Biesas

sunku taip su rotacija. kai kiekis didelis.

nedaromas skrodimas. vetas sako, kad "smegenų uždegimas" temperatūros nėra.

kuris ten apie uošvienę rašėt, tai uošvienė ne katė, atgal pagal rogučių pėdsakus nepareis.

Vat ir ne. Kaip Dievą myliu. Ot ir ne!
Anuomet kaimynas su diržiniu susuko. Nei aš nei karvės neišpešėm. O tuom kart su visais dantimis buvom. Oij pykauj ant kaimyno tada pamenu. Kur matyta, ritiniai diržais tokiais drūtais apvynioti, apvynioti. Niekad jo daugiau nesamdau - gyvatės.

gelbėjam presą.
o jei rimtai tai čia nauja paslauga. presavimas su žemės dirbimu.

Volus?

tai juk pats rašei, visai gerai įvertina fūristas

jo, ačiū visiems už supratingumą. bet jums leidus aš ir toliau voluosiu
p.s. kartą vienas žemaitis paprašė DRABINAS paskolint. o mes tuo žodžiu arklinio vežimo "bortus" vadiname.
o kitas, tik suvalkietis UŽDUOTUVĖLĮ buvo pametęs
Graži mūsų Lietuva ir tarmės jos gražios.
 
O aš rašydamas apie ritinių vyniojimą neturėjau omenyje, kad galima ir yra gerai vynioti po daugiau nei valandos laiko nuo supresavimo. Bet jei tai ne silosas o šienainis ir jei nutinka taip. Manau dėl to savęs graužti nereikia.
Aš tik manau iš savo praktikos, kad geras ritinys bus tada, kai:
- stipriai suspaustas;
- pašaras smulkintas ( nors čia gal ir diskutuot galima, bet smulkintą geriau spaudžia )
- kokybiška plėvelė;
- leisti susifermentuoti;

Apie Bio cia juokauju.

Lopu kontora kurie mano kad 10 cm neina pavilkti

Bet taip, kada žmogus yra laimingas, kada turi daug, per daug, ar tada kai turi pakankamai? Štai kur klausimas. Peržvelgus komentarus, matyti, kad žmonių mentalitetas Lietuvoje dar labai atsilieka nuo vakarų civilizacijų, lietuviai stengiasi žingsniuoti kuo didesniais žingsniais, kad pasiektų savo įsivaizduojamą laimės rodiklį - didelį turtą. Vieni emigruoja, kiti skaičiuoja kas apsimoka, kam nepasiseka - burba, pyksta, lieja tulžį ant viso pasaulio, na gal tik ne ant rytų valstybių. Aš dabartinį lietuvio mentalitetą galiu palyginti su paauglio mąstysena, nori visko čia ir dabar, greitai. Vakaruose žmonės yra tiesiog laimingi, nebando kažką įrodyti giminaičiams, ar sau patiems, nepavydi taip, todėl ir susikalbėjimas bendruomenėse ten yra paprastesnis, daugiau pasitikėjimo, supratingumo, priešingai pas mus - maksimalizmas ir nenupasakojamas noras iškilti virš kitų individų - aš pats, aš sau, aš viską vienas. Tai asmeninis individo laimėjimas, tačiau tai žmogaus pralaimėjimas, o kartu ir visos valstybės, nes tai nėra progresas, tai net nėra laimė. Šitokio mentaliteto ir elgesio priežastis mums visiems yra žinoma - sovietmetis. Žmogus nieko neturėjęs ir gyvenės socializmo ideologijoje - lygioje visuomenėje, dirbęs ne sau, o visiems, staiga gauna kapitalizmo galimybes, bet juk sovietinis paveldas liko žmogaus galvoje - randasi neligybė, baimė reikštis, baimė kurti, bendrauti, atsiskleisti, siūlyti, politikuoti, garsiai kalbėti, nenoras bendradarbiauti ir tai sutrukdė mūsų visuomenės darnų progresą, ir tai jaučiasi, net po 26 metų, jūsų komentaruose. Nieko, iš to bus išaugta, dings baimės, rasis daugiau drąsos ir gyvensime kitaip, jau dabar gyvename kitaip, nei prieš 10 metų.
Paskutinis mano patarimas, geriau įsiklausyti į patarimus, nuomonę tų, su kuriais dirbsite, galimai dirbsite ateityje ir tų, kurie bus jūsų klientai.

