drapox

Ant tiek ha užtektų iš bėdos ir Consul, bet geriau Mercator, bet žadi daug išleist, tai imk Dominator kokį nors. Nukulsi sau ir kaimynams bent 10 metų be vargo.

Dėl karbamido, tai aišku geriausiai kaip Algis sako būtų pilti jau paruoštą tirpalą. Bet tada jį reiktų supompuoti per viršų į tinkliuką nes susidarytų vistiek panašus kiekis ir per chemikalų bakelį gautūsi tas pats. Aš kažkokių beprotiškų normų nenaudoju, tik apie 10 kg ha, tai tirpinu tiesiai bakelyje. Suvaro panašiai per 30 min tuos 150 kg karbamido. Kartais karbamidas būna smulkus cukrinis, tai tą tik spėk pilti, nuo kažkada jo turėjau užsilikusio maišeliais.

Top brands sold in Sweden 2008 VALTRA 996 JOHN DEERE 736 MF 592 NH 455 CASE IH 255 FENDT 209 CLAAS 104 ZETOR 105 SAME/LAMBORGHINI 96 DEUTZ-FAHR 72 Kadangi Fendt 209 yra toks modelis tai ir išsidūriau ant to topo, perdaug neišanalizavęs kitų skaičių, pamaniau kad čia mažiukų ir kokių spec top. Sorry. O įvertinti nėr sunku. Tiesiog galvoji kurios firmos traktorių pirktum įvertinus visus faktorius bendrai neskirstant į modelius (jei kuris modelis blogas gali jo gi nepirkt). Tada brauki tą firmą ir žiūri ką rinktumeis jei jos nebūtų ir tt.

Aš irgi JD732 turiu, atsiliepimai tikrai geri. Gali pirkti jei ką 724 arba 732 kolkas nepilti pilno, ir patrauks. Be to JD fanui kaip ir tiks...

Top brands sold in Sweden 2008 VALTRA 996 JOHN DEERE 736 MF 592 NH 455 CASE IH 255 FENDT 209 CLAAS 104 ZETOR 105 SAME/LAMBORGHINI 96 DEUTZ-FAHR 72 Čia gi mažiukai sodiniai, daržiniai traktorietai, kas mum nelabai aktualu. Bet šiaip tai atskiros valstybės labai skirias TOPai ir čia daug reiškia manau, kaip kurios firmos išvystytas servisas ir aišku reklama, marketingas.

O kuo DF neįtiko? Kad jį jau prie tt prirašei.

Sutinku, kad geriau žinai, tuos reikalus. Bet manau tik pas Austrus ko gero bus pirmoj vietoj, bet kitur nelabai. Kas dar nori paTOPinti, ar visi norit tik kritikuot.

Pilnai sutinku. Tik pardavėt tai jų man rodos pernai tik 1. Ir šiaip su detalėm ko gero sunkiau nei Case. Šiem tai gal ką ir vietoj turi DP. O Stayer tai mūsuos labai jau retas egzempliorius. Tai aš čia tai įvertinau, o ne gamybą aišku. Bet ir Case Casui nelygu turbūt.

Sėjant su pneumatine sėjama,kad ir darai vėžes,pasėtos sėklos kiekis nesikeičia.Su mechanine,taip,tauposi. Klysti. Horsch Pronto kaip žinia pniaumatinė ir darant vėžes kompiuteris mažina sėklos normą. Lemken Soliter irgi, tik nežinau ar gražina atgal ar kompas perskaičiuoja normą. Kitų nežinau. Dėl purkštuvo su vėžų sekimu apvertimo. Jei lėkti beprotiškai ir labai minkšta žemė, tai sukant gal ir įmanomas var jei sulys giliai vienas ratas. Pavasarį kol minkšta žemė ir pasėliai maži, manau nėra jokio reikalo naudoti tą vėžių sekimą, nes be sekimo minkštoj žemėj stabiliau eina.

