Kada zadat pradet tresti zieminius kviecius azotinem trasom?

[Vilius]

Prieš 3 valandas, Ovid pranešimas:

Laba diena, ka manote apie tokia z.kvieciu tresimo technologija, vegetacijai atsinaujinus 300 kg kas-32, tada po keliu dienu sulfatas 100kg, esant 32-33 bbch 120 kg salietros, veliavinio lapo tarpsniu 100 kg salietros.

Kasą laistom tai skaičiuojam litrais į hektarą. Ka pastebėjom dėl orų permainingų, kad paskutinis trešimas ant vėliavinio lapo neefektyvus, bent jau pas mumis visad sausra. Tai 32bbch paskutinis salietros trešimas dažnu atveju 200kg/ha.

Kaip kolegos, kada su KASu salietra?  Rodo savaitgali šilumą, tai manau ateinančios savaitės vidurį kogero reikės  judėt, kai dirvos bus pradžiuvusios.

[Heartbreak-kid]

prieš 53 minutes , mjj pranešimas:

Kiek kg/ha karbamido dėdavot/dėsit?

Pienines brandos pati pradzia 30-35kg/ha

[ceck]

prieš 33 minutes , Vilius pranešimas:

Kasą laistom tai skaičiuojam litrais į hektarą. Ka pastebėjom dėl orų permainingų, kad paskutinis trešimas ant vėliavinio lapo neefektyvus, bent jau pas mumis visad sausra. Tai 32bbch paskutinis salietros trešimas dažnu atveju 200kg/ha.

Kaip kolegos, kada su KASu salietra?  Rodo savaitgali šilumą, tai manau ateinančios savaitės vidurį kogero reikės  judėt, kai dirvos bus pradžiuvusios.

pas mus taip sausa, kad vos plūgus eina ištraukt  manau ateis balandžio pirma savaitė tikrai

[Garix]

Aplink Kauna su drėgme stebūklu nėra, praeita sav pirmūnai bėrė salietra, ir nepasakyčiau kad būtu išpjautos vėžos.

[Ovid]

prieš 50 minutes , Vilius pranešimas:

Kasą laistom tai skaičiuojam litrais į hektarą. Ka pastebėjom dėl orų permainingų, kad paskutinis trešimas ant vėliavinio lapo neefektyvus, bent jau pas mumis visad sausra. Tai 32bbch paskutinis salietros trešimas dažnu atveju 200kg/ha.

Kaip kolegos, kada su KASu salietra?  Rodo savaitgali šilumą, tai manau ateinančios savaitės vidurį kogero reikės  judėt, kai dirvos bus pradžiuvusios.

Tai kiek duodi kaso veiklia? Viena karta su kasu tresi ar per du?

[Dainius48]

Jei derlius orentuotas i kieki, o kokybe nera aktualu, tai trešimus geriausia iki krumyjimosi pabaigos atlikt ir viskas?

[Heartbreak-kid]

prieš 1 minutę , Dainius48 pranešimas:

Jei derlius orentuotas i kieki, o kokybe nera aktualu, tai trešimus geriausia iki krumyjimosi pabaigos atlikt ir viskas?

Principe taip

[Witalikas]

Prieš 1 valandų, Ovid pranešimas:

Tai kiek duodi kaso veiklia? Viena karta su kasu tresi ar per du?

Viena karta grynu. 
Antru ratu salietra

[AgroP]

prieš valandą, Dainius48 pranešimas:

Jei derlius orentuotas i kieki, o kokybe nera aktualu, tai trešimus geriausia iki krumyjimosi pabaigos atlikt ir viskas?

iki BBCH 32 (iki antro bamblio)

[Vilius]

Prieš 4 valandas, ceck pranešimas:

pas mus taip sausa, kad vos plūgus eina ištraukt  manau ateis balandžio pirma savaitė tikrai

Nu va... O pas mumis aria jau tarpinius posėlius tai tikrai kūdai su drėgme.

[Vilius]

AG Paulius kaip agronomas galėtų  savo įžvalgom busimų darbų, o gal ir normom pasidalint ka mato.

[AGROMAN]

prieš 5 minutes , Vilius pranešimas:

Nu va... O pas mumis aria jau tarpinius posėlius tai tikrai kūdai su drėgme.

tas mane ir stabdo... 

[ceck]

prieš 1 minutę , AGROMAN pranešimas:

tas mane ir stabdo... 

čia tas pats kas pernai vasarą, pas kaimyną lyja pas mus ne, panašu dabar tas pats, o dar kai užmetė sniego su lietum tai išvis balos, drenažai dirba pilnumoj

[Mantas2342]

Jau ką ką, bet art pavasarį kai drėgmės nėra daug kur tiek kiek norėtųsi tikrai ne variantas. Geriau purkšt, greit po to organizuot sėjos darbus, voluot ir melst lietaus, aišku ne plakančio dirvą.

