Zim511

Sunku suprasti mastą.. bet kalbų lygį buvo gryžusių pienovežių ir tik su keliom tonom pieno.. kažkaip manau jiem būtų scenarijus nemalonus jei tektų technologinius procesus ir savo virtuve stabdyti. Ir tam mėnesio tikrai nereikėtų..

Sunku suprasti mastą.. bet kalbų lygį buvo gryžusių pienovežių ir tik su keliom tonom pieno.. kažkaip manau jiem būtų scenarijus nemalonus jei tektų technologinius procesus ir savo virtuve stabdyti. Ir tam mėnesio tikrai nereikėtų..

Ai tai kiek supratau jūs šitoje valtyje nesėdite, ir kaip stebėtojui tuomet lengviau vertinti… Nepasakyčiau, kad pasiūla yra ant tiek didelė, kad yra pieno perteklius, tokį atveju įmones darbuotoju neatleidinėtų ir nemažintų apsukų. Net ir  brangesnio iš už sienos nereiktų vežtis…

Štai koks gražus gaminys parvažiavo senoji buvo susidėvėjusi.

Ne pasterizuoto pieno tikrai nepirks,nes kaimynai Taurageje 4,5 karvių viską išveždavo į miestą,bet perka,tik senjorai,jaunesni tikrai neperka. Jei tektų auginti daržoves buvau paruošęs planą: išsinuomoti patalpas,tik daugiabučių kvartaluose ir parduotuve visų rūšių daržovių,vaisių,sulčių,medaus ir t.t. tikrai įsikibtum,nes reikia asortimento,o vežant daug savikaina mažėja. Konkuruoti kaina su dideliais  ir laimeti konkursą tikrai nepavyks,nes Valstybe turetű ūkininkui damoketu už sveiką products,bet panašu,kad....vakar rode drąsius žmones kurie pila pieną. Pabaigai reiktų suprasti,kad prie tokios infliacijos numušti taip vieningai kainą yra ne kainos numušimas,o ,,izdėvalkė,,jėgos demonstrations,o jègą demonstruoji arba prieš žioplį arba su ,,stogu,,

Vežęs kada? Ne. Todėl taip kalbi. Situacija kiek kitokia nei kaip galvojama, kol nesusiduri.

Jei ant pievos vegetuojančios neįterpiant legalu, tai ir ant kviečių taip pat. Esam laistę ir su lėkštute, išpurškiant, tai tikrai nudeginimų nėra ko bijoti. Didesnė problema išmindymai jei srutovežio ir purkštuvo pločiai nesutampa, bet kaip ir su barstykle važiuojant pirmu trešimu kur pamynus, taip ir su tuo srutovežiu jei anksti pavasary, atsigauna. Svarbu yra ką pilti

O ką siūlai? Problemas visi matom kritikuoti labai lengva. 

Šiaip afigena strategija: išdalino paramas milijonais fermų statybai ir tada paliko vilkam suėst po 28 ct už litrą mokėdami nors 28 ct čia šiandien, po menesio gal 20 bebus

Geras pozicija  ta statistikos rinkėjo.
Sako pinga viskas o dabar faktais: 
Pieno supirkimo kaina šiuo metu stoja į ta pati lygį kuris buvo prieš dvejus metus. 
Tuo tarpu:
Elektra: ši mėnesį 10,5  ( bet čia tik mėnesį) 21 metu vidurkis 9,0 o dvidešimtu 3,4 
Dizelis tuo metu mokėdavome iki  70-80 centu už litrą dabar 1,25 litras 
Grudai: pašariniai kviečiai, stabiliai apie 150 Eur/t dabar ukrainietiški 260 Eur/t
Rapso Išspaudos tuo metu 200 max 240 buvo pasiekia. Dabar 360 Eur/t
Darbuotoju atlyginimo minimumą ir vidurkį, patys galite susirasti 
Melasa, tuo metu pirkdavom po 120 dabar masina perkant 190, konteineriais 240
Pienmilciai versiiams tuo metu buvo lietuviškų kaina 1500 Eur/t dabar 2200 Eur/t 
Plėvele rulonams 60 Eur/vnt, dabar virš 100 Eur/vnt 
Visa kita, technika, dalys, servisas, statybines medžiagos. Viskas kainuoja ženkliai brangiau. Tai kas ten pinga? 

