drapox

Kalbu apie N tester ne apie N sensor, negi kurti dar vieną temą, kad vis juos maišom. N tester mobilus delninukas, tas kuris parodo chlorofilo kiekį lape, arba jo spalvą, jei liaudiškai. Pagal tai matom kaip augalas maitinasi azotu. Kada daryti tręšimą ir kokia norma optimali. Per tai sutaupom azoto, nepildami kada nereikia ir kiek nereikia. Per daug duosim suguls, per mažai neoptimalu. (Teoriškai) N sensor montuojamas ant traktoriaus ir skanuoja atskirų lauko vietų N poreikį ir pagal tai reguliuojama tręšimo norma tręštuve arba purkštuve. Užmirkusių vietų iš viso netręšia arba tręšia minimaliai jei purkštuvu. Optimizuojamas tręšimas. Sutaupoma trąšų, padidėja derlius. Vėl gi teoriškai. Tai gi teoriškai jie abu taupo trąšas ir didina derlių, tai gi taupo pinigus ir uždirba papildomus pinigus. Bet vėl gi primenu TEORIŠKAI. Ar praktika neprasilenkia su teorija nesužinosim nepabandę.

taip, sulfatas pirmai azoto doze netinka, nes jame azotas yra amidines NH4 formos, kuri mazai judri, bet ji galima trest iskart po salietros der sieros, o ta azota veliau suvalgys, kai augalas sugebes ji paimt, tai kad tas laukimas 10 ar daugiau dienu dienu tarp salietros ir sulfato nereikalingas nebent ivaziuot neina kitaip Tik pataisau klaidą. NH4 amonio azoto forma, esanti Amonio sulfate, KAS, Amonio nitrate ir tt. Amidinė esanti daugiausia karbamide, KAS yra NH2. Nitratinė NO3 esanti Am.nitrate, KAS ir tt. Čia kad nebesimaišytumėm. O kolega voras kaip visada originalus, su tręšimais taip pat. Bet kad tai būtų optimalus tręšimas nepasakyčiau. Bet kiekvienas darom kaip išmanom, svarbu rezultatas.

Yra dar pakankamai daug reikalų su tuo N testeriu, nekalbant apie N sensor. Visų pirma nėra įvesta lietuviškų veislių, dėl ko gali būti daug netikslumų. Netinka rapsams. Naudojamas tik vėlesniems tręšimams jau po krūmyjimosi, kai naudojama ganėtinai mažos azoto normos, todėl ir ekonominis efektas bus mažas. Vasarinėms kultūroms aplamai gali neduoti efekto, nes didžioji dalis azoto atiduodama prieš sėją arba ankstyvose augimo stadijose.

Pas Fendt šiuo klausimu geriau išspręsta. Atsuki 4 varžtus nuimi flanšą, pakeiti salniką už keliolika litukų, priverži varžtus ir po 5 min vėl važiuoji. O dėl gedimo tai faktas, kad genda ir tie žali geltoni ir tie žali raudoni, bet ne šiaipsau. Priežastis buvo sulankstytas purkštuvo kardanas. Taip gali ne tik salnikas bet ir guolis prisibaigti ilgai netvarkant.

Panaši situacija ir pas mus ir kiek teko pavažinėti po LT ir iki Vilniaus ir iki Joniškio, visur tas pats. Nežinau kur čia yra taip, kad to sniego nėra, gal kur pajury. Labai galimas var, kad šymet su ankstyvu tręšimu bus praliotas. Nes ant tiek sniego tręšti beprotybė. Po tokių šalčių kurių dar nesimato galo, užėjus ciklonui bus lietaus nemažo ir viskas su sniegu atsidurs grioviuose. Tuo pačiu greitai turėtų pažliugti žemė ir įvažiavimas bus komplikuotas į laukus. bet yra ir gera reikalo pusė, kad vis tik kalendoriškai atšilimas nusitempia kažkur į balandį, o tai reiškia, kad šils ir džius greitai. Todėl turėtų greitai pradžiūti laukai ir leisti padaryti pirmą tręšimą. Na čia tokios mano spėlionės žiūrint į orų prognozes. Bet gal kai kur yra ir be sniego LT, tai jiems situacija tikrai geresnė. Tereikia palaukti paskutinių pašalimo dienų ir prieš atšilimą paduoti startą.

