drapox

Pacituosiu vadybininko zodzius: " Vaderstad- kompanija, kuri diktuoja inovacijas kitiems gamintojams." Pagal inovacijas, Vaderstad lenkia visus gamintojus, tiek skutiku, tiek sejamuju segmente. Suminimas kai dirva perdaug dregna galioja visoms kombinuotoms sejamosioms. Visu pirma, pasiziurekite kokio svorio traktoriai jas traukia, daznas siekia 10 tonu, tesiant toliau, visu kombinuotu sejamuju svoris yra santikinai didelis, plius Horsch sejamosios padanginio volo ratai yra mazesnio skersmens, kai kitu gamintoju padangos yra gan dideles. Kodel Horsch, Spirit, Solitair ir panasaus tipo sejamosios maziau jautrios dirvos suminimui? Nes sekla iterpiama uz padanginio volo. Rapidas iterpia sekla pries vola, todel dirva aplink sekla perdaug suspaudziama. Mano nuomone apie Rapida- jei nekeliat seklos iterpimui dideliu reikalavimu, liuks sejamoji, agresyvus dirbimas,didelis greitis, tolygus gylio palaikymas (bet ne kopijavimas), didele sejimo disko spaudimo jega. Jei norite kokybiskesnio seklos iterpimo- Horsch, Spirit ir t.t.

Infrared temperatūros matuoklis tikrai geras ir patogus dalykas. Visų pirma su juo gali pamatuoti temperatūrą kur nėra gero priėjimo net su ranka prieiti patikrint. Nežinau aš tiksliai kiek ta temperatūra turi būti. Bet pagal viską kai pažiūri tvarkingų guolių temperatūrą, tai jinai nelabai viršyja aplinkos temperatūra kokiais 10 laipsnių, smulkintuvo gal 20 laipsnių. Buvo pvz įtartinas garsas vienam šone ir nelabai eina ir suprasti iš kur. Perėjau su termometru guolius ir ašis, vienas įtempimo ratukas karštas. Nuimiau diržą, jau garsas ko tai sausas. Su švirkštu tepaliuko pro dangtelio šoną ir sezonas be problemų, o kitaip ko gero būtų subyrėjęs.
Panašiai su kaladukais kratiklių buvo. Perėjau per ašį. Ties vienais kaladukais ašies temperatūra 30, ties kitais 70 laipsnių. Po sutvarkymo visur temperatūra vienoda.
Manau geras prietaisas diagnostikai. Vienam ir kitam gale ašies temperatūros būna panašios. Jei kažkur būtų didesnė, jau manau galima įtarti kad kažkas negerai su guoliu.
Pabandysiu paieškoti kokį aš naudoju prietaisą.
Štai toks:
http://www.evita.lt/ms6530-ir-spinduliu-termometras-20c-iki-320c-mastech-ms6530b

Infrared temperatūros matuoklis tikrai geras ir patogus dalykas. Visų pirma su juo gali pamatuoti temperatūrą kur nėra gero priėjimo net su ranka prieiti patikrint. Nežinau aš tiksliai kiek ta temperatūra turi būti. Bet pagal viską kai pažiūri tvarkingų guolių temperatūrą, tai jinai nelabai viršyja aplinkos temperatūra kokiais 10 laipsnių, smulkintuvo gal 20 laipsnių. Buvo pvz įtartinas garsas vienam šone ir nelabai eina ir suprasti iš kur. Perėjau su termometru guolius ir ašis, vienas įtempimo ratukas karštas. Nuimiau diržą, jau garsas ko tai sausas. Su švirkštu tepaliuko pro dangtelio šoną ir sezonas be problemų, o kitaip ko gero būtų subyrėjęs.
Panašiai su kaladukais kratiklių buvo. Perėjau per ašį. Ties vienais kaladukais ašies temperatūra 30, ties kitais 70 laipsnių. Po sutvarkymo visur temperatūra vienoda.
Manau geras prietaisas diagnostikai. Vienam ir kitam gale ašies temperatūros būna panašios. Jei kažkur būtų didesnė, jau manau galima įtarti kad kažkas negerai su guoliu.
Pabandysiu paieškoti kokį aš naudoju prietaisą.
Štai toks:
http://www.evita.lt/ms6530-ir-spinduliu-termometras-20c-iki-320c-mastech-ms6530b

