drapox

Sutartyje bus parasyta kad isipareigojate uz elektros energija apmoketi nustatyta ir tuo metu galiojancia kaina. Kaina nustato kainu komisija, o galios mokestis - kainos dedamoji ir tai panasiai kaip abonentinis. Jei vyriausybe ipareigos neskaiciuoti galios mokescio, tada ir neskaiciuos. Jei zemes dokumentuose nera pastabu apie specialiasias naudojimosi salygas, servitutus ir tame sklype yra atramu tada gal ir galetumem pretenzijas reikst. Nors tikriausiai jie irodytu kad ta linija anksciau atsirado nei zeme tapo musu nuosavybe ir nieko nelaimetume. zemes mokesti uz ju turta esanti svetimoje zemeje jie turi moketi, bet jau taip sake ministras, tad manau reikia tik rasyti prasimus. vakar su busima teiseja snekejau, sake taip, kol nera pareiksta pretenzija ( is musu puses ) elektros tinklai nedaro nieko neteiseto, bet po to kai zemes savininkas pareiks pretenzija del jo zemeje esanciu statiniu, elektros tinklai arba tures tartis, arba galimes kreiptis i teisma del neteisetai naudojamo ukininko turto. Kol nera pareiksta tinklams pretenzijos , net negalima kreiptis net i teisma. Man patare nesti i el tinklus prasima del sudarimo zemes nuomos sutarties, kad sekretore ji uzregistruotu ir viena egzemplioriu grazintu o kita pasiliktu sau Išviso čia netaip klausimą keliat. Jei keliant kaip žemės ant kurios stovi stulpas klausimą, tai čia gausi tik kelis centus už stulpą ir būk laimingas. Eina kalba apie kliuvinį, kuris kliūna ne žemės savininkui o dirbančiam ūkininkui. Reikia tą klausimą kelt exra ir griežtai, tik manau kad į Briuselį, nes prie tokios korupcijos nelabai įsivaizduoju, kad kas pas mus pažabos RST ar VST. Labai jau geras babkes varto. Europoj nėra šitų visų stulpų, tas klausimas seniai išspręstas. Jei mes pareikštumėm pretenzijas, privalėtų tiestis kabelius arba mokėti.

Na jei tiek daug nuomonių, tai vadinkim kaip kam tinka, svarbu, kad žinotumėm apie ką kalba eina. Man logiškiausiai skamba bepakopė. Čia apie kuro sąnaudas galima sužinot iš tikrų bandymų: http://tractortestlab.unl.edu/testreports.htm

BEPAKOPĖ ir jokia ne belaipsnė ar belaiptė. Rusiškai besstupenčiataja, angl. stepless. Iš kur čia kas ištraukė tą belaipsnę, nesuprantu. Gal laipsnių padaugino. P.S. Radau pasiskaitymui: http://www.manoukis.lt/index.php?s=49&m=1&z=4 Tik Kirka ir vėl su savo belaipsnėm. Kaip tik tą transmisiją galima būtų vadinti laipsniška, nes palaipsniui kinta perdavimo skaičius. Atsidarę nuorodą pasididinkit grafikus ir matysis kurios iš tikro transmisijos geresnės. Be to Fendt buvo be TMS, dėl ko irgi gerokai prarandama, nes žmogus, skirtingai nei kompiuteris, niekaip negali numatyt optimalių apsukų ir perdavimo skaičiaus. Tam palyginime, kur buvo įdėta anksčiau nuoroda, kur lyginamas Case ir Fendt 410, pastarasis irgi be TMS.

Su karteliais atsargiai, nubaus. O ir tokių ūkininkų, kurie bent kažką pasiruošę daryt, čia forume matau gal tik 20. Taip, kad pamirškim ir koperatyvus ir kitus susitarimus, nes esam visiški lietuviški flegmatiški vėplos. Aišku tuos 20 tas šiektiek mažiau liečia, bet...