kas dėl filmų, nesenai teko žiūrėti tokį bendražmogiškų vertybių filmą Спасайся, брат 
 
ir tikra tiesa, nereikia rusų bijoti ar apeiti, jir juk dalis mūsų kultūros. aš save apgaunu kartais, na ne rusė ji
bet su dideliu malonumu pasiklausau jos dainų. ir klipus malonu žiūrėti, moteris graži, skoningi režisieriaus sprendimai.
beje skamba labai neprastai Lepsas
na šansonas, bet.

pirma: nepainiokim verslo su gyvenimo vingiais
antra: jei as ta patarle nebuciau vadovavesis dar ir siandien ko gero dirbciau lytagroj
trecia: as per biednas, kad kazka ekspermentuoti ir ta pati traktoriu remontuoti po du kartus :mrgreen:

Ten uzkulisines lazybos buvo.
Geriau isduok paslapti, ka danai kiaulem seria kad tik tiek kainuoja?
As tau teisybe pasakysiu-SKYLE dabar pas mus, visko pilna ,lenkai atsilus oram visko priveza ir uogu ir bulviu .turi investuot i  ten kur nera LT.kol neatsigaus prekyba su rusais kainu kilimas neimanomas

dėl kainų DK tai nepamiršk subsidijų, mąsto ekonomikos padarinių. bet tikriausiai čia surašei X-tra ženklo kainas? kur kiaušinio sudėtis - 75 % kiaušinio. ir pan. pas mus taip  pat yra "cento" batonas ir močiutės pyragas, santykis kainų  0,4 ir 2,99 eu.
bet ne apie tai:
čia sukasi dauguma tokių pasiūlymų, kurių pilna Lietuva.
projektui reikia unikalumo. kaip pvz.: jei pastebėjai vasarą ant betonkelio prieš Bijutiškį iškabą " švieži brokoliai" na atrodo, kad brokoliai. vaikinukas beveik analogija tau. pradėjo nuo dirvono ir kelių arų. ir prašau, plečiasi, skelbiasi soc. tinkluose. savaitgalį klientų eilė kieme laukia. o ir restoranams tiekia. kitas pvz.: prieš labai daug metų fizrukas Čiža, pradėjo braškiaut. na ir tamsių dienų nemato, šiuo metu lyg ir penkis ha vagoja.
tai pasirink, ar tu nori būti dar vienas Čiža ar dar vienas brokolis? kuo tu skirsiesi nuo jų?
nuvažiuok savaitgalį į turgų, pažiūrėk kaip "sėkmingai" prekiauja bulvėmis 4-5 prekieiviai iš Inturkės, Anykščių, Ukmergės.
turbūt suvoki, kad mes molėtiškiai turime velnišką privalumą kaip smulkūs ūkininkai - tai kad Vilnius nuo mūsų kiemo maks. 30 min kelio. O Vilnius sutvertas vartojimui. Ir šiandien kaimo poreikis plačiąja prasme nepamatuojamas, tik sąlyga - paslauga ar prekė privalo būti tinkamai įpakuota. Čia netinka su bidonėliu kieme atsistot.
kadangi mane patį mintys visada lenkia, tai vienos puoselėtos idėjos bijau, kad greitai neįgyvendinsiu, tad paskolinu ją tau:
prie to, kaip kažkas jau siūlė vištytes, karvytę ar ožkytę, būtinai avytę dar pridėkim dūminę pirtelę, girnų malūną, duonkepį pečių. ir skandalink per veidaknyges, kad organizuoji "gyvo kaimo" pažintines dienas šeimoms, mokykloms ir pan. leisk jiems patiems praleisti dieną nuo ryto iki vakaro su kaimo buitimi. eit karvytę melžt per rasą, pusryčiams razavų miltų blynų ( čia jau aš tau  juos parduosiu) vištas lesint, malkas skaldyt, daržą paravėt, per pietus lašinių su batvyniais, susimalt ir iškept savo duoną. vyrai šieną ( ar kitą darbą pagal metų laiką) tvarko. vakare pirtelė, plius suaugusiems skystos duonos. ir ant šieno nakvynė klojime.
stambiu planu kažkas tokio.