Nu susidomėjimas žirgais kaip reikiant. Tiek prirašėt, kad kol viską perskaičiau, kaip ir nebėr ko rašyt, viskas surašyta nuo Adomo ir Ievos iki kosmoso platybių. Bėda tik ta, kad jei kas iš tikro renkas traktorių, tai tam tikrai nieko nepagerėjo manau, o greičiausiai atvirkščiai žmogus galėjo visai susipudlavot, kaip sako kupiškėnai. Iš viso to skaitalo išvada peršas tokia, kad visi pavydi turintiems Fendt, O tai nežinau ar gerai ar blogai, spręskit patys. Dar labai jaučiasi bandymas sukurti Fendtofobiją ir įteigti Caseomaniją. Tokie ne patys smagiausi pastebėjimai iš šalies, nes lygi šiol labai ir nesivėliau į pasišpilkavimus, pasistengsiu ir toliau daugiau skaityt, nei rašyt. Jei kam įdomu, tai aš rinkdamasis traktorių rinkausi iš 3 pasaulinių flagmanų: JD, Case ir Fendt. Ir kadangi Ūk.Algis ir kiti šiek tiek buvo parikiavę į eilę, tai mano dešimtukas nuo geriausio eitų taip: 1.Fendt. 2.JD. 3.Case. 4.NH. 5.DF. 6.Shtayer. 7.Valtra. 8.MF. 9.Claas. 10.McCormik.

Na chebryte ir pridiskutavot, visa valanda skaiciau. Is svetimo kompo, be lietuvybes tai biski pasvepliuosiu. Zinot, kad skaityt linksmiau nei rasyt. O pazvengt tikrai buvo ko ypac is Viluko kliedesiu. Kazi ar zmogus isvis mates ta Fendt, bet svarbu kad gincyt ir kitus kvailint. Nesakau, kad koks as cia Fendt zinovas iki varstu, nes isardes dar nebuvau, bet 3000 m.v. isdirbau tai jau sis tas, o ir siaip domiuos, tai manau kaika zinau. Skaitydamas pastebejau, kad Fendt salininku ratas cia dideja, o tai jau si bei ta reiskia. Sekmes diskusijose, man siandien ne diskusijos rupi, reik atsipalaiduot...

Pusė mln išsilakstę į užsienius...pusė LT važiuoja apsipirkt PL...valstybės valdymo išlaidos sudaro 7,5 mlrd...valdininkų skaičius per 8 metus beveik padvigubėjo...ne į temą, bet prie to paties pasipiktinimo LT valdžios politika (tiek buvusios, tiek ir esamos). Ar neatrodo, kad viršūnės nesugeba valdyt, o apačios nebegali išgyvent-kažkur jau girdėta, bet aktualu. Greit gali dužt ne vien seimo stiklai, bet viskas linksta link rimtesnių dalykų...būtent valdžia turi pažaboti monopolijas, o ne smulkų verslą, o dabar viskas LT atvirkščiai.

Kaip tai nelieka, jei lietuviškos salietros pas mus pigiau gabalo negausi ko gero.

Dėl ŪS pirmininko nesiginčysiu, bet dėl kitų dviejų, tai... Vienas EBSW milijonus žarstė kitas vėl... Geriau be komentarų...

Ir ko gi neūkininkauti kitų šalių ūkininkams salietrą perkant po 610 Lt/t. Turint omeny, kad pas juos ir grūdai brangesni, tai už toną grūdų vos ne toną salietros gali nupirkt. Aukso kasyklos, kitaip nepavadinsi. Plius dar išmokos kokios. Turim Mažeikius, o kuras brangiausias. Turim Achemą, o salietra brangiausia. Turim atominę, elektra brangiausia. Parduotuvėj pienas brangiausias, supirkimas pigiausias. Ką čia galėtų reikšt kaži? Ogi tai man rodos, kad esam lėtapėdžiai, pastumdėliai, nevieningi mulkiai, flėgmos, vėplos ir asilai. Ant kurių sprando sėdi krūva darmojedų.

Yra dvi problemos su Fendt valdymu. Jei būnant atitinkamo amželio persmagiai padirbėjot iš riešo ir dabar jis nesilanksto ar ką, tai blogai. Ir dar blogai, jei turit pirštų sanarių displaziją ar kitą kokią ligą. Daugiau nėr problemos, galit būt nors ir be kojų, ir dar be vienos rankos, su Fendt važiuosit be vargo. Gavos juodas jumoras, bet ką jau padarysi, patys prisiprašėt.

