Valakinis

Ne, garantuoju, kad pasvėrė nesąžiningai. Jie gudriai elgiasi - pasiūlo gerą kainą, bet pasverdami numeta apie 100 kg. Kaip? Gal ir jums siūlė pradžioje patikrinti savo svoriu svarstykles ir pasisverti. Jie ten tokį kompiuterį turi tų svarstyklių ir jums sveriantis kažką nustato - rodmenys teisingi, tada pasveria jautį ir galvojate, kad viskas gerai, bet taip nėra. Aš ir kiti ūkininkai, kurie norėjo pasisverti dar kartą po gyvulio svėrimo - nebuvo leidžiama, nes pavojinga kažkodėl - matyt, netyčia pastebėsite, kad sveriate mažiau. Ūkininkauju ilgą laiką, todėl iš akies mačiau, kad tas jautis negalėjo sverti tiek kiek jį pasvėrė - jis buvo stambus, kitai įmonei kiek ankščiau pardaviau kiek mažesnį, bet  tas svėrė daugiau, todėl liepiau išvesti jautį iš mašinos, nepardaviau jiems. Pardaviau kitiems 2 jaučius ir nesuklydau, o gal čia tik jautis taip apsidžiaugė, kad dar pagyvens ir per savaitę priaugo 100kg?

Ne, garantuoju, kad pasvėrė nesąžiningai. Jie gudriai elgiasi - pasiūlo gerą kainą, bet pasverdami numeta apie 100 kg. Kaip? Gal ir jums siūlė pradžioje patikrinti savo svoriu svarstykles ir pasisverti. Jie ten tokį kompiuterį turi tų svarstyklių ir jums sveriantis kažką nustato - rodmenys teisingi, tada pasveria jautį ir galvojate, kad viskas gerai, bet taip nėra. Aš ir kiti ūkininkai, kurie norėjo pasisverti dar kartą po gyvulio svėrimo - nebuvo leidžiama, nes pavojinga kažkodėl - matyt, netyčia pastebėsite, kad sveriate mažiau. Ūkininkauju ilgą laiką, todėl iš akies mačiau, kad tas jautis negalėjo sverti tiek kiek jį pasvėrė - jis buvo stambus, kitai įmonei kiek ankščiau pardaviau kiek mažesnį, bet  tas svėrė daugiau, todėl liepiau išvesti jautį iš mašinos, nepardaviau jiems. Pardaviau kitiems 2 jaučius ir nesuklydau, o gal čia tik jautis taip apsidžiaugė, kad dar pagyvens ir per savaitę priaugo 100kg?

Ne, garantuoju, kad pasvėrė nesąžiningai. Jie gudriai elgiasi - pasiūlo gerą kainą, bet pasverdami numeta apie 100 kg. Kaip? Gal ir jums siūlė pradžioje patikrinti savo svoriu svarstykles ir pasisverti. Jie ten tokį kompiuterį turi tų svarstyklių ir jums sveriantis kažką nustato - rodmenys teisingi, tada pasveria jautį ir galvojate, kad viskas gerai, bet taip nėra. Aš ir kiti ūkininkai, kurie norėjo pasisverti dar kartą po gyvulio svėrimo - nebuvo leidžiama, nes pavojinga kažkodėl - matyt, netyčia pastebėsite, kad sveriate mažiau. Ūkininkauju ilgą laiką, todėl iš akies mačiau, kad tas jautis negalėjo sverti tiek kiek jį pasvėrė - jis buvo stambus, kitai įmonei kiek ankščiau pardaviau kiek mažesnį, bet  tas svėrė daugiau, todėl liepiau išvesti jautį iš mašinos, nepardaviau jiems. Pardaviau kitiems 2 jaučius ir nesuklydau, o gal čia tik jautis taip apsidžiaugė, kad dar pagyvens ir per savaitę priaugo 100kg?

Ne, garantuoju, kad pasvėrė nesąžiningai. Jie gudriai elgiasi - pasiūlo gerą kainą, bet pasverdami numeta apie 100 kg. Kaip? Gal ir jums siūlė pradžioje patikrinti savo svoriu svarstykles ir pasisverti. Jie ten tokį kompiuterį turi tų svarstyklių ir jums sveriantis kažką nustato - rodmenys teisingi, tada pasveria jautį ir galvojate, kad viskas gerai, bet taip nėra. Aš ir kiti ūkininkai, kurie norėjo pasisverti dar kartą po gyvulio svėrimo - nebuvo leidžiama, nes pavojinga kažkodėl - matyt, netyčia pastebėsite, kad sveriate mažiau. Ūkininkauju ilgą laiką, todėl iš akies mačiau, kad tas jautis negalėjo sverti tiek kiek jį pasvėrė - jis buvo stambus, kitai įmonei kiek ankščiau pardaviau kiek mažesnį, bet  tas svėrė daugiau, todėl liepiau išvesti jautį iš mašinos, nepardaviau jiems. Pardaviau kitiems 2 jaučius ir nesuklydau, o gal čia tik jautis taip apsidžiaugė, kad dar pagyvens ir per savaitę priaugo 100kg?

