drapox

Nu vieną kartą tik buvo nusukę per 7 metus ir per 1000 t trąšų kažkur. O barstyti teko tokių trąšų, kad į mėšlą panašiau nei į trąšas. Supylus į sėkladėžę per apačią kibiras vandens išbėga. Tai čia tikrai ne problema. Jei kažką perdirbsi tada nusuks kokią kryžmę ir prisidirbsi daugiau reikalų.

Taip. Veislės tų laikų tikrai buvo labiau žemkentiškos. Dėl veislių manau visi pritars, kad norint sumažinti iššalimų riziką, bent jau didžiąją dalį žiemkenčių reiktų apsėti gerai žiemojančių veislių ir tik dalį apsėti rizikingomis bet labiau derlingomis veislėmis. Klimatas, orai, sėkla. Kas dar? Ar neturi tam įtakos prieš nevisai dešimtmetį taip drastiškai propoguotos beariminės ir šiaip minimalaus dirbimo technologijos, universalios sunkios sėjamosios ir tt.?

Iki 2006m.,nuo ūkininkavimo pradžios laukininkams sąlygos buvo, jeigu ne įdealios ,tai netoli to. Anksčiau būdavo visko.Vienais metais iššalo visi kvietrugiai,kviečių laukai liko juoda žemė ,bet atšilus orams "Mironovo " veislė atsigavo 1) Pirmiausia iššalimą lemia veislė 2)Atsisakius žalienų padidėjo dirvos tankis ,o šaltis smarkiau griebia kietą paviršių 3)Labiau nukenčia tie pasėliai kurie po sėjos privoluojami ,ypač drėgną dirvą.4) Sunki technika irgi didina rizika.Pastebėjau , kad su lengva technika įdirbti laukeliai nėkada niššalo. Panaši ir mano nuomonė. Aš ūkininkavimo pradžioj griežtai laikiausi sėjomainos. Sėjomainoj tik apie 50 proc. užimė javai. Daugiau buvo dobilai-daugiametės žolės, vikių avižų mišinys, žirniai, pupos. Technika lengva. Įdirbimas arimas. Ir nuo 1989m iki 2006m jokių žiemkenčių iššalimų. tai matyt, kad ne vien gamta čia kalta.

Kiek pamenu miežių mažiausią normą esu sėjęs 145 kg/ha ir be jokio CCC iki 900 tankumo susikrūmyjo Annabella veislė.

Tai Lenkai kaip visada ko nors nedadaro Mova yra ant kardano įeinančio į pjaunamają ir nereguliuojama. Tai padidinto laidumo pjaunamoji pritaikyta ryti kiek neapžioja. Todėl ir mova atatinkamai kietesnė. Pernai iš vis buvo smagūs metai , daug kur skiauterėm sugulę... Kur kas smagiau, ksd žmogui kuris ieško 200 AG mopedo (reik manyt pinigus taupo) siūloma eit ant didesnio.... dėl ko? O gi dėl stebuklingo hederio. Gal jau senstu, bet logikos niekaip neįžvelgiu, taupančiam žmogui pasiūlit brangesnį kombainą, kad galėtu pirkti brangesnį hederį? Ar tą drapox siūlai? (Beje tokį kurio dar pats neišbandei ir susilaikai nuo komentarų) Aš nieko nesiūlau ir neperšu? Tik pasiūliau varijantą. Iš savo kombainų, traktorių ir padargų pirkimo praktikos galiu pasakyti, kad dar niekad nesigailėjau nupirkęs kažką didesnio ir našesnio. Vis pasigailiu, kad pamažinau. Taip kad žmogus tegul pats sprendžia ko nori, o aš tik savo nuomonę išreiškiu, kaip ir visi kiti. O tai kad ... kombainas neturi chederio prabuksavimo movos, tai net nežinau ką pasakyt. kai nupirkau Dominator nepatikrinau movų suveržimo ir jau pirmą javapiūtės dieną sraigė į dvi dalis pasidalino. Pasirodo chederio mova buvo užveržta iki galo kažkokių asilų. Sunkiai įsivaizduoju kaip galima pakulti be movos.