Pauliau, kodėl B**** maximoje pienas kainuoja 1,6 euro ir nei cento nepigo. Kodėl kiekvienas prekybininkų/gamybininkų pelno mažėjimas turi nugulti ant ūkininkų pečių? Aš suprantu, kai kažkaip visi prisiima savo dali naštos, bet kai visa našta eina ant tų, ant kurių lengviausia joti, tai aš suvokiu, kokio neįgalumo yra visa sistema

perdirbėjai ir prekybininkai pasiėmė savo skaičiavimo mašinėles paskaičiavo.... hhhmmmmmm irrr tik trakšt supirkimo kainas ir numušė (negi dirbsi nuostolingai) poto ūkininkas paskaičiavo ir suprato kad  nuo kokių 29cnt. (na čia kaip kam) ir su kiekvienu centuku mažiau vergaus perdirbėjui, prekybininkui, ir valdžiai.
AG Paulius sako reikia kalbėtis.... o apie ką? apie statistiką? kuri važiuoja žemyn. apie tai kaip išsiplėsti! kai plėtros pinigus atiduodate perdirbėjams ir stambiesiems ūkiams pridirbę kainų grupių piramidžių. kaip sukaupti kapitalą? aaaa skolintis iš banko? ar labai džiaugiasi tiek kurie dabar sėdi skolose kai bazinės palūkanų normos pučiasi?
 
 

Gerai,  kad neparašėtė jog, ne piniguose laimė, o veiklos turėjime…
Vienas kooperatyvas bankrutavo apie sausio vidurį, su nemažai ūkininku pinigu prapiltų,  kitas metus laiko mokejo mažiau rinkos kainos smarkiai mažiau.(gal dabar išsilygins). Ar pasiteisino varu varymas į kooperatyvus?  Vienos įmones savininkai  pešėsi,  pešėsi kol nustojo mokėti už pieną.
Kokios mintys apie tai? 
Pagal dabartinio pieno kaina, parduotuvėje pieno litras negali kainuoti brangiau negu  euras. Ar jums tai kažką sako, ar valstybei  neidomu nes nuo didesnes kainos daugiau PVM pareina į biudžetą.  
Ka jus i tai? Kokie jūsų pasiulymai. 

Ka ten nuveikėte su paramom, neskaitant to, kad iš sistemos padarėte kažkokia pornografija, kur stalo klubas sprendžia kokia  technika per barangi ar per pigi, ar šitas plūgas pernašus tam ūkiui ar ne, ar galima ji tvirtinti ar ne.  Ar jūs ten tikrai galvojate, kad ūkininkai yra tokie debilai kurie negali patys nuspręsti kokios jiem technikos reikia, ir kokia technika jiem racionalų pirkti?  
 
Lengavai tiek…

Vienintelis ką galit padaryti greituoju būdu,susivienyti ir padiskutuoti ką daryti,po to prasiveržti į TV,spaudą,partijas ir mūsų ūkininkų  yra tiek ir tiek,plius šeimos nariai,darbuotojai,norit rinkimus laimeti? Ką siūlot? Ir t.t