Taigi, net juokas suėmė, reikia sutikti su Karve, baisu net pagalvoti kaip ūkininkai( ir ne tik) Lietuvoje sukasi. Bet toks tas chaotiškas gyvenimas šitoje visuomenėje - visi trokštam tvarkos ir pinigų, bet du dalykai nesuderinami, o pinigus mėgstame labiau.  

Aria?

Bet taip, kada žmogus yra laimingas, kada turi daug, per daug, ar tada kai turi pakankamai? Štai kur klausimas. Peržvelgus komentarus, matyti, kad žmonių mentalitetas Lietuvoje dar labai atsilieka nuo vakarų civilizacijų, lietuviai stengiasi žingsniuoti kuo didesniais žingsniais, kad pasiektų savo įsivaizduojamą laimės rodiklį - didelį turtą. Vieni emigruoja, kiti skaičiuoja kas apsimoka, kam nepasiseka - burba, pyksta, lieja tulžį ant viso pasaulio, na gal tik ne ant rytų valstybių. Aš dabartinį lietuvio mentalitetą galiu palyginti su paauglio mąstysena, nori visko čia ir dabar, greitai. Vakaruose žmonės yra tiesiog laimingi, nebando kažką įrodyti giminaičiams, ar sau patiems, nepavydi taip, todėl ir susikalbėjimas bendruomenėse ten yra paprastesnis, daugiau pasitikėjimo, supratingumo, priešingai pas mus - maksimalizmas ir nenupasakojamas noras iškilti virš kitų individų - aš pats, aš sau, aš viską vienas. Tai asmeninis individo laimėjimas, tačiau tai žmogaus pralaimėjimas, o kartu ir visos valstybės, nes tai nėra progresas, tai net nėra laimė. Šitokio mentaliteto ir elgesio priežastis mums visiems yra žinoma - sovietmetis. Žmogus nieko neturėjęs ir gyvenės socializmo ideologijoje - lygioje visuomenėje, dirbęs ne sau, o visiems, staiga gauna kapitalizmo galimybes, bet juk sovietinis paveldas liko žmogaus galvoje - randasi neligybė, baimė reikštis, baimė kurti, bendrauti, atsiskleisti, siūlyti, politikuoti, garsiai kalbėti, nenoras bendradarbiauti ir tai sutrukdė mūsų visuomenės darnų progresą, ir tai jaučiasi, net po 26 metų, jūsų komentaruose. Nieko, iš to bus išaugta, dings baimės, rasis daugiau drąsos ir gyvensime kitaip, jau dabar gyvename kitaip, nei prieš 10 metų.
Paskutinis mano patarimas, geriau įsiklausyti į patarimus, nuomonę tų, su kuriais dirbsite, galimai dirbsite ateityje ir tų, kurie bus jūsų klientai.

Kooperuotis gali ne tik ūkiai, bet ir smulkus verslas, bendruomenės, ar net tie patys nepatenkinti sandėlininkai kažkokioje parduotuvėje. Ši situacija su 2 ha yra puiki galimybė, tik fantazijos reikia turėti ir bendrauti su bendruomene, kam neteko, tai net neįsivaizduojate kiek idėjų žmonės turi, o reikia tik iniciatyvos. Sakykime, turite 2 ha ir kažką auginate, surandate kas turi transportą ir jau susikooperuojate, dar suradus mažų parduotuvių tinklą, žmones turguose ir jau verslas auga, kol po daugelio metų bus ir vardas, ir reputacija, ir dideli pinigai. Pavyzdys kurį pateikiau labai tinka su LEADER parama - savivalda sutvarko visus dokumentus, bendruomenė perka, o jums lieka tik dirbti, ar kurti darbo vietas. Taip vienas smulkus verslininkas pasielgė - rašė paraišką paramai gauti ir pirko mašiną ir kavos aparatą su šia technika dirbdavo per bendruomenės šventes ir renginius, pelną dalinasi per puse su bendruomene, bet bendruomenė padengia kuro ir  remonto išlaidas.
2ha yra puiki galimybė verslui, daug geresnė galimybė, nei 20 ha, nes žmogų išmokins suktis su minimaliais resursais, privers atrasti originalias idėjas, padėti kurti bendruomenę, nes tik vienybėje yra stiprybė. Štai kur laimė gyvenimo, o ne tada kai sėdi apsirijęs tos žemės tūkstančiais ha ir vis negana, ir vis vietos nerandi, tai net valdžios užsinori.