Pasišnekėjom vadinasi. Man įdomi tavo asmeninė nuomonė šiuo klausimu. O nuorodų aš galiu čia krūvas pridėt. Mano asmenine nuomone N tester pagalba galima optimizuoti azoto normas, o tai reiškia sutaupyti azoto. Nepilti tiek kad sugultų ir nedapilti per mažai, kas neefektyvu. Be to galima nustatyti tikslesnį azoto panaudojimo laiką. Dėl N sensor sunku pasakyti kiek ten kur to taupymo, bet pasėlis būtų tolygesnis, vienodesnis subrendimas ir tt. Įvertinus šio daikčiuko kainą sunku pasakyti ar nauda atpirks išlaidas. jei tai norėjai išgirsti.

Būtent. Šymet ketinu pasitikrinti ir pirktą sėklą dėl daigumo. Nes pastebėjau, kad pas pardavėjus ten pagal tą patį standartą vis 98 ir 98 proc. daigumas. Kyla įtarimai.

Kolega jau artėji prie vokiškų sėjos normų. Bet žemės tai ne vokiškos, ne po 80 BB. Tas irgi reiškia kažkiek. bet jei su ankstyvu tręšimu ir CCC pavyksta pasiekti normalų tankumą, tai aišku jokių problemų.

Tai Tau labai sekėsi iki 2006 metu. Kad nepamenu kad aplinkui ir kam kitam iki tol būtų nušalę. Aišku ir veislės eidavo daugiausiai lietuviškos, ypač Širvinta populiari buvo.

Gera ta PowerFlow ir vysos kitokios pjaunamosios , cia gi tik paparasciausios diskusijos kaip butu jeigu butu. Truputi keista kai vadybininkas pasikaustes psichologiskai yma ir nebeatlaiko . Kas liecia akmenis tai pernyksciai metai man buvo superiniai , tiek akmenu ceisas pamate turbut , kad koks ju izinierius butu isprotejs , reziume nuozulnus transporteris buvo istrauktas ir remontuotas gal 3 kartus , pjaunamosios sraige "suvaryta" bet sekmingai istiesinta ir gale sezono vistiek pertruko . Nieko , neinksciu ir nekeikiu nei gamintojo nei saves nes zinau , kad teks kose srebti paciam. Negi dabar tureciau burnoti ant shaulinio , kad kombainas akmenis renka , jis manau taip jautriai nereaguotu Gal kartais reikia prabuksavimo movas pasireguliuoti, kad tokie dalykai nevyktų. Matyt taip rekordus norėjai mušti kulimo, kad viską užvaržei na vsiu katušku.

Kolega kažkoks nebeatpažįstamas esat. Kapt už vadžių ir vėl nuo pradžių. Gal tiesiog pasidomėk šiuo klausimu geriau, tada ginčyk tą patį per tą patį, nes manau, kad ginčyjiesi tiesiog dėl to kad tuo klausimu mažai pasidomėjęs. Juo labiau, kad ir nuorodą įdėjau ir daugiau jų galima surast. Čia šiaip, kad nebepilstyti iš tuščio į kiaurą. Elementarus klausimas, bet niekaip atsakymo nesulaukiu, todėl ir klausiu dar kartą. Tik neprarask kantrybės, nes manau, kad mano minties nepagauni, o vietoj savo - kiši nuorodas. Apibendrink reikalą vienu sakiniu, tada jau galėsim žiūrėt, kur čia mūsų nuomonės išsiskiria. Tam ir idėjau nuorodą, kad pirma pasiskaitytum prieš kai ką ginčydamas. Ten ir atsakymą rasi į rūpimą klausimą.