Žiūriu ilgų pasisakymų matyt niekas neskaito. Tai atsakau trumpiau. Daiktas superinis. Kaina paralyžuojanti.  Normaliom sąlygom pakanka vieno karto. Jei labai sausa gali prireikti dviejų, bet tada pirmas su kokiu nors rusku kultivatorium ar panašiai su silpnesniu išdirbimu, kad nepersmulkintų po to žemės per daug. 

Tai čia gal ne pernai o užpernai. Nes pernai tai niekam lygtai nei nušalo nei apšalo. O užpernai jau sausio mėnesį buvo aišku kad nušalo ir sėkla jau iš karto pasirūpinau. Jei būtų nušalę jau dabar ruduotų, nes atšilo pilnai jau augalai. 
Manau, kad nušalimų tikimybė gerokai mažėja. Kai kas sako, kad pavasarį gali nušalti, bet ko tai nei vieną pavasarį to nebuvo. 2006m nušalo gruodžio mėnesį, kai nutirpus lapkričio sniegui ir užėjus šalčiams augalai ilgą laiką buvo lede. Užpernai nušalo sausio mėnesį, kai po Naujųjų staigiai atšalo be sniego. Daugiu buvo apšalimų bet silpnų ir tikrai ne pavasarinių. Vasaris prognozuojamas šiltas bent iki vidurio tai tikrai, o po to kad nušaltų vis tiek reiktų šalčio apie 20 bent porai savaičių, kas mažai tikėtina. Žodžiu duočiau 99 iš 100 kad turėsim gražius žieminius pavasarį. 1 proc. pasilikim ant ugnikalnių išsiveržimo, tvano, ledynmečio ir kitų kvailų gamtos kataklizmų.
Įdomu kokia situacija pas tuos kas neturėjo visai sniego po Kalėdų kai prasidėjo atšalimas?  

Tai čia gal ne pernai o užpernai. Nes pernai tai niekam lygtai nei nušalo nei apšalo. O užpernai jau sausio mėnesį buvo aišku kad nušalo ir sėkla jau iš karto pasirūpinau. Jei būtų nušalę jau dabar ruduotų, nes atšilo pilnai jau augalai. 
Manau, kad nušalimų tikimybė gerokai mažėja. Kai kas sako, kad pavasarį gali nušalti, bet ko tai nei vieną pavasarį to nebuvo. 2006m nušalo gruodžio mėnesį, kai nutirpus lapkričio sniegui ir užėjus šalčiams augalai ilgą laiką buvo lede. Užpernai nušalo sausio mėnesį, kai po Naujųjų staigiai atšalo be sniego. Daugiu buvo apšalimų bet silpnų ir tikrai ne pavasarinių. Vasaris prognozuojamas šiltas bent iki vidurio tai tikrai, o po to kad nušaltų vis tiek reiktų šalčio apie 20 bent porai savaičių, kas mažai tikėtina. Žodžiu duočiau 99 iš 100 kad turėsim gražius žieminius pavasarį. 1 proc. pasilikim ant ugnikalnių išsiveržimo, tvano, ledynmečio ir kitų kvailų gamtos kataklizmų.
Įdomu kokia situacija pas tuos kas neturėjo visai sniego po Kalėdų kai prasidėjo atšalimas?  

O savą tai aitvarai dykai suneša?

O savą tai aitvarai dykai suneša?

O savą tai aitvarai dykai suneša?

O savą tai aitvarai dykai suneša?

O savą tai aitvarai dykai suneša?