Sutinku Vaivada, yra pas mane toks sklypelis pasienyje. nedidelis toks, netaisyklingas. Viksvynas, šlynas buvo. darbo, pastangų įdėjau. ir ką? net akiai pažiūrėti miela kaip cigaretės auga, o sėjomainą pritaikiau, žiūriu ir dyzelino neblogai laša iš ha, o pernai kiek nuo skausmo tablečių prikūliau..... .

na kodėl taip kolega? remkitės patirtimi, pamenate coliukę ir kurmį?  jei du su puse grūdo per dieną.... . tai dar ir atliekamų lieka.

Jaučiu, kad žirgai pagavo pagreitį. Stabdyti reikia.
Didcentrius siūlau aplamai pamiršti. Dabar mažiausiai galvok apie realizaciją. Pradėk ir žiūrėk kas auga ir kaip tai atrodo realiai. Laikas, kokia savikaina iš nepatirties gaunasi. Dabar pradėk ir kažkas atsisijos.
Bet pirmiausia. Ar tu turi šeimą? Žmona ar draugė žino tavo planus? Patikėk, pradžia yra čia. Nes jei nebus lygiagretaus matymo abiejų šalių. Tai nieko ir nesigaus.
Bus tik 1000 ir viena priežastis kilti nesusipratimams.

Sutinku Vaivada, yra pas mane toks sklypelis pasienyje. nedidelis toks, netaisyklingas. Viksvynas, šlynas buvo. darbo, pastangų įdėjau. ir ką? net akiai pažiūrėti miela kaip cigaretės auga, o sėjomainą pritaikiau, žiūriu ir dyzelino neblogai laša iš ha, o pernai kiek nuo skausmo tablečių prikūliau..... .

Autoriui:
 
patarimas paprastas. darbas, darbas, darbas, atsikvėpus ir vėl darbas.
Užsienyje esi buvęs, matei požiūrį į darbą, matei jų požiūrį į save ( į daną) su tokiu pačiu požiūriu pradėk savo veiklą.
Daryk verslą o ne "kolektyvinį sodą" na ta prasme, kad gali nors ir tuos pačius česnakus augint ar bitėms kojines megzt, bet nedaryk taip kaip tai daro kiti. nes tokių yra tūkstantis ir tau nebūtina tapti 1001 - uoju. būk pirmuoju. o kas jau gausis tas gausis. juk net ir neigiamas rezultatas yra rezultatas. taip, kad esi laukiamas.
p.s. rašai, kad aukštaitis. kokia tiksli vieta? bent jau rajonas?

Jei kalbate apie Daniją, tai privalote kalbėti apie kooperatyvus, štai kas padeda pasiekti stebuklus versle, bet lietuviai to dar bijo kaip velnias kryžiaus. Kolūkiai vaidenasi lietuviui užsiminus apie kooperatyvus, bet žinom, jei vaidenasi, tai žegnokis.
 