Spėju,kad klausėtės tokių dviejų ale mokslininkų iš LŽŪA.Jei taip,tai nuoširdžiai patariu iš galvos išmesti viską,ką jie ten sukišo,ar bandė sukišt. Na nereikia visko užmiršt, tik reikia gerai viską atsirinkt, kur pelai o kur grūdai. O vytas teisingai rašai, kad PK reikia tręšt, tik reikia tręšt tada kai tas tręšimas neša naudą, o ne nuostolį. Viskas priklauso nuo trąšų ir grūdų kainų santykio. Realiai normalus salietros (N-34) ir kviečių grūdų (2kl.) kainų santykis apie 1,5:1. Jei trąšos brangesnės jau reikia tręšima atitinkamai mažinti, žemiau optimalaus, nes neatsiperka derliaus priedas kurį gauni dėl trąšų naudojimo. Atitinkamai NPK trąšų (8*20*30) ir grūdų kainos santykis 2,5:1. Todėl jei salietra pirkta po 700 Lt/t, o kompleksinės po 1100 Lt/t, arba grūdus manai parduot po 650 lt/t, tai valio jokių problemų su tręšimu. O jei ne, naudos iš to nebus, tik nuostolis. Shaulinis, su buteliu neatsipirksi, gera reklama brangiai kaštuoja.

Šiektiek išgąsdino vienos firmos seminarai, kad beveik be apribojimų siūlomas tręšimas ir perdaug šviesiom spalvom nušviečiamas pardavimų pelningumas. Turiu perspėt ūkininkus, ypač turinčius mažiau patirties, kad šymet PK trąšų panaudojimas yra nuostolingas. Reiktų paduoti šiektiek lokaliai ar prieš sėją apie 100-150 kg. Seminaruose kalbama apie tai, kad reikia užauginti extra kviečius ir bus didelis pelningumas. Asmeninė patirtis rodo, kad extra kviečius išauginti vieni niekai, na bent jau 1 kl., tai be vargo. Bet esmė tame, kad juos reikia ne vien išauginti, bet ir nukulti ir išvežti parduoti. Vat čia šuo ir pakastas. Iš praktikos, jei pirmais kūlimais ir tinka į aukštesnes klases, tai vėliau dėl lietų pagrinde, sudygimai, saiko svoris, kritimo skaičius jau nepraeina ir grūdai eina tik į žymiai žemesnes klases ar į pašariaką. Realiai maistiniais pavyksta iškišti nuo 30 iki 50 % kviečių. Todėl skaičiuojant numatomus pelnus tikrai nereikėtų (kaip seminare profesūra) manyti, kad parduosit tik maistinius aukštos klasės grūdus. Greičiausiai bus pusė maistinių, pusė pašariako. Nepamirškim, kad firmos suinteresuotos, kad augintumėm maistinius, nes parametrui nors vienam iš daugelio nepraėjus, grūdai tampa kartais net iš extra pašariaku. Jie tokius grūdus sumaišo su kitais turinčiais didesnį kritimą ar saiką ir bendrai gaunasi vistiek maistiniai 1 ar 2 kl. Yra ir neblogų minčių iš tų seminarų, bet yra ir optimistinės fantastikos. Reiktų vertint kiekvienam asmeniškai, pagal situaciją.