Vienas dalykas PK gali tręšt nors ir dvigubą normą, nieko nenutiks, atliks kitiem metam ir ne vieniems, tad nieko absoliučiai tie susitręšimai neduoda blogo. Per keletą metų su kultivatorium išsitampys ir susivienodins. Salietros gi tonom netręšiam. Pagal sugulimus ant galulaukių, galiu pasakyti, kad tie susitręšimai minimalūs gaunasi, nu gal keli arai ant kokių 10 ha lauko. Ne daugiau nei 1 proc. gausis. Tai nuo pustonio bus kokie 5 kg salietros. Todėl viskas labiausiai priklausys nuo atsiperkamumo. Gal 1000 ha ūkiui tai ir atsipirks, tik jau ne 100 ha ūkiui. Įskaitant dar kad kiekvienas pribambasas ir gedimų skaičių padidina ir su tuo susijusias prastovas. Tai ne taip lengva gaunasi save įtikint, kad tai labai jau atsiperkantis dalykas. Aišku vadyba visada sakys kitaip, nes jiems tai naudinga.

Vienas dalykas PK gali tręšt nors ir dvigubą normą, nieko nenutiks, atliks kitiem metam ir ne vieniems, tad nieko absoliučiai tie susitręšimai neduoda blogo. Per keletą metų su kultivatorium išsitampys ir susivienodins. Salietros gi tonom netręšiam. Pagal sugulimus ant galulaukių, galiu pasakyti, kad tie susitręšimai minimalūs gaunasi, nu gal keli arai ant kokių 10 ha lauko. Ne daugiau nei 1 proc. gausis. Tai nuo pustonio bus kokie 5 kg salietros. Todėl viskas labiausiai priklausys nuo atsiperkamumo. Gal 1000 ha ūkiui tai ir atsipirks, tik jau ne 100 ha ūkiui. Įskaitant dar kad kiekvienas pribambasas ir gedimų skaičių padidina ir su tuo susijusias prastovas. Tai ne taip lengva gaunasi save įtikint, kad tai labai jau atsiperkantis dalykas. Aišku vadyba visada sakys kitaip, nes jiems tai naudinga.

Vienas dalykas PK gali tręšt nors ir dvigubą normą, nieko nenutiks, atliks kitiem metam ir ne vieniems, tad nieko absoliučiai tie susitręšimai neduoda blogo. Per keletą metų su kultivatorium išsitampys ir susivienodins. Salietros gi tonom netręšiam. Pagal sugulimus ant galulaukių, galiu pasakyti, kad tie susitręšimai minimalūs gaunasi, nu gal keli arai ant kokių 10 ha lauko. Ne daugiau nei 1 proc. gausis. Tai nuo pustonio bus kokie 5 kg salietros. Todėl viskas labiausiai priklausys nuo atsiperkamumo. Gal 1000 ha ūkiui tai ir atsipirks, tik jau ne 100 ha ūkiui. Įskaitant dar kad kiekvienas pribambasas ir gedimų skaičių padidina ir su tuo susijusias prastovas. Tai ne taip lengva gaunasi save įtikint, kad tai labai jau atsiperkantis dalykas. Aišku vadyba visada sakys kitaip, nes jiems tai naudinga.

Žiūriu vis dažniau rašoma apie kompaktorius. Reiktų pirmiausiai pagalvoti kodėl tas padargas taip vadinasi ir kas tai iš esmės per padargas. Kompact - kompaktiškas, arba liaudiškai tariant suspaustas. Tai tas pats kultivatorius/germinatorius tik labiau suspaustas. Tai atsitiko todėl, kad galingėjant traktoriams pasidarė įmanoma atlikti kelias operacijas vienu metu: lyginimas, kukltivavimas, volavimas arba lyginimas, kultivavimas, sėja. Viskas kaip ir būtų nieko, tik aišku tokios darbo padargų kombinacijos turi didelį ilgį, kas pasunkina padargų iškėlimą esant pakabinamiems padargams. Todėl jie buvo trumpinami mažinant atstumus tarp spyruoklių eilių ir tarp pačių atskirų padargo dalių, kaip volas ir noragai ir pan. Vot ir gavosi vadinami kompakteriai. Gerai tai, kad jie dažniausiai būna pakabinami, todėl lengviau atsistumti atgal, jie lengvesni, todėl lengviau traukti. Bet blogoji pusė yra ta, kad maži atstumai tarp spyruoklių dažniausiai duoda didesnį ar mažesnį vilkimą, o su augalinėm liekanom aplamai kimšimasi. Akmenų strigimas vėl gi neišvengiamas nes atstumai maži visur, to pasekoj daugiau lūžių, vilkimų, pasipriešinimo traukai. Bet dar labiau nustebintas buvau, kad net ir tas pats Lemken gamina prikabinamus kompakterius. Šokiravo, jei bogu. Kurių velnių? Paimkim tą patį Vederio kultivarių. Taip, jis gaunasi ilgas. Bet to reikia norint išlaikyti normalius atstumus tarp spyruoklių eilių ir tarp atskirų darbinių dalių. Todėl išvada: kompakteris yra specifinis padargas, naudotinas specifinėse sąlygose kai nėra kitokio varijanto, bet panašios komplektacijos kultivatorius ar germinatorius tikrai geriau.