O čia visai be reikalo ironizuoji. Nes, koks klausimas, toks ir atsakymas. Tiesiog per mažai informacijos, kad kažką patarti. Visiškai neaišku su kuo sėji. Yra sėjamųjų kur gali sėti ir tiesiai į arimą. Yra, kur būtinas geras įdirbimas. Kitas dalykas dirvos sukultūrinimo lygis. gal ten pas tave koks šabakštynas apartas, kas žino. Daug niuansų, kad kažką patarinėti pagal tiek info. Daug maz viskas jau isaiskinta kaip sabakstynus dirbt ir ne tik... Tereikia pasiskaityt Iš dalies pritariu tau. Nes tos info forume jau kelioms ŽŪ biblijoms sudėti užtektų. Tereikia netingėti pasiskaityti. Bet visi kažkodėl linkę klausti to pačio per tą patį.

sitam jokio variklio modulio nera Bent kiek nepakenks humoro. Sukeitus žodžius su korekcija gaunasi: šitam modeliui jokio variklio nėra. P.S. Šiandien geros nuotaikos, nes vakare laukia baliukas.

O čia visai be reikalo ironizuoji. Nes, koks klausimas, toks ir atsakymas. Tiesiog per mažai informacijos, kad kažką patarti. Visiškai neaišku su kuo sėji. Yra sėjamųjų kur gali sėti ir tiesiai į arimą. Yra, kur būtinas geras įdirbimas. Kitas dalykas dirvos sukultūrinimo lygis. gal ten pas tave koks šabakštynas apartas, kas žino. Daug niuansų, kad kažką patarinėti pagal tiek info.

Tai gal tada dar kartą, jau gal milijoninį, sugrįžtam prie elementoriaus, kada augalui reikia azoto ir prie kokios temperatūros?

O aš manau, kad kaip tik vietoj ironija. Ir ne tik ironijos reiktų, bet ir riebesnių paprotinimų, bet tiek jau to, ne mano gi trąšos. Manau, kad tokie tręšimai gaunasi iš mūsų to lietuviško pavydo, kaip kažką padaryti anksčiau nei kaimynas. Kas met vis gaunas anksčiau ir anksčiau, kol pradės kai kas ir per kalėdas azotą berti. Nesvarbu kad apsikvailina žmogus, svarbu pirmas. Net šypsenėlių nebedėjau, nes visai nejuokinga. Iš didelio rašto išėjo iš krašto.

Nu teko per gyvenimėlį kelias dešimtis kiaulių nudobti, tai matyt turėčiau žinoti. Tik norėjau paironizuoti, kad žmonės nustotų gyventi akmens amžiaus mitais, nors ir akmens amžiuj tikriausiai tokiom nesąmonėm jau netikėjo, nes jei but buvę tokie kvaili, tai nebūtų pasidarę akmens kirvio.

Na jei kiaulės kasa pavadinti kiaulę taupyklę, tai tikrai pasitvirtina, daug geriau nei Snoras ar Ūkio b.

Čia žieminių kviečių formulės. Vasarinių kviečių ir rapsų kiek kitokios. Pagal tai skaičiavimus vykdau jau apie 10 metų. Reikia pripažinti, kad panašiai gaunasi. Reikia tik nepamiršti padaryti korekcijas į + ar - , priklausomai nuo priešsėlio, sėklos kokybės, technologijos o augimo eigoj darant papildomus tręšimus ir augalų apsaugą, į orus, stresinius faktorius ir kt. Formulės tai tik teorija, nors ko gero ir susieta su bandymais. Apjungus teoriją ir praktiką savam ūkyje, jau galima prognozuoti tiksliau.

Pernai pirma azoto dozė pas mane buvo kovo 15d. Bet pernai buvo pernai. Šymet matyt dešimčia dienų vėliau teks.

Šį kart be komentarų. http://www.meteoprog.lt/lt/review/Kupiskis/ http://www.gismeteo.lt/city/weekly/4186/ http://www.meteo.lt/oru_prognoze.php http://orai.15min.lt/lt/prognozes/birzai http://vejas.akl.lt/temp.html

Linas Agro šiemet siūlo 0,166 Linturo ir 0,83 Axialio.Sako,kad Axialio bus gera kaina šiemet. Siūlo tai kuo perpildyti sandėliai. Kažkaip pas juos kas met vis kiti geriausi pasidaro, bet kas keli metai vėl sugrįžta prie tų pačių.