[AG Paulius]

prieš 57 minutes , Vilius pranešimas:

AG Paulius kaip agronomas galėtų  savo įžvalgom busimų darbų, o gal ir normom pasidalint ka mato.

Sveiki, bičiuliai,

Pradžiai pasidalinsiu keliomis įžvalgomis. Rudens sezonas buvo ilgas ir šiltas, žiema – taip pat švelni ir drėgna. Net sausio mėnesį turėjome minimalią vegetaciją, todėl pasėliai, mano manymu, yra gerai išsikrūmiję ir pasiruošę pavasario sezonui. Vis dėlto prasidėjęs pavasaris su šalnomis ir tiesioginiais saulės spinduliais padarė šiokių tokių nuostolių – pavieniai augalai nudegė, o prastesnėse žemėse kai kur galėjo net išalti, ypač jei pasėliai buvo per tankūs.

Mano žieminių kviečių išsikrūmijimą vertinu tarp 3–4 šoninių ūglių. Jei prisimenate, rudenį minėjau, kad sėjau 3,2–3,5 mln. sėklų normą. Vertinant išsikrūmijimo koeficientą 3, pasėlyje jau turime apie 9–10 mln. potencialių stiebų.

Pirmieji darbai kitą savaitę prasidės nuo kompleksinių trąšų barstymo:
DAP – 200 kg/ha
KCl – 200 kg/ha
Į savaitės pabaigą arba balandžio pradžioje – pirmasis tręšimas amonio nitratu (200 kg/ha).

Asmeniškai manau, kad pirmasis tręšimas šiemet turėtų būti atliktas ne vėliau kaip balandžio 3–4 dienomis (atsižvelgiant į bioritmus).

Kadangi pavasaris ankstyvas, tikėtina, kad jis bus labai nepastovus – kaip visada mūsų klimato zonoje, šiltas oro mases keis šaltesnės, su naktinėmis šalnomis. Tokiu atveju augalų vegetacija vyks daugiausia šaknų vystymosi ir krūmijimosi stadijos etape, kol vidutinė paros temperatūra neperkops 8–10°C ribos ir augalai nepradės intensyviai augti. 

Atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu didesnės azotinių trąšų normos skatintų papildomą krūmijimąsi. Klausimas – ar tikrai to reikia?
Augimo reguliatorių planuoju naudoti tik 32 stadijoje krūmyjimo pabaigoje, pradėjus ilgėti stiebui. 
Tuo metu manau bus atliekamas antras amonio nitrato tręšimas kurio metu bus atiduota apie 250 - 300 kg/ha norma priklausys nuo meteorologinių sąlygų. 

Čia tik mano nuomonė ir asmeninė patirtis, O Jūs ūkininkai pirmiausiai turite planuoti savo tręšimo strategija pal turimas azoto formas ir planuojamas atiduoti veiklios medžiagos kiekius. 

[AG Paulius]

pasidalinu dar šeip mokslu grįstų patarimų https://www.pubs.ext.vt.edu/424/424-026/424-026.html#:~:text=Hence%2C a moderate amount (15,Coastal Plain region of Virginia. 

 

[ceck]

Prieš 8 valandas, AG Paulius pranešimas:

Sveiki, bičiuliai,

Pradžiai pasidalinsiu keliomis įžvalgomis. Rudens sezonas buvo ilgas ir šiltas, žiema – taip pat švelni ir drėgna. Net sausio mėnesį turėjome minimalią vegetaciją, todėl pasėliai, mano manymu, yra gerai išsikrūmiję ir pasiruošę pavasario sezonui. Vis dėlto prasidėjęs pavasaris su šalnomis ir tiesioginiais saulės spinduliais padarė šiokių tokių nuostolių – pavieniai augalai nudegė, o prastesnėse žemėse kai kur galėjo net išalti, ypač jei pasėliai buvo per tankūs.

Mano žieminių kviečių išsikrūmijimą vertinu tarp 3–4 šoninių ūglių. Jei prisimenate, rudenį minėjau, kad sėjau 3,2–3,5 mln. sėklų normą. Vertinant išsikrūmijimo koeficientą 3, pasėlyje jau turime apie 9–10 mln. potencialių stiebų.

Pirmieji darbai kitą savaitę prasidės nuo kompleksinių trąšų barstymo:
DAP – 200 kg/ha
KCl – 200 kg/ha
Į savaitės pabaigą arba balandžio pradžioje – pirmasis tręšimas amonio nitratu (200 kg/ha).

Asmeniškai manau, kad pirmasis tręšimas šiemet turėtų būti atliktas ne vėliau kaip balandžio 3–4 dienomis (atsižvelgiant į bioritmus).