Bet taip, kada žmogus yra laimingas, kada turi daug, per daug, ar tada kai turi pakankamai? Štai kur klausimas. Peržvelgus komentarus, matyti, kad žmonių mentalitetas Lietuvoje dar labai atsilieka nuo vakarų civilizacijų, lietuviai stengiasi žingsniuoti kuo didesniais žingsniais, kad pasiektų savo įsivaizduojamą laimės rodiklį - didelį turtą. Vieni emigruoja, kiti skaičiuoja kas apsimoka, kam nepasiseka - burba, pyksta, lieja tulžį ant viso pasaulio, na gal tik ne ant rytų valstybių. Aš dabartinį lietuvio mentalitetą galiu palyginti su paauglio mąstysena, nori visko čia ir dabar, greitai. Vakaruose žmonės yra tiesiog laimingi, nebando kažką įrodyti giminaičiams, ar sau patiems, nepavydi taip, todėl ir susikalbėjimas bendruomenėse ten yra paprastesnis, daugiau pasitikėjimo, supratingumo, priešingai pas mus - maksimalizmas ir nenupasakojamas noras iškilti virš kitų individų - aš pats, aš sau, aš viską vienas. Tai asmeninis individo laimėjimas, tačiau tai žmogaus pralaimėjimas, o kartu ir visos valstybės, nes tai nėra progresas, tai net nėra laimė. Šitokio mentaliteto ir elgesio priežastis mums visiems yra žinoma - sovietmetis. Žmogus nieko neturėjęs ir gyvenės socializmo ideologijoje - lygioje visuomenėje, dirbęs ne sau, o visiems, staiga gauna kapitalizmo galimybes, bet juk sovietinis paveldas liko žmogaus galvoje - randasi neligybė, baimė reikštis, baimė kurti, bendrauti, atsiskleisti, siūlyti, politikuoti, garsiai kalbėti, nenoras bendradarbiauti ir tai sutrukdė mūsų visuomenės darnų progresą, ir tai jaučiasi, net po 26 metų, jūsų komentaruose. Nieko, iš to bus išaugta, dings baimės, rasis daugiau drąsos ir gyvensime kitaip, jau dabar gyvename kitaip, nei prieš 10 metų.
Paskutinis mano patarimas, geriau įsiklausyti į patarimus, nuomonę tų, su kuriais dirbsite, galimai dirbsite ateityje ir tų, kurie bus jūsų klientai.

Autoriui:
 
patarimas paprastas. darbas, darbas, darbas, atsikvėpus ir vėl darbas.
Užsienyje esi buvęs, matei požiūrį į darbą, matei jų požiūrį į save ( į daną) su tokiu pačiu požiūriu pradėk savo veiklą.
Daryk verslą o ne "kolektyvinį sodą" na ta prasme, kad gali nors ir tuos pačius česnakus augint ar bitėms kojines megzt, bet nedaryk taip kaip tai daro kiti. nes tokių yra tūkstantis ir tau nebūtina tapti 1001 - uoju. būk pirmuoju. o kas jau gausis tas gausis. juk net ir neigiamas rezultatas yra rezultatas. taip, kad esi laukiamas.
p.s. rašai, kad aukštaitis. kokia tiksli vieta? bent jau rajonas?

Jei kalbate apie Daniją, tai privalote kalbėti apie kooperatyvus, štai kas padeda pasiekti stebuklus versle, bet lietuviai to dar bijo kaip velnias kryžiaus. Kolūkiai vaidenasi lietuviui užsiminus apie kooperatyvus, bet žinom, jei vaidenasi, tai žegnokis.
 
Jums geriausia būtų paklausyti manęs, nes panaši situacija. Aš savo ūkį kūriau be jokio plano, be tikslo, net idėjos nebuvo ūkininkauti, o ir žemės - 0, panašiai ir su kapitalu, nes labai daug per krizę buvo sudėta į namo renovaciją ir statybas. Neturėjau net ūkinių pastatų. Tiesiog miestietis atvažiavo gyventi į kaimą. Prasidėjo viskas nuo kelių gyvulių - pora ožkų ir po metų 3 avių, na dar keletą vištų. Tada, gūdžiais 2010 metais sužinojau daugiau apie išmokas, paramas ir pradėjau ieškoti valstybinės žemės išsinuomoti, ir pavyko rasti, dar kaimynai savo žemę leido naudotis už dyką, aišku, tai buvo 3 ha, bet užteko. Gyvuliai laikyti taip pat pas kaimyną tvarte ir šienas šienautas šakėmis ir grėbliais, jokių rulonų niekas net negalvojo gaminti. Dirbom kaip kolūkio laikais. Bet bėgo metai, valstybinės žemės daugėjo, dar pavyko pigiai nusipirkti apie 10 ha, jau tada buvo lengviau su pašarais, nes šienaudavo pasamdyti traktoriai, tik žiemą tekdavo rulonus stumdyti rankomis ir kapoti kirviais, o tada kažkur du rulonus sunešti šakėmis. Na ir tik vėliau buvo nusipirktas pirmas traktorius - t 25 ir kolūkio sandėliai, kurie dabar paversti tvartu. Pastaraisiais metais daugiau pakeliavau aplink vietovę, pastebėjau kas šienauja, kas ūkininkauja ir taip radau nemažai žemės savininkų, kurie savo žemę man ir perleido deklaruoti, šienauti, geri žmonės vis tik, nes iš 6tik vienas, kuris sutiko, kad jam už tą žemę dar sumokėčiau, kiti atsisakė. Žinoma, mano krašte dar buvo nemažai valstybinės žemės, kažkur apie 50 ha ir tai, dar pora dešimčių praradau per kvailą įstatymą ir nežinojimą, tai atiteko tie plotai UAB ir stambiems ūkininkams. Aišku, nereikia manyti, kad ta valstybinė žemė randasi arti, ar kad jos plotai dideli vienoje vietoje, aš renkuosi sklypus, kurių plotas nesiekia hektaro, bet tik taip lašas po lašo ir prisirenka kibiras vandens. Praėjus 9 metams po gan nerangios ir sunkios pradžios ūkis atrodo tikrai neblogai - nusipirkta technika, traktorius paramos pagalba, ūkis valdo 100 ha, 200 avių ir 30 mėsinių galvijų, o ateities planai tik dar labiau plėstis ir jei bus iniciatyva bendruomenėje - burtis į kooperatyvą, tai yra svajonė.
Prisimenant pradžią, galima tvirtai teigti, kad buvo padaryta daug klaidų ir šiandien ūkis būtų dar didesnis, būtų pasinaudota paramomis dažniau, bet iš klaidų pasimokytą ir atgal, į kitą gyvenimo būdą net neverta žvalgytis, nes verslas turi daugybę galimybių ir privalumų. Tad, tikrai eikite ir pradėkite, negalvokite, ar apsimoka, ar nuostolinga, nes taip jūs niekur versle nenueisite. Taip, 2 ha yra mažai, bet jei dar dirbsite ir kažkokį kitą darbą, tai tikrai prisidės prie šeimos biudžeto, ypač tai gerai, kad tai bus augalininkystė, tad turėsite pusę metų kitai veiklai, darbui.  Pasidomėkite topinambais, jie darosi vis populiaresni, lengva auginti ir girdėjau, kad vokiečiai už juos gerai moka.