Jums geriausia būtų paklausyti manęs, nes panaši situacija. Aš savo ūkį kūriau be jokio plano, be tikslo, net idėjos nebuvo ūkininkauti, o ir žemės - 0, panašiai ir su kapitalu, nes labai daug per krizę buvo sudėta į namo renovaciją ir statybas. Neturėjau net ūkinių pastatų. Tiesiog miestietis atvažiavo gyventi į kaimą. Prasidėjo viskas nuo kelių gyvulių - pora ožkų ir po metų 3 avių, na dar keletą vištų. Tada, gūdžiais 2010 metais sužinojau daugiau apie išmokas, paramas ir pradėjau ieškoti valstybinės žemės išsinuomoti, ir pavyko rasti, dar kaimynai savo žemę leido naudotis už dyką, aišku, tai buvo 3 ha, bet užteko. Gyvuliai laikyti taip pat pas kaimyną tvarte ir šienas šienautas šakėmis ir grėbliais, jokių rulonų niekas net negalvojo gaminti. Dirbom kaip kolūkio laikais. Bet bėgo metai, valstybinės žemės daugėjo, dar pavyko pigiai nusipirkti apie 10 ha, jau tada buvo lengviau su pašarais, nes šienaudavo pasamdyti traktoriai, tik žiemą tekdavo rulonus stumdyti rankomis ir kapoti kirviais, o tada kažkur du rulonus sunešti šakėmis. Na ir tik vėliau buvo nusipirktas pirmas traktorius - t 25 ir kolūkio sandėliai, kurie dabar paversti tvartu. Pastaraisiais metais daugiau pakeliavau aplink vietovę, pastebėjau kas šienauja, kas ūkininkauja ir taip radau nemažai žemės savininkų, kurie savo žemę man ir perleido deklaruoti, šienauti, geri žmonės vis tik, nes iš 6tik vienas, kuris sutiko, kad jam už tą žemę dar sumokėčiau, kiti atsisakė. Žinoma, mano krašte dar buvo nemažai valstybinės žemės, kažkur apie 50 ha ir tai, dar pora dešimčių praradau per kvailą įstatymą ir nežinojimą, tai atiteko tie plotai UAB ir stambiems ūkininkams. Aišku, nereikia manyti, kad ta valstybinė žemė randasi arti, ar kad jos plotai dideli vienoje vietoje, aš renkuosi sklypus, kurių plotas nesiekia hektaro, bet tik taip lašas po lašo ir prisirenka kibiras vandens. Praėjus 9 metams po gan nerangios ir sunkios pradžios ūkis atrodo tikrai neblogai - nusipirkta technika, traktorius paramos pagalba, ūkis valdo 100 ha, 200 avių ir 30 mėsinių galvijų, o ateities planai tik dar labiau plėstis ir jei bus iniciatyva bendruomenėje - burtis į kooperatyvą, tai yra svajonė.
Prisimenant pradžią, galima tvirtai teigti, kad buvo padaryta daug klaidų ir šiandien ūkis būtų dar didesnis, būtų pasinaudota paramomis dažniau, bet iš klaidų pasimokytą ir atgal, į kitą gyvenimo būdą net neverta žvalgytis, nes verslas turi daugybę galimybių ir privalumų. Tad, tikrai eikite ir pradėkite, negalvokite, ar apsimoka, ar nuostolinga, nes taip jūs niekur versle nenueisite. Taip, 2 ha yra mažai, bet jei dar dirbsite ir kažkokį kitą darbą, tai tikrai prisidės prie šeimos biudžeto, ypač tai gerai, kad tai bus augalininkystė, tad turėsite pusę metų kitai veiklai, darbui.  Pasidomėkite topinambais, jie darosi vis populiaresni, lengva auginti ir girdėjau, kad vokiečiai už juos gerai moka.