Man kažkaip šita vieta neaiški , kai ūkininkui kilo kaina, panašiai 15-20 centu ji kilo per viską laikotarpį. Tuo tarpu parduotuvėje apie 50-70 centu, . Tai kai kaina krenta, ūkininkui maždaug tiek ir nukrito, bet parduotuvėje, na niekaip ir apie tokį kritimą, panašu net negalvojama. Tai dėl vartojimo mažėjimo kaltė kaip ir turėtų būti aišku kieno…
Bet toks nelogiškumas bent jau man matosi ir kitose prekės, kas tiesiogiai itakoja pieno savikaina. Metalas brango, technika staigiai iš paskos, metalas pigo, technika ne. Tarkim toks kaip rapsas brango iki 1000 uz tona, iš paskos Išspaudos, rapsas gryzo atgal, Išspaudos niekaip. Nafta, kuras, dujos trašos ir visa kita taip pat. Tarkim kas tiesiogiai su pienu ir Birža susiję, nugriebto pieno miltai, dėl jų brangino kiek pamenu veršelių pienmilčiai irgi ėjo į aukštumas, dabar logiška, kad turėtų smarkiai trauk žemyn, ar kasnors turit tokios informacijos, kad kažkokie pienmilčiai atpigo? 

Galimybes sukurti kažką didelio( kad ir kiek tu isivaizduoji yra didelis) yra smarkiai apribotos. Koncernai apsidraudė nuo konkurencijos, panašu, kad dabartiniai istatymai juos nuo to saugo. Kitas dalykas, vieno litro pagaminimo savikaina. Butų idomu išgirsti kokia savikaina dabar skaičiuoja bendrovės. Aš kiek pamenu, ar nesisukė pastaruoju metu apie 30 centu. Kas keltu klausimą ar dideliam kažkas lieka..:
Ir pasikartosiu 1 centas mažam ūkiui sudaro 50-100 Eur per mėnesį. Kai tuo tarpu tam dideliam, kuris duoda tarkim nuo 5 tonu  per diena , tai jau sudaro 1500-2000 euru. O čia mes kalbam apie 10 centu mažinimą per mėnesį ir  apie 18  centų per 3-4 mėnesius… Aš apskritai nepamenu tokio 10 centu vienkartinio mažinimo. Ir kaip jam pasiruošti, na sunku man suvokti…

Kaip ir rašiau- darai didelį modernų ūkį ir dirbi sau, nelaukdamas pagalbos, supratimo ar tuo labiau logikos. Na nebus tos logikos, nebus teisingų sprendimų, nebus protingos valdžios. Streikai, mitingai, tai tik trumpalaikės priemonės.
Tam suprasti, kad kitaip niekad nebus, turėjom tris dešimtmečius. Čia kaip švilpiko diena filmas ir tik patiem spręst ar norim būt jo aktoriais.

9 ir 10 miesto zmoniu "uzdirbo"= gryni pinigai i kisene. Straipsnis samoningai balamutinatis ir supriesinantis zmones

Kaip ten sako, mum visiem atrodo, kad pas kitus geriau. Bėga žmones iš ekologijos, didžiausias nuotėkis ekologijoje vyksta su pienine gyvulininkyste,  bėga ir kiti. Aš asmeniškai, esu priėmęs sprendimą, ir procesas jau vyksta, traukiuosi iš eko, eko uki turėjom nuo 2007. Niekam tos produkcijos nereikia, niekas juo labiau už ją mokėti nenori…O apie nesąmoningas taisykles ir reikalavimus apskritai nėra net ką kalbėti. 

Nesuprantu kainos kritimo, kada pradės kilti, reiktu jau pradėt atlaisvinti sandėliuką

Aplinkui irgi panaši nuomonė. Ir dar važinėja po pasėlį ar kombainą užsivarę atkimšinėja ar išsivalo. O ko sako - jug čia tik ražiena lėkščiuota.

LA yara axan 700gryni, kreditas 750.

Pelnas nepriklauso vien nuo technologijos, dar reikia ir gerai parduoti.
Nederėtų naudoti radikalių išsireiškimų,
Kažkaip žinant amžių ir žmones necorect atrodo.
Gyvenimas tęsiasi,  nuomonių ir situacijų daugybė ir vienos tinkančios ar apsprendžiančios viską nėra ir negali būti.

Jokiu problemu , tik reikia galva pasukti ir nereikes iterpineti o ir dirva bus laiminga 🙂

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.
Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.
Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.
 
Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.
 
Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.
Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.
Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.
 
Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.
 
Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.
Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.
 
Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.