Jei kalbate apie Daniją, tai privalote kalbėti apie kooperatyvus, štai kas padeda pasiekti stebuklus versle, bet lietuviai to dar bijo kaip velnias kryžiaus. Kolūkiai vaidenasi lietuviui užsiminus apie kooperatyvus, bet žinom, jei vaidenasi, tai žegnokis.
 
Jums geriausia būtų paklausyti manęs, nes panaši situacija. Aš savo ūkį kūriau be jokio plano, be tikslo, net idėjos nebuvo ūkininkauti, o ir žemės - 0, panašiai ir su kapitalu, nes labai daug per krizę buvo sudėta į namo renovaciją ir statybas. Neturėjau net ūkinių pastatų. Tiesiog miestietis atvažiavo gyventi į kaimą. Prasidėjo viskas nuo kelių gyvulių - pora ožkų ir po metų 3 avių, na dar keletą vištų. Tada, gūdžiais 2010 metais sužinojau daugiau apie išmokas, paramas ir pradėjau ieškoti valstybinės žemės išsinuomoti, ir pavyko rasti, dar kaimynai savo žemę leido naudotis už dyką, aišku, tai buvo 3 ha, bet užteko. Gyvuliai laikyti taip pat pas kaimyną tvarte ir šienas šienautas šakėmis ir grėbliais, jokių rulonų niekas net negalvojo gaminti. Dirbom kaip kolūkio laikais. Bet bėgo metai, valstybinės žemės daugėjo, dar pavyko pigiai nusipirkti apie 10 ha, jau tada buvo lengviau su pašarais, nes šienaudavo pasamdyti traktoriai, tik žiemą tekdavo rulonus stumdyti rankomis ir kapoti kirviais, o tada kažkur du rulonus sunešti šakėmis. Na ir tik vėliau buvo nusipirktas pirmas traktorius - t 25 ir kolūkio sandėliai, kurie dabar paversti tvartu. Pastaraisiais metais daugiau pakeliavau aplink vietovę, pastebėjau kas šienauja, kas ūkininkauja ir taip radau nemažai žemės savininkų, kurie savo žemę man ir perleido deklaruoti, šienauti, geri žmonės vis tik, nes iš 6tik vienas, kuris sutiko, kad jam už tą žemę dar sumokėčiau, kiti atsisakė. Žinoma, mano krašte dar buvo nemažai valstybinės žemės, kažkur apie 50 ha ir tai, dar pora dešimčių praradau per kvailą įstatymą ir nežinojimą, tai atiteko tie plotai UAB ir stambiems ūkininkams. Aišku, nereikia manyti, kad ta valstybinė žemė randasi arti, ar kad jos plotai dideli vienoje vietoje, aš renkuosi sklypus, kurių plotas nesiekia hektaro, bet tik taip lašas po lašo ir prisirenka kibiras vandens. Praėjus 9 metams po gan nerangios ir sunkios pradžios ūkis atrodo tikrai neblogai - nusipirkta technika, traktorius paramos pagalba, ūkis valdo 100 ha, 200 avių ir 30 mėsinių galvijų, o ateities planai tik dar labiau plėstis ir jei bus iniciatyva bendruomenėje - burtis į kooperatyvą, tai yra svajonė.
Prisimenant pradžią, galima tvirtai teigti, kad buvo padaryta daug klaidų ir šiandien ūkis būtų dar didesnis, būtų pasinaudota paramomis dažniau, bet iš klaidų pasimokytą ir atgal, į kitą gyvenimo būdą net neverta žvalgytis, nes verslas turi daugybę galimybių ir privalumų. Tad, tikrai eikite ir pradėkite, negalvokite, ar apsimoka, ar nuostolinga, nes taip jūs niekur versle nenueisite. Taip, 2 ha yra mažai, bet jei dar dirbsite ir kažkokį kitą darbą, tai tikrai prisidės prie šeimos biudžeto, ypač tai gerai, kad tai bus augalininkystė, tad turėsite pusę metų kitai veiklai, darbui.  Pasidomėkite topinambais, jie darosi vis populiaresni, lengva auginti ir girdėjau, kad vokiečiai už juos gerai moka.

