Pienmėgys

Hmmmm... kažkaip praleidęs klausimą buvau. Ir pripažįstu, kad ne visai turiu ką atsakyti.. Na, kukurūzų grūdų krakmolas prieskrandyje skaidomas lėtai ir pakankamai tolygiai, kažkiek jo patenka į plonąsias. Čia sausų kukurūzų. Tuo tarpu kukurūzų grūdainio krakmolas skaidomas kažkiek greičiau (priklauso nuo drėgmės), ir į plonąsias patenka labai mažai, panašiai kaip miežių. Kiti grūdai(kvietrugiai, kviečiai avižos) skaidosi žymiai greičiau, ir norint padaryti taip, kad prieskrandyje būtų karšto spaudimo rapso išspaudoms (ar kitokiems sunkiai skaidomiems baltymams) skaidyti verčiant į mikrobinę masę pakankamai energijos, šiuos grūdus tenka traiškyti. Nes malti jie susinaudos anksčiau, ir mes prarasime kažkokį mikrobinio baltymo kiekį. Apsaugotais riebalais, žinoma, galima kompensuoti kukurūzus ar miežius, bet tai tikrai nebus protingas pasirinkimas. Nes apsaugoti virškinasi tik plonosiose žarnuose (prieskrandyje lipolizė beveik nevyksta, mes apie tai kalbėjom) ir trūkstant prieskrandyje energijos iš kukurūzų ar miežių krakmolo, mes prarasime ir mikrobinį baltymą ir laisvas riebalų rūgštis, susidarančias fermentavimo metu. Nors apsugotus riebalus, norint gerų pieno rodiklių vistiek reikia šerti . Nes pieno riebalai susidaro iš trijų šaltinių: Su pašaru patenkančiais augaliniais riebalais (labai ribotas kiekis apie 4proc racionoSM) fermentacijos prieskrandyje metu susidariusių laisvų riebalų rūgščių (pagrinde sviesto ir acto) ir plonosiose įsisavintų prieskrandį praėjusių riebalų (mūsų aptariamų apsaugotų). Na, dar kažkiek priklauso ir nuo tų pačių apsaugotų riebalų riebiųjų rūgščių sudėties.

Kolegos! Supraskim vieną kartą, kad ne į visus klausimus įmanoma atsakyti. Va, klausia Lunaras kiek galima duoti kukurūzų per kartą?? O kaip jūs šeriat? tas kartas po snukiu ar į mikserį? Kokie dar pašarai? Kiek pašaruose ląstelinos, kiek ji efektyvi? Šeriat kokį nors buferį? Tas pats su melasa... Aš viso labo tik receptūrininkas, ir galiu pasakyti, kiek ko nebijant galima šerti tik žinodamas bandą ir susivedęs visą racioną į programą. Taigi negaliu spėti ką turi ūkis už šimto km. Į bendrus, atrajotojų virškinimo fiziologijos klausimus atsakinėju, bet ten tik karvės medžiagų apykaitos dalykai, o konkretūs šėrimo klausimai..... arba atsakyti neįmanoma, arba tokio pločio temos, kad tingisi tiek rašyti.

Mariukas, karvė po melžimo bent pusvalandį turi neatsigulti. Geriausia tai padaryti padavus šviežio ir skanaus pašaro. Kol ji ės, suspės susiformuoti kamštelis spenyje ir nepateks į spenį užkratas.

Na, rimtai nepagavau kampo... Negi nesat, didžiai gerbiamas kolega kada nors bandęs priversti save pasiklausyti ir pažiūrėti Solovjovo ar Kiseliovo laidų?? Ir daugumos ten dalyvaujančių pasisakymų?? Po to jums nepatinkantys čia kolegų pasisakymai ir emocijos visai švelnūs atrodys... Turiu omenyje tų laidų dalyvių pasisakymus mūsų ir sakykim, ukrainiečių atžvilgiu....

Somatinės ląstelės, kolega Ramza, yra uždegimo pieno liaukoje pasekmė. Baltieji kraujo kūneliai pagrinde. Jie atidirba slopindami uždegimo židinį, ir po to organizmas juos pašalina su pienu. Pagrindas kovojant su SLS yra melžimo higiena, bet deja, ne tik. Sakysim karvė buvo lyg ir sveika, SLS normalus, o kažką suėdė ne taip, ir somatai pašoko aukštyn. Reiškia, užkratas buvo (ir tešmenyje ir tvarte) bet karvės imunitetas buvo pakankamas neleisti tam užkratui plisti. Blogas pašaras kalė per imunitetą- ir rezultate milijonas SLS. Bet, pasikartoju, užkratas jau buvo. Ir pateko jis ne kitaip, kaip per spenį. Ir vėl grįžtame prie melžimo higienos. Dar vienas keistai skambantis, bet labai efektyvus būdas kovoti su somatais yra šėrimo laikas. Labai svarbu tinkamai gydyti. Ir besikartojančias- taip, belieka brokuoti.