Kažko konkretaus kaip ir neradau, tai naują temą užvedu. Manau reiktų padiskutuoti kas ką mano apie tai kas vyksta su nušalimais. Istorija tokia, kad pirmus kviečių apšalimus patyriau tik 2006m., o iki tol 17 metų nebuvo jokių nušalimų. Ir kaip bebūtų keista, tie nušalimai dabar eina jau gal tankiau nei kas antri metai. Kas vyksta? Globalinis atšilimas, sumišo gamta? Vietiniai orų kataklizmai? Netikę veislės? Netikęs žemės dirbimas? Nesilaikom sėjomainų? Platintojai platina netikusią sėklą? dar kažkas mistiško?

Kažkaip niekas nedirbo, bet visi GIRDĖJO. O aš kadangi irgi tik girdėjau, tai kol kas apsieisiu be daugiau komentarų. Parašysiu kai išbandysiu, žodžiu rudeniop.

Tai vienam gale kur prie barstyklės su varžtu ir prisisuka, o kitam ant šlicų turi būt.

Kaip tik vakar buvau nulėkęs į pajūrį, pažiūrėt kaip jūra žiemą atrodo, nu ir šiaip dar reikalų patvarkyt. Maudytis tikrai nesinorėjo. O nelabai ir išeitų nes gal 200 metrų nuo kranto užšalę (čia Šventojoj), sakė net žvejai menkių negali išplaukti žvejoti. Šalčio ryte sakė buvo 15, o sniego nei kruopelytės nuo pat Kretingos iki jūros. tai kaip suprantu Klaipėdoj tas pats turėtų būti. Tai įsitikinau, kad kai kurie čia trykštantys optimizmu ne šiaip optimistai, bet optimistai kvadrate. Tai galejai užsukt, pasižmonet pas mumis. Ir taip 10 val sėdom. Iš auto ant kėdės ir vėl į auto.

Kaip tik vakar buvau nulėkęs į pajūrį, pažiūrėt kaip jūra žiemą atrodo, nu ir šiaip dar reikalų patvarkyt. Maudytis tikrai nesinorėjo. O nelabai ir išeitų nes gal 200 metrų nuo kranto užšalę (čia Šventojoj), sakė net žvejai menkių negali išplaukti žvejoti. Šalčio ryte sakė buvo 15, o sniego nei kruopelytės nuo pat Kretingos iki jūros. tai kaip suprantu Klaipėdoj tas pats turėtų būti. Tai įsitikinau, kad kai kurie čia trykštantys optimizmu ne šiaip optimistai, bet optimistai kvadrate.

Kuliamas plotas nedidelis ir sunku aišku nupirkti naują kombainą, bet jei leidžia finansai patarimas imti M 300. Daugiau galios, bet ne tai pagrindinis pliusas. Prie jo galima komplektuoti Power Flow pjaunamąją, kas vienareikšmiškai yra labai dideliu Laverda, Fendt ir kitų tos grupės kombainų pliusu. Tą pažymi ne tik specialistai, bet ir praktiškai visi ūkininkai kada nors kūlę su tokia pjaunamąja.

Kolega kažkoks nebeatpažįstamas esat. Kapt už vadžių ir vėl nuo pradžių. Gal tiesiog pasidomėk šiuo klausimu geriau, tada ginčyk tą patį per tą patį, nes manau, kad ginčyjiesi tiesiog dėl to kad tuo klausimu mažai pasidomėjęs. Juo labiau, kad ir nuorodą įdėjau ir daugiau jų galima surast. Čia šiaip, kad nebepilstyti iš tuščio į kiaurą.

Negi nematai, kad jis jau kelintu komentaru bando save visaip paguosti. Neatimkim iš žmogaus vilties. Tegul jinai miršta paskutinė. Optimistas ir tiek. Bet realizmo nei už kapeiką.

Čia išlaidos azotui ne prie ko. Tiesiog kalba eina apie optimalų tų išlaidų paskirtymą lauke, siekiant išnaudot augalų potencialą. Sutaupyt čia nieko neis, nes jei taupysi, vadinasi mažinsi derlių. Jei jau kolega kartojiesi kaip papūga, tai ir aš leisiu sau papapūginti taip pat pasikartoti. Visada ir visur yra optimumas. Tręšime taip pat. Per didelis tręšimas taip pat mažins derlių kaip ir per mažas tik kitu būdu (ligos, sugulimas), o ir derliaus priedas mažės. Jei to nebūtų, galėtumėm pritręšti po 2 t salietros ir kulti po 20 t/ha. Tik ar vaikytis to optimumo ar ne, čia jau kaip su kolega voru nutarėm, kad ne visada to reikia. O šiaip info yra čia: http://www.agricon.de/en/products/senso ... real-crops

Kaip supratau, tai pagyvensi-pamatysi jau šymet. Tai nepašykštėk kolegoms pasipasakoti kaip seksis.