Jei kalbate apie Daniją, tai privalote kalbėti apie kooperatyvus, štai kas padeda pasiekti stebuklus versle, bet lietuviai to dar bijo kaip velnias kryžiaus. Kolūkiai vaidenasi lietuviui užsiminus apie kooperatyvus, bet žinom, jei vaidenasi, tai žegnokis.
 
Jums geriausia būtų paklausyti manęs, nes panaši situacija. Aš savo ūkį kūriau be jokio plano, be tikslo, net idėjos nebuvo ūkininkauti, o ir žemės - 0, panašiai ir su kapitalu, nes labai daug per krizę buvo sudėta į namo renovaciją ir statybas. Neturėjau net ūkinių pastatų. Tiesiog miestietis atvažiavo gyventi į kaimą. Prasidėjo viskas nuo kelių gyvulių - pora ožkų ir po metų 3 avių, na dar keletą vištų. Tada, gūdžiais 2010 metais sužinojau daugiau apie išmokas, paramas ir pradėjau ieškoti valstybinės žemės išsinuomoti, ir pavyko rasti, dar kaimynai savo žemę leido naudotis už dyką, aišku, tai buvo 3 ha, bet užteko. Gyvuliai laikyti taip pat pas kaimyną tvarte ir šienas šienautas šakėmis ir grėbliais, jokių rulonų niekas net negalvojo gaminti. Dirbom kaip kolūkio laikais. Bet bėgo metai, valstybinės žemės daugėjo, dar pavyko pigiai nusipirkti apie 10 ha, jau tada buvo lengviau su pašarais, nes šienaudavo pasamdyti traktoriai, tik žiemą tekdavo rulonus stumdyti rankomis ir kapoti kirviais, o tada kažkur du rulonus sunešti šakėmis. Na ir tik vėliau buvo nusipirktas pirmas traktorius - t 25 ir kolūkio sandėliai, kurie dabar paversti tvartu. Pastaraisiais metais daugiau pakeliavau aplink vietovę, pastebėjau kas šienauja, kas ūkininkauja ir taip radau nemažai žemės savininkų, kurie savo žemę man ir perleido deklaruoti, šienauti, geri žmonės vis tik, nes iš 6tik vienas, kuris sutiko, kad jam už tą žemę dar sumokėčiau, kiti atsisakė. Žinoma, mano krašte dar buvo nemažai valstybinės žemės, kažkur apie 50 ha ir tai, dar pora dešimčių praradau per kvailą įstatymą ir nežinojimą, tai atiteko tie plotai UAB ir stambiems ūkininkams. Aišku, nereikia manyti, kad ta valstybinė žemė randasi arti, ar kad jos plotai dideli vienoje vietoje, aš renkuosi sklypus, kurių plotas nesiekia hektaro, bet tik taip lašas po lašo ir prisirenka kibiras vandens. Praėjus 9 metams po gan nerangios ir sunkios pradžios ūkis atrodo tikrai neblogai - nusipirkta technika, traktorius paramos pagalba, ūkis valdo 100 ha, 200 avių ir 30 mėsinių galvijų, o ateities planai tik dar labiau plėstis ir jei bus iniciatyva bendruomenėje - burtis į kooperatyvą, tai yra svajonė.
Prisimenant pradžią, galima tvirtai teigti, kad buvo padaryta daug klaidų ir šiandien ūkis būtų dar didesnis, būtų pasinaudota paramomis dažniau, bet iš klaidų pasimokytą ir atgal, į kitą gyvenimo būdą net neverta žvalgytis, nes verslas turi daugybę galimybių ir privalumų. Tad, tikrai eikite ir pradėkite, negalvokite, ar apsimoka, ar nuostolinga, nes taip jūs niekur versle nenueisite. Taip, 2 ha yra mažai, bet jei dar dirbsite ir kažkokį kitą darbą, tai tikrai prisidės prie šeimos biudžeto, ypač tai gerai, kad tai bus augalininkystė, tad turėsite pusę metų kitai veiklai, darbui.  Pasidomėkite topinambais, jie darosi vis populiaresni, lengva auginti ir girdėjau, kad vokiečiai už juos gerai moka.

Jei kalbate apie Daniją, tai privalote kalbėti apie kooperatyvus, štai kas padeda pasiekti stebuklus versle, bet lietuviai to dar bijo kaip velnias kryžiaus. Kolūkiai vaidenasi lietuviui užsiminus apie kooperatyvus, bet žinom, jei vaidenasi, tai žegnokis.
 