Kaip pasakysi. Palauksiu ką pasakysi kai kaina bus 1600.

Nestebėjau tų kainų, dar per anksti. bet kainos gerokai pakrito, tai fiksuojamos turėjo kristi taip pat, todėl manau, kad tikrai turėjo būti tavo tipo norima kaina. Tik kaip sakiau tie mūsų norai tai linkę labai keistis.

Tai ko nefiksavai kai visi siūlė tokią kainą. Man rodos, kad čia tik žaidimai gaunasi, o realiai nenori fiksuoti. Nes kai kaina pakris dar tada lauksi 1400 Lt/t, o kai pakils tada jau lauksi 1500 Lt/t.

Tema apie JD, tai labai nesiplėsiu, nes pats labai nemėgstu kai JD fanai teršia Fendt traktorių temą. Bet tikrai nemanau, kad JD monitorius, kompas, elektronika, laidai, fyškės geresni ir geriau apsaugoti nuo pašalinių poveikių negu kad Fendt.

cia kuriam mieste treciadieny +10? Profilyje gi matai. Na kur tas peranksti, jau reik budintis. Kolkas jokių ankstyvo tręšimo perspektyvų nesimato. Antra kovo dekada šalta ir su sniegu. Kol tas sniegas nutirps ateis ir balandis.

Dėl durpės tai tu čia suskėlei. Kaip tik durpei ir netinka, nes kišasi dar labiau nei su paprastom verstuvėm. O visur kitur puiku, nes labiau trupina dirvą.

manau Joną Elnią turėjo galvoje pamirsau kad ir tokiu buvo,bet ne moskvic,apie traktoriu eina kalba. Viršuje, kairiam kampe yra tokia /naujų žinučių/ skiltis. Retkarčiais ten reikia pažiūrėti ar jų nėra.

Kaip testeris sudaro ar ne azoto žemėlapį? Nes vaikščioti po 20 ha lauką ir kas 15 metrų imti analizes nesamonė. Su testeriu nepadarysi jokių žemėlapių, nebent kaip sakai apeitum visą lauką ir ištirtum daug vietų. Bet nuėmus keletą parodymų iš lauko, kaip kad nustatinėjant vidutinį P ar K ar hu kiekį lauke, taip gali nustatyti ir optimalų N poreikį lauko, pagal tai kiek tuo metu augalui iš tikro reikia, o ne pagal tai kiek mes susvaigstam. Tas netinka tik pirmam tręšimui, kol augalai silpnai susikrūmyję. Tinka vėlesniems tręšimam iki tol kol augalas žalias. Nu čia panašiai gaunas kaip penėti kiaulę. Paduosi per mažai, nieko nepriaugs svorio, auginsi tris metus. Paduosi per daug pusė ėdalo bus ant žemės išknista, netaupu, neekonomiška. Tas pats ir su N naudojimu.

http://www.yara.pl/fertilizer/tools_and ... index.aspx apie sita kalbi? Kaip tik apie tą ir tos firmos. Čia yra kažkiek info: http://www.agricon.de/en/products/senso ... a-n-tester Idomus daikciukas, agronomas turi, nevienus metus pavaiksciodavom matuodami N kieki augale, paklaida skirtingose lauko vietose labai mazai skirdavosi. Tai aš apie tai ir kalbu, kad gal užtektų pradžiai ir to N testerio. o jau N sensorių palikim kur per 1000 ha turi, ten atsiperkamumas kitas. Nes norint prieiti prie N sensorių investicijos ne vien į sensorių, bet ir į tręštuvą ar purkštuvą modernų reikalingos, tuo pačiu PK tyrimai nebe kiekvieno lauko, bet vos ne kiekvieno hektaro reikalingi ir kt. O su N testeriu kai laukai smulkūs ir jų apie 30 yra, jau vien kiekvienam laukui suderinus tręšimus azotu optimaliai gal pavyktų išlošti sumeles kurios atpirktų tą testerį.