenko. MĖŠLO TVARKYMAS EKOLOGINIAME ŪKYJE. 1998.

E. Abraitytė, V. Rūsys. KALIFORNIJOS SLIEKŲ AUGINIMAS.1993

Kur jas įsigyti Interneto parduotuvėse nėra,o knygyne irgi nesimato...

[Erikas]

EKOLOGIŠKO ŪKININKAVIMO PRADMENYS. Kreipkis į "Ekologiško ūkininkavimo centrą" (kažkur netoli Klaipėdos). Man jie atsiuntė paštu. Adreso neprisimenu.

Bleizgio knygelių (jos plonos) ieškok pas patį Bleizgį - jis dirba LŽŪU dėstytoju. Aš iš jo gavau vieną.

Gintarės Kučinskienės tel. 8-611-35827. Kreipkis tiesiai į ją arba į ŽŪRūmus.

Bakučio, Kazlienės, Danilčenko knygelės buvo Kauno knygyne.

Edita Abraitytė dabar vadinasi Karbauskienė - dirba ŽŪRūmuose.

Beje, dėl sliekų - rekomenduoju labai, labai. Kalifornijos sliekų pagalba gali išspręsti visas pievų tręšimo problemas: biohumusą galėsi barstyti ir pavasarį ir vasarą ir rudenį, ir efektas bus 5-10 kartų geresnis, nei mėšlą kratyti.

[ricardaas]

Dėkoju už informaciją Pabandysiu susisiekti ir nusipirkti.O dėl sliekų,tai anksčiau jau buvau sumąstęs,bet tam irgi reikia žinių,tai pasiskaičius ir pasidomėjus,gal reikės užsiveisti,juk jiems bus galima tą patį mėšlą atiduoti "perdirbti" tik reikia gerai įrengti,išbetonuoti,o tai bus kaip kad ne vienam sliekai pabėgo O pats gal turi sliekų ir biohumusą jau naudoji

[Erikas]

Jau nebeturiu. Pradėjau kadaise labai mėgėjiškai, buvo padaryta klaidų ir jie, kaip daugumai, išėjo. Aš maniau "su visam", bet jie toli nėjo - iki artimiausios mėšlo krūvos, o po to nepastebimai buvo iškratyti po naudmenas ir tikriausiai susimišrino su aborigenais.

Šiemet pradedu statyti mėšlidę. Prie jos noriu įsirengti sliekidę ir šįkart sliekų nebeišleisiu.

[jegis]

o tai kaip veliau juos sugaudyti kad i laukus neissikratytu

[Erikas]

Tai matai, jei jau išėjo pas kitą, tai "užsirašyk - prapuolė". Reikia laiku pamaitinti ir jie niekur neis. Su karvėm paprasčiau - jos baubia, kai ėst nori. O tie kirmėlės patys nusprendžia, ką daryti. Aš pas profus mačiau, kaip, saulei nešviečiant (jiems tai mirtina), jie "šniūru" varė į pernelyg arti esančią šviežio mėšlo krūvą. Matyt laiku nepašėrė, o jie uoslę turi.

Na, yra atidirbtos šiuolaikinės technologijos - jas taikant problemų neturėtų būti.

[Erikas]

Papildymas dėl sliekų.

Reikia turėti sliekidėje lysvių sliekams daugiau, nei minimumą. Kai lysvė užsipildo biohumusu ir jau nebėra kur dėti mėšlo, reikia uždėti labai kvapnaus mėšlo keletą nedidelių krūvelių. Netrukus sliekai (dauguma) pereis į tas krūveles, o tada jas reikia perkelti į naują, beveik tuščią lysvę, kurią vėliau pildysite mėšlu, t.y. šersite. Operaciją kartojate ir galima manyti, kad prarasite tik apie 1/10 populiacijos. [/img]

[Usurinis]

Broliukai tą savo įdėją siūlau pasilaikyti sau, kodėl niekas nesako kas labiausiai mėgsta sliekus ir ko aš labai nemėgstu. Liaudis išmintis sako : devyni amatai dešimtas badas. Pasirinkit -arba sliekai arba galvijai.