Kaip žiūri - taip ir matai. Aš tai nematau jokių dejonių ir verksmų. Diskusija yra diskusija. Kiekvienas apibūdinam koks pas ką vaizdas pagal sniego dangą ir esamus bei prognozuojamus šalčius. Jei ūkininkai nerašysim apie augalininkystę, tai apie ką dar rašyti ir kam tada tas forumas. Gal įrašyti vieną temą: išgerto alaus kiekis per Kalėdas ir Naujuosius ir tuo forumo diskusija tegul baigiasi.
Derlingų ir pelningų 2016 metų, visiems.

Kaip žiūri - taip ir matai. Aš tai nematau jokių dejonių ir verksmų. Diskusija yra diskusija. Kiekvienas apibūdinam koks pas ką vaizdas pagal sniego dangą ir esamus bei prognozuojamus šalčius. Jei ūkininkai nerašysim apie augalininkystę, tai apie ką dar rašyti ir kam tada tas forumas. Gal įrašyti vieną temą: išgerto alaus kiekis per Kalėdas ir Naujuosius ir tuo forumo diskusija tegul baigiasi.
Derlingų ir pelningų 2016 metų, visiems.

Pritariu. Nieko nereikia teigti kad viskas gerai, jei neišbandyta tinkamai. Paimti pabandyti pusę lauko taip ir kitą pusę kitaip ir bus matyti. Kitas dalykas metai metams nelygu. Čia kaip ir su važiavimu auto su 4 promilėm. Vienakart kaip ir nieko, kitą kart keliukai užpelinguoja, o dar kitą kart žiūri ir turma kvepia jei ką rimčiau prisidirbus.  

NPK 5-21-36 120 kg/ha;
Am.Sulfatas 120 kg/ha;
Basagran 1,7 + Stomp 1,0 l/ha;
Leopard 1,0 l/ha;
Signum 1,0 l/ha;
Proteus 0,6 ;
Fastac 0,2 ;
Wuxal Mo 0,5;
Sėta balandžio 14 ir 21d.

Pagal tave pasiskaičius tai galima prieit tokios nuomonės, kad mes čia iš augalininkystės pakraščių rajonų vien tik dundukai visai nemokantys ūkininkauti. O man tai atrodo visai atvirkščiai. Kad mes stengiamės iš paskutinio surinkti kiekvieną grūdą, nes jei visą sėklą išbarstysim tai ir pelno nebeliks. Todėl ir kuliam ne ant 8 km/h kaip jūs su 9 m chederiais, bet ant 5-6 km/h su 7 m chederiais. O skagen per 9 t derlingume važiavau gal ir iki 3 km/h kur prireikė. Tuoj pasakysi kad kombainas negeras arba kulėjas netikęs. Bet kalbėjau su žmogeliu kuris Lexioną turi su 5,4 m chederiu ir derliai neįspūdingi, o važiavo sakė net iki 2,5 km/h nes kitaip irgi kratukų nuostoliai eina. Žmogus irgi per 25 metus kulimo patirties turi stambiam ūkyje. 
Tai ir kalbėsiu apie normalų o ne sportinį kulimą. O normaliai kuliant ir išbarstoma mažiau ir kuro sąnaudos ne po 30 l/ha kaip kartais paskaitau, bet tos pačios 12-15 l/ha kaip buvo ir Domonator ir Consul taip pat. Žirnių ir pupų tiesiog neįmanoma išpūsti, nebent sietus uždarius. Šiemet gal sakykim labai pasisekė, nes orai nusimatė sausi, todėl žirnių neglyfosavau, dėl ko neišsibarstė vėžose. o kulimui oras pasitaikė puikus, tai nusikūliau taip kad sunku buvo surast žirnį ant lauko. Aišku ne 12 drėgnumo, bet 16-18.
Su pupom situacija iš tikro sudėtingesnė, bet pagrindas, nėr ko džiovint ant lauko kol ankštaros skilinėt pradeda, kad paliesti negali.  