Ne viskas taip paprasta.Svarbiausia norit didelių baltymų (tikrai patrauklaus produkto), pjauti reikia anksčiau. Prasidedančios butonizacijos fazėje. T.y. butonai prasideda, bet dar nežydi. Kita vertus, kuo daugiau masėje baltymų, tuo blogiau (sunkiau) masė silosuojasi. Reikalingi tikrai geri inokuliantai, arba dideliu cukringumu pasižyminčių žolių įmaišymas į masę. Bet tuomet skiesis baltymai, nes cukringa žolė ne tokia baltyminga kaip liucerna. Dar prisideda sunkumai su realizacija. Vežti kažkur silosuotą masę nelabai gausis, nes išėmus iš tranšėjos prasidės antrinė fermentacija, masė darysis neskani dėl sviesto rūgšties didėjimo. Na, grynai liucernai ir žemės reikalingos labai specifinės.. Vandens lygis, etc...

Na...... tikrai ne visais atvejais tai būtų tas pats.. Pvz, atrajotojams reikalingas tam tikras dalelės ilgis (ne mažiau 1,5 cm) o granulėje ar tokį ilgį įmanoma bus sukišti?? Kita vertus, granuliavimas papildoma energetika, o produktas neturėtų kainuoti daug daugiau už 0,1 EUR/kg. Latviai daro ir šieną ir granules, bet ten akcentas į masę, ir baltymai gaunasi kažkur apie 15-16.. O tokie tikrai neveža, nes eilinis šienainis Lietuvoje panašių rodiklių būna.

Jei tai būtų tvarkingai ir laiku nuimtos liucernos šienas (18-20-22 baltymų) ar šieno ritiniai, paklausa, be abejo būtų (didėtų). Ypač šiandienos astronominių baltyminių žaliavų kainų fone.

Nuo pašarų, kolega Ramza, nuo pašarų.... Ir nuo šėrimo, žinoma.. Jūsų išvardinti mineralai būtini, bet jie tik palaiko gyvulio sveikatą. Ilgą laiką jais nešėrus, kris ir produktyvumas ir gyvulys gali nustipti.. Bet, kad pašiūpeliavus kreidos (kalcio) pakils pienas ar pariebės nekeičiant nieko kito, tai taip tikrai nebus.

Ramza, nuo kalcio ir fosforo, nuo magnio ir seleno pienas nei riebesnis, nei baltymingesnis nebūna. Vat visiškai nebūna, kiek jūs šitų dalykų bešertumėt.

Žinoma galima... Į protingus klausimus atsakinėti visada malonu.. Taigi... dauguma įprastinių pašarų, kuriuos šeriame karvei, suėda ne karvė, o prieskrandžio mikrobai prieskrandyje.. Kažkur 70-75 procentų nuo visų sušertų pašarų. Prieskrandžio fermentacijos išvengusi dalis patenka į tolimesnį virškinimo traktą kur juos bando virškinti jau pati karvė, savo organizmo fermentais. Kartu su ten pat patekusia mikrobine mase. T.y. prieskrandžio mikrobų pertekliumi. Jau esu kažkur rašęs, kad gerai subalansavus racioną, per dieną užauga iki 2,5 kg perteklinės mikrobinės masės. Kuri yra nuostabus amino rūgščių šaltinis kūno ir pieno baltymų susidarymui. Deja, genetinės atrankos laiku kreipiant dėmesį į karvių prieskrandžių dydį, stengiantis pagerinti (padidinti) prieskrandžius (nebestebina 800kg svorio karvės), buvo kažkaip praleista, kad ir plonųjų žarnų virškinimo galimybės didėja... Ir mikrobinė masė, išėjusi iš priekrandžio jau nevisai patenkina jų virškinimo galimybes. Na, va ir naudojam racionuose įvairias žaliavas, apsaugotas nuo virškinimo (fermentavimo) prieskrandyje, o nueinančias į plonąsias žarnas ir virškinamas ten.. Balansuojant racioną ir siekiant maksimalios išeigos, skaičiuojama, kad ir prieskrandis būtų pilnai apkrautas (pigesnioji raciono dalis), ir toliau būtų ką virškinti (brangesnioji, bet turinti didelę įtaką rezultatui dalis). Vėl tiek tos teorijos..