Vis maniau, kad kur aš ten karas. Bet gi po kelių dienų atsidarau temą ir žiū, kad ir be manęs kardai kaip reikiant skamba. Šaunu. Reiškia mąstančių daugėja, o tai reiškia, kad bus mažiau apmulkintų ir šiaip pasidavusių paskui mases.

o kur vederio? na cia kai kam,kaip noragini tai manyciau horch tarp lyderiu,bet del diskiniu tai abejoju... is sekliai dirdanciu tai manau kad vederis tai tikrai ne paskutinei vietoj, o lemkeno rubinas reikalauja daugiau ag. bet jis gali giliau dirbti,bet jo volas yra prastesnis uz vederio...ir t.t. prie Rubin volų galima pasirinkt įvairių, tame tarpe ir DD kuris matyt geriausias, bet ir brangiausias ir kainuoja ar ne 20 t.Lt.

Nelabai supratau apie kokį arimą ir kokį pjovimą eina kalba, bet Vederio pagrindinis trūkumas lyginant su Horsch Pronto, tai kad Vederis pažeidžia esminį javų ir rapsų sėjos principą. Tai yra, kad grūdas turi kietai atsigulti ir minkštai apsikloti. Vedery sėkla prispaudžiama visu sėjamos svoriu. Horsch žemė suslegiama prieš sėklą, o sėklos prispaudimo ratuko prispaudimo jėga reguliuojama, tiek kiek reikia iki 80 kg.

http://www.laei.lt/leid_fls/nauj_fl/1.4_a.pdf ir 9 puslapis dėl derliaus priedo, 0,64 t/ha kviečių. Arba apie 270 Lt/ha pliusas. Sava sėkla su išvalymu, beicu, beicavimu, sandėliavimu ir supylimu į maišus kainuos kokius 600 Lt/t, arba 120 Lt/ha. Pirkta apie 250 Lt/ha. Sertifikuota brangiau 130 Lt/ha, bet derliaus priedas 270 Lt/ha. Bendras pliusas apie 140 Lt/ha. ir čia prie tokių apgailėtinų grūdų kainų. Kas čia kaži tokie turtingi, kad gali švaistyti tokius pinigus. Prie viso to dar ir kokybė grūdų būna geresnė ir per tai dar daugiau išlošiama. Čia apie sampratą: http://www.vic.lt/ris/index.php?id=7949&action=more . Čia dar apie iki 20% derliaus priedą: http://eko.laei.lt/index.php?option=com ... &Itemid=38 . Čia kaip du kart du, kad derliaus priedas min 0,5 t/ha.

Ačių, bet tai reiks perrašyt sutartis, nes visos panaudos, o natūroj moku. Ir dabar tik sumokėsiu už 2008m, o už 2009m gal tik 2010 metais. Kaip tada. Įdomu kaip į tai pažiūrės bobulės, kurioms reiks susimokėt mokesčius nuo gautų iš tavęs nuompinigių Čia jau jų bėdos, bet gali tapt ir manosiom.

Iš jūsų tokių pasisakymų supratau labai gerai, kad vakaruos visi ūkininkai tikri asilai darantys nesąmones, kaikur jau 200 metų, o va pas mus mokslinčių atsirado vos per leletą metelių. Sėkmės sėjant ūkines sėklas.

Ačių, bet tai reiks perrašyt sutartis, nes visos panaudos, o natūroj moku. Ir dabar tik sumokėsiu už 2008m, o už 2009m gal tik 2010 metais. Kaip tada.

Greičiau gal paklausiu čia. Kaip teisingai apiformint žemės nuomos mokestį savininkams. Kai berniukai tai išrašo sąskaitą, o kaip šiaip kokiai bobulkai. Kad paskui nebūtų problemų atskaitant dėl pajamų mokesčio.

Ar jaučiasi skirtumas tarp C2 ir ūkinės sėklos? Aišku vakaruos kiti finansai, bet ten ūkininkai sėja nuo 60 iki 90 % sertifikuotos sėklos. Kas buvot Vederio seminare, kaip tik švedas minėjo, kad 80% jie sėja sertifikuotos ir rimti ūkiai apie ūkinių sėklų sėjimą nelabai galvoja, nors ten sėkla kainuoja 3 kartus daugiau nei grūdai, t.y. matyt dar daugiau nei pas mus. Aišku nereikia sėkla „tręšt“ dirvos ir reikia sėt optimaliai.

Kokia čia prabanga, jei vienas arklys 200 Lt nekainuoja? Pas mus gaunasi 3,3. Viso 6 traktoriai, būna dienų, kai dirba visi ir praktiškai dėl tokių dienų ir laikomi. Jei arklys 200 Lt, tai Bielkiam tik po 16 t.Lt mokėjai.