Jums geriausia būtų paklausyti manęs, nes panaši situacija. Aš savo ūkį kūriau be jokio plano, be tikslo, net idėjos nebuvo ūkininkauti, o ir žemės - 0, panašiai ir su kapitalu, nes labai daug per krizę buvo sudėta į namo renovaciją ir statybas. Neturėjau net ūkinių pastatų. Tiesiog miestietis atvažiavo gyventi į kaimą. Prasidėjo viskas nuo kelių gyvulių - pora ožkų ir po metų 3 avių, na dar keletą vištų. Tada, gūdžiais 2010 metais sužinojau daugiau apie išmokas, paramas ir pradėjau ieškoti valstybinės žemės išsinuomoti, ir pavyko rasti, dar kaimynai savo žemę leido naudotis už dyką, aišku, tai buvo 3 ha, bet užteko. Gyvuliai laikyti taip pat pas kaimyną tvarte ir šienas šienautas šakėmis ir grėbliais, jokių rulonų niekas net negalvojo gaminti. Dirbom kaip kolūkio laikais. Bet bėgo metai, valstybinės žemės daugėjo, dar pavyko pigiai nusipirkti apie 10 ha, jau tada buvo lengviau su pašarais, nes šienaudavo pasamdyti traktoriai, tik žiemą tekdavo rulonus stumdyti rankomis ir kapoti kirviais, o tada kažkur du rulonus sunešti šakėmis. Na ir tik vėliau buvo nusipirktas pirmas traktorius - t 25 ir kolūkio sandėliai, kurie dabar paversti tvartu. Pastaraisiais metais daugiau pakeliavau aplink vietovę, pastebėjau kas šienauja, kas ūkininkauja ir taip radau nemažai žemės savininkų, kurie savo žemę man ir perleido deklaruoti, šienauti, geri žmonės vis tik, nes iš 6tik vienas, kuris sutiko, kad jam už tą žemę dar sumokėčiau, kiti atsisakė. Žinoma, mano krašte dar buvo nemažai valstybinės žemės, kažkur apie 50 ha ir tai, dar pora dešimčių praradau per kvailą įstatymą ir nežinojimą, tai atiteko tie plotai UAB ir stambiems ūkininkams. Aišku, nereikia manyti, kad ta valstybinė žemė randasi arti, ar kad jos plotai dideli vienoje vietoje, aš renkuosi sklypus, kurių plotas nesiekia hektaro, bet tik taip lašas po lašo ir prisirenka kibiras vandens. Praėjus 9 metams po gan nerangios ir sunkios pradžios ūkis atrodo tikrai neblogai - nusipirkta technika, traktorius paramos pagalba, ūkis valdo 100 ha, 200 avių ir 30 mėsinių galvijų, o ateities planai tik dar labiau plėstis ir jei bus iniciatyva bendruomenėje - burtis į kooperatyvą, tai yra svajonė.
Prisimenant pradžią, galima tvirtai teigti, kad buvo padaryta daug klaidų ir šiandien ūkis būtų dar didesnis, būtų pasinaudota paramomis dažniau, bet iš klaidų pasimokytą ir atgal, į kitą gyvenimo būdą net neverta žvalgytis, nes verslas turi daugybę galimybių ir privalumų. Tad, tikrai eikite ir pradėkite, negalvokite, ar apsimoka, ar nuostolinga, nes taip jūs niekur versle nenueisite. Taip, 2 ha yra mažai, bet jei dar dirbsite ir kažkokį kitą darbą, tai tikrai prisidės prie šeimos biudžeto, ypač tai gerai, kad tai bus augalininkystė, tad turėsite pusę metų kitai veiklai, darbui.  Pasidomėkite topinambais, jie darosi vis populiaresni, lengva auginti ir girdėjau, kad vokiečiai už juos gerai moka.

Biesas, pradžioje buvo fantazuojama, kad nebebus atskirų mokesčių Sodrai ir VMI, bus vienas GPM 29%, o į algą "ant popieriaus" įeis ir tie 30,98% , mokami darbdavio. Bet apie tai jau nebekalbama, kaip suprantu, nes tai nerealu, tam reiktų didelės mokestinės pertvarkos, VMI ir Sodros sujungimo, el.paslaugų sistemų keitimo-optimizavimo, lėšos nueitų į bendrą katilą, nebeatsipaistytų, kur yra kas ir kieno ir t.t.
 
Toliau. Dėl tamstų diskusijų. Nemanot, kad per daug įsisiūbavot dejuodami? Tema apie GPM, ne apie tai, kokie nabagai ūkininkai. Susikurkit padejavimams atskirą temą, o moderatoriams siūlau atskirti postus ne į temą, nes po kurio laiko žmonės čia ieškos informacijos, o ras fygznajietką. Ir beje, jei kai kuriems jau taip blogai, kodėl neinat ten, kur geriau? Pvz., "bimbinėt" į gamyklą, o "lenkiat nugaras" visą parą ūkiuose? O kad nesakytumėt, kad nieko neišmanau apie žemės ūkį arba tik "vadovauju kumečiams", pridėsiu - mūsų ūkis mišrus, grūdinės kultūros/ pieniniai galvijai/ bitininkystė, technika ne nauja, kad raz-dva viską padaryt, samdomas tik vienas pijokėlis, pusdieniui, pašarui išdalinti ir mėšlui išmėžti (pasirodo kaip mėnulis - tai yra, tai ne), bet turim laiko ir atostogoms, ir kelionėms, ir "valdiškam" darbui, ir bendravimui su pirkėjais, ir papildomiems laisvalaikio užsiėmimams bendruomenėje, kultūros namuose, su draugais. Nuo požiūrio viskas priklauso.

na aš tik "popierinė" ūkininkė (gyvenimas privertė), bet susidaro toks vaizdas, kad tik tamsta imate paskolas iš bankų, mokate lizingus, perkate trąšas, kurą, sėklas. O kitiems ūkininkams viską aitvarai suneša. 
Jei jau taip nuvargintas kasdieninių darbų ir nėra sveikatos, tai gal laikas pagalvot apie ūkio specializacijos pakeitimą?