Tai pats rašei: mažink normą ir sutaupysi azoto. Iki kiek mažinti, kur tas optimumas, niekaip iš akies nenustatysi, o gal dar didint reikia. Tam ir yra tokie dalykai skirti kaip N tester ir N sensor. Jei kalbam apie N sensor, tai jis fiksuoja azoto poreikį iš abiejų traktorių pusių, bet paskaičiuoja vidurkį. Tai gi jokių atskirų valdymų pusei barstytuvo nereikia, kol kas kintama trąšų norma tręšiama visu barstyklės pločiu. Aišku kuo siauresis barstytuvas, kuo tankiau technologinės, tuo tiksliau būtų nustatomas optimalus azoto poreikis, bet tegul ir 24 metrų pločiu dideliuose laukuose matyt to tikslumo užtenka, nes kaip teko matyti tręšimo žemėlapius, tai azoto norma atskirose vietose skiriasi net per pus. Lygiai tas pats ir su purkštuvu. Jokio reikalo nėra turėti purkštuvą su daug sekcijų, šiuo atveju užtenka nors ir vienos. Bet purkštuvas turi turėti galimybę purkšti kintama norma per terminalą tai surišus su N sensor. Viskas atliekama momentaliai, ką N sensor užfiksavo ir paskaičiavo, tas išpurškiama arba ištręšiama. Tai jau bandoma pritaikyti ir augimo reguliatoriams. Tokia teorija.

Nu va, ko seniai laukiau, tai kad nors vienas iš forumiečių patvirtintų, kad tas N tester tai ne šiaip koks š... gabalas. Nes vien vadybos rožinėm pagyrom nelabai galima tikėti. Ar naudoji jį vien žieminėm kultūrom?

Niekur nedingsiu, teks pripažinti, kad esi teisus. Nes pats besivaikydamas labai gero dirvos įdirbimo dažnai suvėlinu sėją, dalinant azotą į daugiau tręšimų nukenčia kitų darbų terminai, belaukdamas sausesnių grūdų, suvėlinu piūtį ir tt. Tai gi, vaikymasis vien vienų darbų optimumo, gali pakenkti kitų darbų terminams. Toks matyt moralas būtų.

Nu va apie ką ir kalbu. O kodėl manai kad kviečiai tai neišgrius jei pertręši. Jiems ir nuostoliai didesni nuo to, nes kaip taisyklė sugriuvusių ir kokybė krenta nedienom bet valandom jei drėgna. Pritariu, kad tręštuvu paduotas azotas ne toks efektyvus ir labiau nesavalaikis, nei purkštuvu, nes kol augalas gauna tą azotą praeina nemažai laiko. Bet kalbam ne apie tai kuo tą azotą paduosim, bet apie esmę tręšimo optimizavimo atskirų laukų, kas įmanoma su N tester, arba atskirų lauko vietų dirbant su N sensor. nori sutaupyt azoto - mažink normą Šiam paties teiginiui visai nepritariu, nes tai netiesa. Pagal tavo teiginį ekonomiškiausia iš viso netręšti azotu. Visada yra optimali azoto norma, prie kurios 1kg azoto duos didžiausią derliaus priedą, arba 1 t derliaus reiks mažiausiai azoto kg VM. Kitaip sakant didinant azoto normą nuo 0 iki tam tikros ribos, kas vadinama optimumu, azoto atsiperkamumas didėja per didėjantį derliaus priedą, o perlipus per optimumą, atsiperkamumas mažėja ir didėja išgulimo rizika.