Vezese suspausta zeme labiau greiciau atsinaujina kapiliarai dirvos uztat ir zalesni. kokia itakai tai turi nevykstant vegetacijai????? aiskiai matosi, kad vezoj augalas zalias, arba parude patys lapu galiukai. kitur nurude puse lapo ir daugiau... o ten, kur buvo koks idubimas, vaga nepilnai uzsilyginus, kvieciai zali kaip ruta Teisingai. Nušalę.

Manau, kad skaičiuojami visi dirbantys traktoriai. Čia tik mes tokie turtingi ir galim sau leist prie kiekvieno padargo po traktorių turėt. Kažkas rašė, kad 160 AG netinka purškimui ir panašiems darbams. Jei purkštuvas bus 3 ar 4 tonų, tai su kitokiu nelabai ir patrauksi jei šlapiau. Trąšų barstyklei per 2 t užkabint irgi reikia jau nemažo traktorieto. Galima ir su tokiais traktoriais visus darbus dirbt, ir tos kuro sąnaudos tikrai nėra didelės.

Kadangi moderatorius pyksta ir gali ausis nusukioti, tai pabūsiu diplomatiškas kaip shaulinis ir tiesiog šykart be spalvų, bet padėt žmogui apsispręst norisi. Visų pirma dėl galios. Kai sugalvojau pirkt naują traktorių galvojau apie 100 AG. Daugiau pasidomėjus supratau, kad toks net 3m kombinuotos sėjamos nepatrauks, todėl galvojau kaip min 125AG, o kai pirkau dar dadūriau iki 140AG. Jau nupirkus gailėjaus, kodėl nepirkau 160-180AG. Todėl manau gerai pamastyk dėl galios, kad pasididinus vėliau ūkį netektų gailėtis. Traktorius perkam tikrai ne dažnai. Nereiktų taupyt sveikatos sąskaita ir pirkt kokią atgyveną be kabinos amortizacijos, be kondicionieriaus, jei naudosi purškimui įsidėti anglinį filtrą ir pan. Kiekvienas navarotas padarytas, kad mažiau pavargtum, o tai reiškia, kad ilgiau išliktum darbingas ir išdirbtum ne 8 bet nors ir 15 val per parą, kai to labai reikia. o kokius darbus dirbi su tuo fendt? matai jam 100ha, plestis neaisku ar plesis, aisku rezervas bet kokiu atveju yra gerai, bet gal zmogus ir zemele dirbt ir nori, ir purksti ir tresti, o traktoriu viena perka, tai koks tas optimalus variantas? manau ~130ag.kaip tik netoli yra ukininkas Fendt 412 turi, dirba 150ha, aria su 4korp vartomu plugu, zeme dirba su 5 metru germinatorium, turi dar viena belarus ir vsio, viska apsidirba laiku. as nekisu fendt, tik sakau kaip pvz, kad zmogui lengviau but apsisprest o del komforto tikrai neabejok, dirbsi ne vienus metus, ne viena valanda, gailesies paskiau kad nepasirinkai amortizuojancio tilto ar kabinos amortizacijos, tikrai netaupyk sitoj vietoj, nes nusivilsi, juk visada norisi kad geriau, minksciau butu Atsargiau kolega su spalvom. Rašyk kodiniais pavadinimais, pvz: taškuotas, dryžuotas, languotas, bespalvis ar panašiai. O jei rimčiau tai neįsivaizduoju, kaip atsakyt į temos pavadinime skambantį klausimą ir padėt išsirinkt traktorių, neminint traktorių markių ir neapibūdinant jų savybių. Matyt per mažai turiu vadybinių sugebėjimų, jug tik ūkininkas. P.S. Ausrius rašo:Raimix, kaip ten su Fend 9 Anyksciuos, gandai eina, kad jau del dezes 3 kartus garantinis kviestas, tame tarpe lyg ir ardyta jau.Gerbiamas kolega. Traktorius Fendt 9 kurio tikras pavadinimas „Fendt Dieselross F9“ yra pagamintas 1930 metais, todėl nieko nuostabaus, kad būtų šiek tiek apgedęs. Tik labai abejoju, kad jis būtų atsidūręs Anykščiuos, nes tik prieš keletą mėnesių pats jį mačiau gamyklos muziejuj Vokietijoj ir dar sėdėjau jo sėdynėj. Jei ką, tai pirmas Fendt traktorius, nuo kurio ir prasidėjo Fendt gamyba.