Ne visos dienos būna Šv. Jono, Karve.
( tarp kitko paslaptį išduosiu, dėl subordinacijos lyčių klausimu. man tik rusų kalboje problemos iš rašto suprasti kas yra jis o kur ji. Dzūkija ( galūnė "A" ir "Ė" mūsuose, daiktv. būdv. ir vietovardžių rašyboje dažnai reiškia mot. giminę, na daugumoje atvejų. Čia tik Karvė kažkodėl - JIS) yra JI.
tai atgal prie mokesčių.... . Vaikų turi Karve? jei ne, tai įsivaizduok, kad turi. Tai tu manai, kad viską ką sunešame į iždą, tas yra pavogiama? Sekant mintis - tu teigi, kad pensininkams, neįgaliems pensijų mokėti nereikia? Tvirtai sakai, kad už savo vaikų mokslą mokėsi tiesiai mokytojai į "kortelę" o kai ji susirgs, tu taip pat tiesiai apmokėsi tam tikrą dalį jos vaistų. Sakai, kad kelią iki artimiausio miestelio nusitiesi pats. Sakai, kad patriotas tu nesi, ateis maskolis su kreivu šautuvu ir iš savo kiemo tu jį išrūkysi su šakėm. kaip su kaimynu bus, ne tavo reikalas.
Juk visas forumas mato, kad tą parašiai tik kitais žodžiais. Ir manęs niekas šmeižtu prieš tave neapkaltins.
Ir ankščiau klausei Dzūkijos, ką ji padarė, kad būtų geriau. Nežinau ką ji padarė, bet žinau ką aš darau. Aš moku daug įvairių mokesčių. Ne vien kaip ūkininkas. Tikiu, kad tie sumokėti pinigai, na tik dalis jų, pasieks sąmonę sąmoningų jaunų žmonių. Jie jau bus kitokie nei mes. Jie keis aplinką, lėtai, dešimtimis metų. Ir po ilgo laiko, kai aš jau žiūrėsiu iš apačios kaip auga bulvės, ir ateis ta diena kai LIETUVOJE gyventi bus gera. Aš tikiu ateitimi. Ir mano kuklūs mokesčiai padės tai ateičiai likti Lietuvoje. O nepadėti tai Ateičiai išvažiuoti į kitas šalis.
Man gera ir dabar Lietuvoje. Nežinai ar dar reikia ko nors geriau. Aš meldžių Dangaus tik sveikatos mano brangiems žmonėms, sau nuoširdumo ir paprastumo ir visiems mums, kad tik nekiltų karas. Tad apsidairyk ir tu. Pažvelk kitu kampu į karvės subinę jei daugiau nieko aplink tikrai nėra. Ir tai jau bus kažkas naujo tavo pasaulėžiūroje. Keiskis pirma pats. Tada keisk kaimyną. Su kaimynu keisk kaimą ir t.t.
Ir dar mažas patarimas. mane mažą senelis mokino - kelk svorį su galvą o ne su nugarą. Ir nesėk tokio pykčio aplinkui.

Karve, o kodėl pas mus ūkininkai turi būti išskirtinė kasta ir mokėti mažiau nei kiti dirbantieji? Jūs sunkiai dirbate? Taip, su tuo sutinku. Bet juk ir gamyklos darbininkas dirba. O kartais ir sunkiau nei ūkininkas. Ir ne tas standartines 8 valandas. Dažniausiai dar būna, kad apmoka tik už tas 8. O dabar palyginkit kiek mokesčių jis moka, o kiek ūkininkas.
Kitas pastebėjimas - tas gamyklos darbininkas neturi neapmokestinamų pajamų kaip pvz ūkininko gaunamos tiesioginės išmokos. Taip pat tas darbininkas negali iš įmonės išsiimti lėšų savo reikmėm, kurios tik pas vienintelius ūkininkus yra neapmokestinamos. Ūkininkai GPM moka nuo pelno. O ar tikrai jie jo daug turi? 
 
Dar vienas toks pastebėjimas. Jūs ko gero viskuo nepatenkintas žmogus. Turit problemų su sveikata? Tada aš parašysiu apie vieną savo klientę. Maža, smulkutė moteris (na maž ir sveria 40-50 kg). Gyvulininkystės ūkį perėmė iš vyro kai jį insultas paguldė į patalus. Yra ūkyje darbininkas, kuris kai išsiblaivo tada ir pasirodo. Kažkiek padeda sūnus. Bet aš NIEKADA negirdėjau jos skundų. zyzimų kokia aplink neteisybė. Niekada nedalyvavus jokiose paramose, atitinkamai pas ją nėra tiek geros technikos kiek Jūsų ūkyje. Bet dirba ir nekeikia valdžios. Nes aiškiai supranta jog savo gyvenimą gali tvarkyti tik ji pati. Niekas nieko neatneš ant tos lėkštutės su mėlynais krašteliais.

jei neskaitėte straipsnio apie tą moterį, tai TIE, kam labai reikėjo, jau ne tik žino kas ji tokia yra, bet spėjo ir "paprognozuoti" kas jei atsitiks.
 
Čia komentarai tų , dėl kurių  Wydas kogero yra ramus ir kurie, jo nuomone, turbūt tikrai nekelia siaubo ir kurių elgesys yra visiškai normalus.