Pritariu Witalikas, kad sukišti į žemę iš rudens per 500 kg NPK ne tik prabanga, bet ir rizika. Sakykim jei iššąla žiemkenčiai ir atsėsim kokiais rapsais vasariniais, miežiais, žirniais, tai toks tręšimas tampa visai netinkamu, nes nei viena iš minėtų kultūrų tiek nepasisavins, o vėlesniam laikui jau bus praradimų. Geriau jau iš rudens atiduoti kokius 300-350 kg NPK, o pavasarį pagal situaciją po žiemos nuspręsti kiek duoti ar neduoti šešioliktuko.

Reik ir 16tuko ir salietros bei sulfato  Ziurint koki derliu planuoji uzaugint ir pasiskaiciuok kiek 1t kvieciu reik  NPK
Pvz, pas mane mazi rodikliai yra PK, tai man tie 350kg/ha is rudens mazai buna, reik dar papildomai 16tuko po 200kg/ha atiduot  pavasari

Biški dėl vokiško surinkimo užkliuvo. Laverda kombainų gamykloj aišku dauguma iš veido italai, gal dar koks vienas kitas ir kitokio gymio pasitaiko. Robotai gal japonų gal dar kieno.
Fendt traktorių gamykloj iš veido dauguma turkai, prie detalių apdirbimo ir surinkime daugumoj ko gero japonų robotai, vienas kitas vokietis nebent su elektrokaru važinėja.
Nu tai kuris čia dabar surinkimas labiau ''vokiškas'' pagal tave?
Tikrai ne surinkime pagrindinis skirtumas.

Maniškio 714 panelėj vakar išsiviniojo visi 0000,0 MV. Manau kol viskas veikia kaip naujam, jokių gedimų, pats laikas būtų sutepti, apvilkti sėdynę plastmase, nudažyti laiptelius ir rankenas, papoliruoti priekinį stiklą, nu dar kokius apmušalus pašveisti su valikliu, pakvėpinti ir į marčias už naujo kainą. 

Dėl 4x4 ir aš rinkdamasis svarsčiau. Ir priėjau tokios išvados, kad bent jau mano laukuose to tikrai nereikia. Nekalbu apie kitus rajonus, nes nežinau kokia ten situacija. Pas mus gi kalvota, tad ant kalvų kur dirbama žemė įsodint mažai šansų, nebent kur koks nedidelis drenažo gedimukas pasitaikytų. problemos pas mus visos tuo klausimu durpynuose, kai bebrai patvenkia griovius ir sukyla vandens lygis. Tada durpynai tampa pelkėmis. Tokiose vietose ne po kartą teko sodinti ir kombainą dar ankstesnį ir sėjalką ir priekabas ir skutiką ir purkštuvas susmigęs buvo į 1 m gylį. Tai po tokių smigimų reikia jau nemažai arklių kad juos iš tokio liūno ištraukti. Ir kad tokioj vietoj tas galinis tiltas niekuo nepadės kombainui tai faktas nes ir taip sminga iki pat elevatorių ir ašių. Tada iš viso reiktų Chinook malūnsparnio pagalbos iš JAV oro pajėgų, nes rusiškas Mi-8 nepakeltų.
Tai kiekvienam pagal savo laukų situaciją reiktų galvoti. Geriau ropos, giliau įklimps, tai jau faktas. O kombainai tampymų labai jau nemėgsta.
Aktualu manau nebent kukurūsų, grikių ir kitų ''kalėdinių'' kultūrų augintojams.