Kadangi pavasaris ankstyvas, tikėtina, kad jis bus labai nepastovus – kaip visada mūsų klimato zonoje, šiltas oro mases keis šaltesnės, su naktinėmis šalnomis. Tokiu atveju augalų vegetacija vyks daugiausia šaknų vystymosi ir krūmijimosi stadijos etape, kol vidutinė paros temperatūra neperkops 8–10°C ribos ir augalai nepradės intensyviai augti. 

Atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu didesnės azotinių trąšų normos skatintų papildomą krūmijimąsi. Klausimas – ar tikrai to reikia?
Augimo reguliatorių planuoju naudoti tik 32 stadijoje krūmyjimo pabaigoje, pradėjus ilgėti stiebui. 
Tuo metu manau bus atliekamas antras amonio nitrato tręšimas kurio metu bus atiduota apie 250 - 300 kg/ha norma priklausys nuo meteorologinių sąlygų. 

Čia tik mano nuomonė ir asmeninė patirtis, O Jūs ūkininkai pirmiausiai turite planuoti savo tręšimo strategija pal turimas azoto formas ir planuojamas atiduoti veiklios medžiagos kiekius. 

Labai įdomus mastymas kompleksines atiduoti pavasarį o kas duota rudenį su sėkla

[AG Paulius]

Ką tik, ceck pranešimas:

Labai įdomus mastymas kompleksines atiduoti pavasarį o kas duota rudenį su sėkla

Beiciuota sėkla 

[dariius 30]

teoriskai P ir K nelabai pasieks saknis augalo nes mazai judrus dirvozemy, praktiskai matysi. Siemet bandysiu per lapus suduot kur negave kompleksiniu ir palyginsiu su standartiniu tresimu is rudens.

[niino]

prieš 11 minutes , AG Paulius pranešimas:

Beiciuota sėkla 

O tai DAP'o fosforas kaip prie saknu pateks? Del fosforo judrumo dirvozemi, kai isberta ant pavirsiaus. Ar DAP'as judresnis nei NPK fosforas ?

[ceck]

prieš 17 minutes , AG Paulius pranešimas:

Beiciuota sėkla 

[ceck]

prieš 5 minutes , niino pranešimas:

O tai DAP'o fosforas kaip prie saknu pateks? Del fosforo judrumo dirvozemi, kai isberta ant pavirsiaus. Ar DAP'as judresnis nei NPK fosforas ?

N daeis daugiau niekas

[manttys]

nekvestionuokite profesoriaus. negi jus tokie kvaili, kad nesuprantate, jog  galima dapa nusipirkti rudeni ir neduoti jo sejant, kad isberti ant virsaus pavasari. 

[ceck]

prieš 42 minutes , manttys pranešimas:

nekvestionuokite profesoriaus. negi jus tokie kvaili, kad nesuprantate, jog  galima dapa nusipirkti rudeni ir neduoti jo sejant, kad isberti ant virsaus pavasari. 

Lyg ž.ū. patarinėjo 

[AG Paulius]

Atvirai pasakius, man patinka mokslas ir net jo absurdas. Jame galima rasti daugybę įvairių teorijų – kai kurios buvo sukurtos, vėliau paneigtos, o po kurio laiko vėl atgaivintos. Nėra vienos absoliučios tiesos, nes ji gali turėti daugybę formų, priklausomai nuo situacijos ir laikotarpio, kada apie ją kalbama.

Tai, ką anksčiau parašiau, yra mano asmeninė teorija, kurią taikau jau ne pirmus metus, ir ji man patinka. Šį sprendimą prieš šešerius metus aptikau Olandijos mokslininkų tyrimuose apie trąšų panaudojimo efektyvumą, derinant biologinio augimo ciklą ir maksimalų ekonominį rezultatą. Aš dar nesijaučiu pakankamai išmintingas, kad galėčiau kvestionuoti pažangiausių valstybių mokslinio potencialo išvadas, todėl viską patikrinu praktikoje ir mėgaujuosi rezultatais.

Didžiausias iššūkis – priimti kitokią nuomonę, ypač kai Lietuvoje 95 proc. ūkininkų yra įsitikinę „šventuoju burundukų raštu“, skleidžiamu seminarų metu.

Pabaigai galiu pasakyti tik tiek – jei sėjama į tinkamą dirvožemį, optimalus sėklos kiekis, o kritiniu momentu iškrenta pakankamas kiekis kritulių, gamta gali duoti 4–6 tonų žieminių kviečių derlių be ypatingų pastangų. Tačiau jei dedate daug papildomų pastangų – pilate azotą, naudojate mikroelementus, fungicidus, vaikštote po laukus ir glostote varpas – o galiausiai vis tiek pasiekiate tik 7–8 t/ha vidutinį derlingumą, verta susimąstyti: ar visos šios investicijos tikrai atsiperka?