Valstieciai myles ukininkus , ar gerai supratau ministerio kalbas vietoj 5% gmp + psd nuo minimumo, gausim 29% +9% nuo visu pajamu ar pelno? Ar as netaip supratau?

Tik vienas pastebėjimas, aš esu jis, o ne ji. Sutinku, slapyvardis ne vietoje.

Jei tau skolina pigiau, tai refinansuok kubiliaus paskolas ir baigsis problemos.
Matosi kad kaip kuriem apie politika labai sunkiai sekasi

Gana to populizmo apie tas pensijas. Pasižiūrėkite kokias lengvatas gauna senjorai, kokias kompensacijas, juk girdisi per žinias, kiek jie atiduoda pinigų telefoniniams sukčiams, mūsų senjorai sugeba sutaupyti ir keliasdešimt tūkstančių eurų, o vis reikia verkti dėl mažų pensijų ir kitų skriaudų. Čia vienas dalykas.
Antra - kas mūsų valstybėje prioritetas, ar ta mirštančioji dalis, kuri yra gerai išlaikoma valstybės, ar ateitis - vaikai, jaunimas, jaunos šeimos bei visi likę dirbantieji?
Visada buvo pensininkai, tad nereikia tikėtis didesnių pensijų, jos tik mažės.
Ir trečias dalykas, Jei kaltinate konservatorius dėl griežto taupymo, tai elgiatės kaip paaugliai, kuriems tėvai nutarė nebeduoti dienpinigių, nes šeimoje prastai su finansais. Tada visas pasaulis patyrė ekonominę krizę, įskaitant ir Lietuvą, bet regis, dauguma mano, jog čia buvo tik valdžioje krizė ir reikėjo leisti ir dar kartą leisti. Be to griežto taupymo šiandien Lietuva būtų prasiskolinusi kaip Graikija, o gal ir bankrutavusi. Tai buvo  ekonominė krizė, todėl visi turėjome taupyti, visi turėjome aukotis vardan šalies, kad ji nebankrutuotų. Tokia tvarka buvo, yra ir bus, nes tokia yra valstybės esmė.

Gana to populizmo apie tas pensijas. Pasižiūrėkite kokias lengvatas gauna senjorai, kokias kompensacijas, juk girdisi per žinias, kiek jie atiduoda pinigų telefoniniams sukčiams, mūsų senjorai sugeba sutaupyti ir keliasdešimt tūkstančių eurų, o vis reikia verkti dėl mažų pensijų ir kitų skriaudų. Čia vienas dalykas.
Antra - kas mūsų valstybėje prioritetas, ar ta mirštančioji dalis, kuri yra gerai išlaikoma valstybės, ar ateitis - vaikai, jaunimas, jaunos šeimos bei visi likę dirbantieji?
Visada buvo pensininkai, tad nereikia tikėtis didesnių pensijų, jos tik mažės.
Ir trečias dalykas, Jei kaltinate konservatorius dėl griežto taupymo, tai elgiatės kaip paaugliai, kuriems tėvai nutarė nebeduoti dienpinigių, nes šeimoje prastai su finansais. Tada visas pasaulis patyrė ekonominę krizę, įskaitant ir Lietuvą, bet regis, dauguma mano, jog čia buvo tik valdžioje krizė ir reikėjo leisti ir dar kartą leisti. Be to griežto taupymo šiandien Lietuva būtų prasiskolinusi kaip Graikija, o gal ir bankrutavusi. Tai buvo  ekonominė krizė, todėl visi turėjome taupyti, visi turėjome aukotis vardan šalies, kad ji nebankrutuotų. Tokia tvarka buvo, yra ir bus, nes tokia yra valstybės esmė.

Gana to populizmo apie tas pensijas. Pasižiūrėkite kokias lengvatas gauna senjorai, kokias kompensacijas, juk girdisi per žinias, kiek jie atiduoda pinigų telefoniniams sukčiams, mūsų senjorai sugeba sutaupyti ir keliasdešimt tūkstančių eurų, o vis reikia verkti dėl mažų pensijų ir kitų skriaudų. Čia vienas dalykas.
Antra - kas mūsų valstybėje prioritetas, ar ta mirštančioji dalis, kuri yra gerai išlaikoma valstybės, ar ateitis - vaikai, jaunimas, jaunos šeimos bei visi likę dirbantieji?
Visada buvo pensininkai, tad nereikia tikėtis didesnių pensijų, jos tik mažės.
Ir trečias dalykas, Jei kaltinate konservatorius dėl griežto taupymo, tai elgiatės kaip paaugliai, kuriems tėvai nutarė nebeduoti dienpinigių, nes šeimoje prastai su finansais. Tada visas pasaulis patyrė ekonominę krizę, įskaitant ir Lietuvą, bet regis, dauguma mano, jog čia buvo tik valdžioje krizė ir reikėjo leisti ir dar kartą leisti. Be to griežto taupymo šiandien Lietuva būtų prasiskolinusi kaip Graikija, o gal ir bankrutavusi. Tai buvo  ekonominė krizė, todėl visi turėjome taupyti, visi turėjome aukotis vardan šalies, kad ji nebankrutuotų. Tokia tvarka buvo, yra ir bus, nes tokia yra valstybės esmė.