Duncia

Galimybes sukurti kažką didelio( kad ir kiek tu isivaizduoji yra didelis) yra smarkiai apribotos. Koncernai apsidraudė nuo konkurencijos, panašu, kad dabartiniai istatymai juos nuo to saugo. Kitas dalykas, vieno litro pagaminimo savikaina. Butų idomu išgirsti kokia savikaina dabar skaičiuoja bendrovės. Aš kiek pamenu, ar nesisukė pastaruoju metu apie 30 centu. Kas keltu klausimą ar dideliam kažkas lieka..:
Ir pasikartosiu 1 centas mažam ūkiui sudaro 50-100 Eur per mėnesį. Kai tuo tarpu tam dideliam, kuris duoda tarkim nuo 5 tonu  per diena , tai jau sudaro 1500-2000 euru. O čia mes kalbam apie 10 centu mažinimą per mėnesį ir  apie 18  centų per 3-4 mėnesius… Aš apskritai nepamenu tokio 10 centu vienkartinio mažinimo. Ir kaip jam pasiruošti, na sunku man suvokti…

jeigu nesi runkulis suprasi, kad kokio velnio man murkdytis sude ir gauti ta pati, jeigu galiu zeme nuomoti ir nieko neveikti. Daeina? Skaičiais:
 
50 ha nuomoju po 200 gaunu 10000 euru
50 ha dirbu su 30 karviu be iseiginiu, lieka 10000 euru
 
Dėl gyvuliu aš tau labai aiškiai parašiau. jeigu nedaeina, nepadesiu su teksto suvokimu. nes tikrai matosi problemų su tuo

Yra du sprendimai: vienas- stambėti, modernizuotis ir tokius nuosmukius lengviau bus galima pernešti. Jeigu neįmanomas, nenorimas, baiminasi, lieka antras variantas, kad ir koks sunkus sprendimas- naikintis. Kad gyventum orų gyvenimą, kitų sprendimų nematau. Jeigu nereikia oraus gyvenimo, galima ir toliau plaukti pasroviui- tikėtis geresnės valdžios, prašyti jos, eiti streikuoti, rengti suvažiavimus ir visa kitą, ką iki šiol darėme.
 

O ką realiai galima padaryt, kad kainos kiltų? Nu streikai nepadeda, nebent iš vyriausybės kokia kompensacija išsiprašyti. Galim piktintis kiek norim, bet ką padaryt, neisivaizduoju. 

Bent paskutiniu metu daugumoje zaliavu rinku gan nemazas kritimas paskutinemis dienomis. Ar nebus priesingai, kad gana stipriai stos ekonomika, tai tas kritimas dar tesis. Plius palukanu normos didinamos. Neaisku kokio lygio ir kokio gylio bus tas sustojimas. 

Kantrybės visiems. Keičiasi laikai, keičiasi ir mados. Ne visiems pavyksta laiku persiorientuoti. Kitiems išviso nepavyksta, kitus situacija priverčia, taip nutiko su manim, dar kiti patys sąmoningi ir pakankamai turtingi, kad galėtų sau leisti žengti šitą žingsnį.
Taigi nereikia nieko smerkti, pinigai yra pagrindinė dedamoji, nepasakokit apie palikimą anūkams, švaresnę aplinką, laimingas bites ir t.t.
Pinigai ir tik pinigai, netgi jų stygius, mus verčia daryti vienokį arba kitokį sprendimą.
 

Na as siandien matau 3% zemyn. Ir kuo toliau tuo zemyn eina. Nzn, kur tu ziuri? 

blogiausias dalykas - remtis praeitimi... scenarijus nesikartoja...

Na dar geru pora menesiu iki salietros barstymo. Kol kas laikas musu pusej. Trasos brangesnes tikrai nepasidarys. Jei bus per brangu pirksim maziau ir tiek. 

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.
Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.
Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.
 
Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.
 
Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.
Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.
Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.
 
Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.
 
Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.
Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.
 
Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

UAB Eurokorma čia tokias kainas siūlo...

Tai dėl kainų nerimas yra labai normalus. bet tik per ukrainą tos kainos ir buvo pakilę. Kažkaip niekas nesipiktino, kai gavo po 400 vietoj 250. sakyčiau, net paslapčia suprato, kad kažkam namus bombina, o kažkam didėja pelnas. Kad gavome naudą, tai šiek tiek teks ir kartėlio nuryti.
Kokios rizikos dėl kitų metų? Kad grūdai bus 200? Nu nebus, nes rinka globali, uz 200 prie šių dienų energetikos kainų niekas neužaugins. Bet faktas, kad pelnų didelių nebeturėsime, reikia su tuo susitaikyti.

Taip, buvo ziauriai kieta, apie 11tonu sejamoji pilnai uzkrauta, uzkelus max spaudima, nelindo i zeme, Lemkeno rubinas irgi vos keleta centimetru sugebejo tik ikasti. 
Nelabai suprantu tokiu, kurie galvoja, kad jeigu jau notillini tai neduok Dieve issitrauksi skutika ir praskusi  

AK apie 750

Kad ir su paciu velniu..... aisku galima.

Siauro mąstymo žmogelis, gerai jok tokių mažuma, ne matai toliau nei pačio kiemas taip rašydamas, plačiau pamąstyki kas būtų keliant akcizą jok kuras kainuotų 4 eurus, tiek to neverta diskutuoti, lašas jūroje tos žalios kiek sudega lengvose mašinose....

Geras pasaulinis derlius, didele pasiula ir neber aukstu kainu... 

Ant tranšėjos kampo purkštuvą praploviau po glifosato, tai ten niekas neauga apart samanų. Tai klausimas ar geriau sliekui galvą nupjaut ar glifosą pilt... o samana auga kur rūgštu, tai jei rapsą prieš pjūtį džiovint, paskui pabiras... viena ranka bio daudam, kita atimam. Kokios mintys?
Priekį tų akėčių turi būt diskai, tai vistiek kaip ir skutimas. 

Geras pasaulinis derlius, didele pasiula ir neber aukstu kainu... 

tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke su sąlyga, kad pirmaisiais metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo privaloma pasėti posėlį, kuris turi būti nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites. Per derybas su EK, Lietuvi pavyko dviem savaitėmis sutrumpinti posėlio išlaikymo laiką – EK siūlė 8 savaites;

2018m referenciniai bus 2023m. T.y. reikia surasti dar 80 000 ha DGP, kad problema liktų neaktyvi. Šiemet tik laimėtas vienas mūšis. Didžiausia problema - artėjantis laikotarpis

Kai planuos pasitraukti is gyvulininkystes atskiru laisku ministrui del pasitraukimo ir noro pereit prie augalininkystes.... i tai visada sake,kad atsizvelgs ir dabar jai butu reikeje atseti pievas, tai jaunu ukininku ir gyvulininku, kurie baige vargus situacija butu perziurima atskirai ir greiciausiai jiem panaikinta prievole.

Taip nuo 23,o keisti visada galima noro reik tik

Nera baisus tas planas, nemazai absurdisku programu tokiu kaip pievu, medinguju augalu juostos, kurios nemanau, kad bus populoarios.
Didziausias baubas DGP. Kazkada teks perimti karviu uki su 80 ha DGP. Karviu nesinori, teks kazkaip suktis. Mano kraste nemazai geriausiu zemiu aplink yra butent DGP. Taip norėjosi dar prasiplesti. 

žinotum bent apytiksliai kokios kainos grūdų ir trąšu ar bet ko kito bus, nereiktų visai žemės knist, pirktum parduotum ir švarus vaikščiotum, bet deja to niekas nežino, arba pasiseka arba ne...