Na jei technika rusiška ar šiaip labai jau suvargus, ne nauja, tai čia normalu. O jei nauja, tai didžiulė prabanga šitiek išlaikyt. Na žiūriu mes ūkininkėliai LT laukų dar labai turtingi, kad 1ha savikainoj tiek daug technikai galim skirt. Ir dar geras pastebėjimas. Jei mes kolega abu susikoperuotumėm, tai technikos būtų, nei perdaug nei per mažai.

Kadangi moderatorius pyksta ir gali ausis nusukioti, tai pabūsiu diplomatiškas kaip shaulinis ir tiesiog šykart be spalvų, bet padėt žmogui apsispręst norisi. Visų pirma dėl galios. Kai sugalvojau pirkt naują traktorių galvojau apie 100 AG. Daugiau pasidomėjus supratau, kad toks net 3m kombinuotos sėjamos nepatrauks, todėl galvojau kaip min 125AG, o kai pirkau dar dadūriau iki 140AG. Jau nupirkus gailėjaus, kodėl nepirkau 160-180AG. Todėl manau gerai pamastyk dėl galios, kad pasididinus vėliau ūkį netektų gailėtis. Traktorius perkam tikrai ne dažnai. Nereiktų taupyt sveikatos sąskaita ir pirkt kokią atgyveną be kabinos amortizacijos, be kondicionieriaus, jei naudosi purškimui įsidėti anglinį filtrą ir pan. Kiekvienas navarotas padarytas, kad mažiau pavargtum, o tai reiškia, kad ilgiau išliktum darbingas ir išdirbtum ne 8 bet nors ir 15 val per parą, kai to labai reikia.

Firmų rekomendacijos gal ir nėr labai blogai, na bent jau geriau negu nieko nežinot, bet dažnai jos pučia į vieną dūdą arba kitaip sakant šoka tiems, kas muziką užsako. Tikiuos supratai, ką norėjau pasakyt. Daugiausia sužinosi iš savo patirties ir iš forumo gerai pastudijavęs diskusijas. Gali intere surast LŽI ar kitų bandymų rezultatus.

Būtent. Ne visi ūgliai išleidžia pakankamai stiprias šaknis ir išaugina produktyvius stiebus.

(Kaip citata į paskutinį, nes pasirodo daugiau 3 citatų nebegalima, tobulėjam). Tikra tiesa, bet jų toks darbas, negalima pykt.

Aišku jei rusiškų ar senų vakarietiškų, tai į ha ir 2AG būtų neblogai. Voras pamenu nori 1000ha pasiekti, tai jei po 5AG reiks 5000AG. Tai čia 10 Čelendžerių, 14 Fendt 936, 60 Bielkių ar 150 kokių nors T-25 žadi užsipirkt.

Cia tau ne rusu sistema kad nebuvo is ko rinktis. Gal kam spalva nepatinka, gal reik turet grazesniu pavadinimu nei kaimynas, ir t.t. Cia kiek zmoniu tiek nuomoniu, jei neturi det kur lytu tai gali moket uz pavadinima. Tuščia kalba, nes be Fendt dar yra kelios dešimtys, o su visais kiniškais tai keli šimtai traktorių markių, o tuo pačiu ir gerbėjų atitinkamai. Taip, kad tuščias reikalas čia visus perginčyt. Tik pagrindinis reikalas dėl ko ginu Fendt interesą, kad renkantis traktorių žmonės tiesiog pasiklauso tokių kalbų, kad atseit brangus, mokėsi už vardą ir pan., ir tiesiog net nepasidomi traktorium. Lietuva nėr taip didelė ir per vieną dieną galima apvažiuoti pagrindinių traktorių dilerius, išbandyt, sužinot daugiau nei pletkus, o tada jau rinktis. Galų gale ūkininkų kiemai (bent jau mano) manau irgi atviri. Galima atvažiuoti ir gauti info iš pirmų lūpų taip sakant, su visais neišgalvotais pliusais ir minusais.

Pamirsot kolegos dar liepsnas australijoj. Kas gi kitas nuramins, jei ne patys save.