Pacioj pradzioj temos autoriui sakiau, kad pasikeistu pavadinima ir galbut tema nebutu atsidurusi siukslyne, butu apie ka sneket, apie muzika apskritai, o ne ... As pats labai myliu rusiska muzika, taip myliu, kad taupydamas ja jos neklausau

Manau, kad net ir pats didžiausias žaliųjų fanas dėl tokio skirtumo pamirštų savo meilę jiems. Man tiesiog sunku tai suprasti. 55 tūkstančiai? Ok, su parama koks 27. Tai čia labai nemažai atostogų su šeima gražiuose kraštuose, kas yra n kartų fainiau už mielesnės spalvos metalo gabalą kieme

26 metus dirbai valdininkuir partiju  gerovei ir toliau dirbsi ,pijokeliai pagal valdininku islaidas nulines ,nes tu tik ziuri i ta pijokeli kuris tau dirbtu uz lasinius arba uz grasius,juk pati sakei pajamu neturi ,gerai mokek ir darbininku turesi pazistu daug formina puse etato ,sodrai irgi tik per darbimeti,o yra kurie moka ir jie turi istisus metus ir darbo ir darbininku

Ne visos dienos būna Šv. Jono, Karve.
( tarp kitko paslaptį išduosiu, dėl subordinacijos lyčių klausimu. man tik rusų kalboje problemos iš rašto suprasti kas yra jis o kur ji. Dzūkija ( galūnė "A" ir "Ė" mūsuose, daiktv. būdv. ir vietovardžių rašyboje dažnai reiškia mot. giminę, na daugumoje atvejų. Čia tik Karvė kažkodėl - JIS) yra JI.
tai atgal prie mokesčių.... . Vaikų turi Karve? jei ne, tai įsivaizduok, kad turi. Tai tu manai, kad viską ką sunešame į iždą, tas yra pavogiama? Sekant mintis - tu teigi, kad pensininkams, neįgaliems pensijų mokėti nereikia? Tvirtai sakai, kad už savo vaikų mokslą mokėsi tiesiai mokytojai į "kortelę" o kai ji susirgs, tu taip pat tiesiai apmokėsi tam tikrą dalį jos vaistų. Sakai, kad kelią iki artimiausio miestelio nusitiesi pats. Sakai, kad patriotas tu nesi, ateis maskolis su kreivu šautuvu ir iš savo kiemo tu jį išrūkysi su šakėm. kaip su kaimynu bus, ne tavo reikalas.
Juk visas forumas mato, kad tą parašiai tik kitais žodžiais. Ir manęs niekas šmeižtu prieš tave neapkaltins.
Ir ankščiau klausei Dzūkijos, ką ji padarė, kad būtų geriau. Nežinau ką ji padarė, bet žinau ką aš darau. Aš moku daug įvairių mokesčių. Ne vien kaip ūkininkas. Tikiu, kad tie sumokėti pinigai, na tik dalis jų, pasieks sąmonę sąmoningų jaunų žmonių. Jie jau bus kitokie nei mes. Jie keis aplinką, lėtai, dešimtimis metų. Ir po ilgo laiko, kai aš jau žiūrėsiu iš apačios kaip auga bulvės, ir ateis ta diena kai LIETUVOJE gyventi bus gera. Aš tikiu ateitimi. Ir mano kuklūs mokesčiai padės tai ateičiai likti Lietuvoje. O nepadėti tai Ateičiai išvažiuoti į kitas šalis.
Man gera ir dabar Lietuvoje. Nežinai ar dar reikia ko nors geriau. Aš meldžių Dangaus tik sveikatos mano brangiems žmonėms, sau nuoširdumo ir paprastumo ir visiems mums, kad tik nekiltų karas. Tad apsidairyk ir tu. Pažvelk kitu kampu į karvės subinę jei daugiau nieko aplink tikrai nėra. Ir tai jau bus kažkas naujo tavo pasaulėžiūroje. Keiskis pirma pats. Tada keisk kaimyną. Su kaimynu keisk kaimą ir t.t.
Ir dar mažas patarimas. mane mažą senelis mokino - kelk svorį su galvą o ne su nugarą. Ir nesėk tokio pykčio aplinkui.