Sutartyje bus parasyta kad isipareigojate uz elektros energija apmoketi nustatyta ir tuo metu galiojancia kaina. Kaina nustato kainu komisija, o galios mokestis - kainos dedamoji ir tai panasiai kaip abonentinis. Jei vyriausybe ipareigos neskaiciuoti galios mokescio, tada ir neskaiciuos. Jei zemes dokumentuose nera pastabu apie specialiasias naudojimosi salygas, servitutus ir tame sklype yra atramu tada gal ir galetumem pretenzijas reikst. Nors tikriausiai jie irodytu kad ta linija anksciau atsirado nei zeme tapo musu nuosavybe ir nieko nelaimetume. zemes mokesti uz ju turta esanti svetimoje zemeje jie turi moketi, bet jau taip sake ministras, tad manau reikia tik rasyti prasimus. vakar su busima teiseja snekejau, sake taip, kol nera pareiksta pretenzija ( is musu puses ) elektros tinklai nedaro nieko neteiseto, bet po to kai zemes savininkas pareiks pretenzija del jo zemeje esanciu statiniu, elektros tinklai arba tures tartis, arba galimes kreiptis i teisma del neteisetai naudojamo ukininko turto. Kol nera pareiksta tinklams pretenzijos , net negalima kreiptis net i teisma. Man patare nesti i el tinklus prasima del sudarimo zemes nuomos sutarties, kad sekretore ji uzregistruotu ir viena egzemplioriu grazintu o kita pasiliktu sau Išviso čia netaip klausimą keliat. Jei keliant kaip žemės ant kurios stovi stulpas klausimą, tai čia gausi tik kelis centus už stulpą ir būk laimingas. Eina kalba apie kliuvinį, kuris kliūna ne žemės savininkui o dirbančiam ūkininkui. Reikia tą klausimą kelt exra ir griežtai, tik manau kad į Briuselį, nes prie tokios korupcijos nelabai įsivaizduoju, kad kas pas mus pažabos RST ar VST. Labai jau geras babkes varto. Europoj nėra šitų visų stulpų, tas klausimas seniai išspręstas. Jei mes pareikštumėm pretenzijas, privalėtų tiestis kabelius arba mokėti.

Na jei tiek daug nuomonių, tai vadinkim kaip kam tinka, svarbu, kad žinotumėm apie ką kalba eina. Man logiškiausiai skamba bepakopė. Čia apie kuro sąnaudas galima sužinot iš tikrų bandymų: http://tractortestlab.unl.edu/testreports.htm

BEPAKOPĖ ir jokia ne belaipsnė ar belaiptė. Rusiškai besstupenčiataja, angl. stepless. Iš kur čia kas ištraukė tą belaipsnę, nesuprantu. Gal laipsnių padaugino. P.S. Radau pasiskaitymui: http://www.manoukis.lt/index.php?s=49&m=1&z=4 Tik Kirka ir vėl su savo belaipsnėm. Kaip tik tą transmisiją galima būtų vadinti laipsniška, nes palaipsniui kinta perdavimo skaičius. Atsidarę nuorodą pasididinkit grafikus ir matysis kurios iš tikro transmisijos geresnės. Be to Fendt buvo be TMS, dėl ko irgi gerokai prarandama, nes žmogus, skirtingai nei kompiuteris, niekaip negali numatyt optimalių apsukų ir perdavimo skaičiaus. Tam palyginime, kur buvo įdėta anksčiau nuoroda, kur lyginamas Case ir Fendt 410, pastarasis irgi be TMS.

Su karteliais atsargiai, nubaus. O ir tokių ūkininkų, kurie bent kažką pasiruošę daryt, čia forume matau gal tik 20. Taip, kad pamirškim ir koperatyvus ir kitus susitarimus, nes esam visiški lietuviški flegmatiški vėplos. Aišku tuos 20 tas šiektiek mažiau liečia, bet...

Vis maniau, kad kur aš ten karas. Bet gi po kelių dienų atsidarau temą ir žiū, kad ir be manęs kardai kaip reikiant skamba. Šaunu. Reiškia mąstančių daugėja, o tai reiškia, kad bus mažiau apmulkintų ir šiaip pasidavusių paskui mases.

o kur vederio? na cia kai kam,kaip noragini tai manyciau horch tarp lyderiu,bet del diskiniu tai abejoju... is sekliai dirdanciu tai manau kad vederis tai tikrai ne paskutinei vietoj, o lemkeno rubinas reikalauja daugiau ag. bet jis gali giliau dirbti,bet jo volas yra prastesnis uz vederio...ir t.t. prie Rubin volų galima pasirinkt įvairių, tame tarpe ir DD kuris matyt geriausias, bet ir brangiausias ir kainuoja ar ne 20 t.Lt.

Nelabai supratau apie kokį arimą ir kokį pjovimą eina kalba, bet Vederio pagrindinis trūkumas lyginant su Horsch Pronto, tai kad Vederis pažeidžia esminį javų ir rapsų sėjos principą. Tai yra, kad grūdas turi kietai atsigulti ir minkštai apsikloti. Vedery sėkla prispaudžiama visu sėjamos svoriu. Horsch žemė suslegiama prieš sėklą, o sėklos prispaudimo ratuko prispaudimo jėga reguliuojama, tiek kiek reikia iki 80 kg.