Kolega KAZE, tikrai tokioje bandoje toks koeficientas gali būti. Ir drįstu pasakyti, ganėtinai paparastai.. Nepavydėkit karvėms pašaro pilnai apkraunačio VISĄ virškinimo traktą, neleiskit joms ėsti savęs laktacijos pradžioje, gaminkit laiku ir gerus šienainius ir bus tas koeficientas.. Bus net gal didesnis.. Na, ekologiniuose ūkiuose su tuo sunkiau, žinoma.

Tada melasa kaip tik.. tik, kiek, iš lempos pasakyti negaliu.. Priklauso nuo atrajojimą palaikančios ląstelienos kiekio kituose (apėminguose ) pašaruose... Na, ir krakmolo daugiau tada racione reikėtų (kad lašiniai augtų) bet ne kartusu melasos didinimu..

Mėsiniams? Augins lašinius. Ir per daug pavojinga, nes ir mėsiniui acidozė būti gali. Penėjimui - krakmolas ir baltymai..

Ramza, gal galėtumėte bent vieną pavyzdį, nuo kokių papildų pienas gali būti riebesnis ir baltymingesnis?

tai yra, laikraštis rašo natūralaus pieno kainą.. bendrovės ir didesnę gana..

būtent išspaudų tiek ir galima dėti (dėl galimo riebalų pertekliaus). tiesa, dar svarbu karšto spaudimo ar šalto. nes karšto spaudimo išspaudose riebalų mažiau (apie 8 proc) tai jų galima ir daugėliau šiek tiek.. O jei naudojat (šeriat) rapso rupinius, tai ir 4kg ne riba... Į urėją žiūrėkim.

Naaa..... negalima aliejaus karvei.. Augalinių riebalų kiekis karvei ribojamas 4% nuo suėdamos sausos medžiagos.. T.y. gera karvė suėda apie (sakau "apie" nes būna ir daugiau) 25 kg SM. Keturi procentai bus 1 kg. Bet į tą vieną kg įeina riebalai išspaudose, šienainiuose, silosuosuose , grūduose.. Patikėkit, susirenka ... nemažai. Tuo tarpu tokių riebalų (aliejų) perteklius stabdo mikrobinę fermentaciją prieskrandyje (anksčiau sakydavo, kad apvelia pašaro daleles ir neprileidžia mikrobų jų skaidyti, dabar sako, kad nuodija), Ypač dvi neprisotintos riebalų rūgštys C18-2 ir C18-3, linolinė ir linoleninė... Pirmiausia nuo to ryškiai krinta pieno riebalai, po to mažėja primilžis... Nors yra atvejų, kai taip daroma (šeriama būtent šiomis riebalų rūgštimis) tam, kad karvės kuo greičiau susisėklintų (neatiduota energija pienui ir pieno riebalams tenka karvei ir dėl geresnio energetinio balanso karvė geriau "užkimba") Rapso ir saulėgrąžų aliejuose gausu minėtų rūgščių. Todėl ir šeriam karvėm įvairius "apsaugotus" kurie neskysti prieskrandžio temperatūroje (apie 40C laipsnių), kad pasiektų plonąsias ir ten lipazė (pačios karvės, ne prieskrandžio mikrobų fermentas) suskaidytų ir gyvulys turėtų energetinės naudos iš to..

O kas iš to "plačiau" domina?? Na, nevalytas aliejus...

Ir dar pjausi kada norėsi (ar kada bus geriausia), o granulės daromos kada žolės daugiausia.. Kiek teko matyti kokybinių, ten tikrai ne patys geriausi rodikliai.

Ne.

Vasario mėnesį tikrai nebebus... Neimkit į galvą.. Įsisavinimas su laiku siloso duobėje gerėja. Iškompensuokit trūkstamą krakmolą dabar, ir neperšerkit vėliau, kai įsisavinamumas pagerės.

Negaliu dabar staigiai pasakyti normos, bet taip, pavojus dėl to, kad riebalai sustabdys prieskrandžio fermentaciją yra. Ir truputį daugiau pašėrus, turėtų pradėti kristi pieno riebalai. Bet turėtų gerėti susisėklinimas.. Normoms reikėtų konkrečiai skaičiuoti, turint kitų pašarų tyrimus.

nereikia plaut... batu praskleiskit.... jei grūdų bus, matysis.. aš čia tam, kad šįmet palyginus blogo krakmolo palyginus geras virškinamumas... grūdų tikrai mažai kur randama..

Viso labo tai tik reiškia, kad karvės dar neatskleidė viso savo potencialo.... arba racionas labai teisingai sustatytas.. Daug kur šįmet krakmolas šalia plintuso.... nors ir yra kitokių pavyzdžių.. O ar jau šeriat šių metų silosą ir ar randat mėšle grūdų?