AgroP

🔛 Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais.
Anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymą galite rasti čia: https://bit.ly/48RRtpu
Taip pat keičiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame nustatytas draudimo tręšti mėšlu ir (arba) srutomis laikotarpis. Šio aprašo pakeitime nustatomas draudžiamasis laikotarpis tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymo pakeitimą jau pasirašė žemės ūkio ministras ir išsiuntė pasirašyti aplinkos ministrui. Atkreipiame dėmesį, kad  šis aprašas tvirtinamas dviejų ministrų  - žemės ūkio ir aplinkos - įsakymu. 
Kol šis įsakymas nėra pasirašytas aplinkos ministro, gali būti skelbiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, jei remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra bus ne žemesnė kaip 5℃.

Nu as ironizuoju

GPM skaičiavimo formulė išskaičiuojant iš sumos yra suma*15/85
Tai 300*15/85= 52.94

🔛 Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais.
Anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymą galite rasti čia: https://bit.ly/48RRtpu
Taip pat keičiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame nustatytas draudimo tręšti mėšlu ir (arba) srutomis laikotarpis. Šio aprašo pakeitime nustatomas draudžiamasis laikotarpis tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymo pakeitimą jau pasirašė žemės ūkio ministras ir išsiuntė pasirašyti aplinkos ministrui. Atkreipiame dėmesį, kad  šis aprašas tvirtinamas dviejų ministrų  - žemės ūkio ir aplinkos - įsakymu. 
Kol šis įsakymas nėra pasirašytas aplinkos ministro, gali būti skelbiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, jei remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra bus ne žemesnė kaip 5℃.

🔛 Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais.
Anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymą galite rasti čia: https://bit.ly/48RRtpu
Taip pat keičiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame nustatytas draudimo tręšti mėšlu ir (arba) srutomis laikotarpis. Šio aprašo pakeitime nustatomas draudžiamasis laikotarpis tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymo pakeitimą jau pasirašė žemės ūkio ministras ir išsiuntė pasirašyti aplinkos ministrui. Atkreipiame dėmesį, kad  šis aprašas tvirtinamas dviejų ministrų  - žemės ūkio ir aplinkos - įsakymu. 
Kol šis įsakymas nėra pasirašytas aplinkos ministro, gali būti skelbiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, jei remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra bus ne žemesnė kaip 5℃.

🔛 Nuo kovo 7 d. visoje Lietuvoje jau galima tręšti žemę tręšiamaisiais produktais.
Anksčiau draudimo tręšti žemę tręšiamaisiais produktais laikotarpis buvo numatytas toks pat, kaip ir mėšlu bei srutomis, – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Įvertinant klimato kaitos faktorių, kovo 6 d. pakeistas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtintame Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše numatyta, kad tręšiamaisiais produktais laukus draudžiama tręšti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymą galite rasti čia: https://bit.ly/48RRtpu
Taip pat keičiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kuriame nustatytas draudimo tręšti mėšlu ir (arba) srutomis laikotarpis. Šio aprašo pakeitime nustatomas draudžiamasis laikotarpis tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Įsakymo pakeitimą jau pasirašė žemės ūkio ministras ir išsiuntė pasirašyti aplinkos ministrui. Atkreipiame dėmesį, kad  šis aprašas tvirtinamas dviejų ministrų  - žemės ūkio ir aplinkos - įsakymu. 
Kol šis įsakymas nėra pasirašytas aplinkos ministro, gali būti skelbiama ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžia, jei remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktais meteorologiniais duomenimis, paskutines 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra bus ne žemesnė kaip 5℃.

Atrodo neblogai

Tai vasarojui įterpi su sėkla, šalia jos, arba prieš sėjimą išberi ir viskas po dirvožemių atsiduria, kas gaunasi, kad šaknų zonoje jau būna. O dabar išberiant fosforą žieminiams ant dirvos paviršiaus jis tikrai nespės nukeliauti iki šaknų kad savintusi ji, fosforo judrumas labai mažas, labai. 

Man tai cia kazkokia nesamone, visu pirma del tokio tresimo trukmes, kai pavasary pilna darbu, bruzint po tuos 4 metrus ka as zinau, antra del amortizacijos tiek sejamos tiek traktoriaus, isaugusios kuro sanaudos ir trecia del disku pjaustymo daigeliu ir saknu sistemos.

Ž.Miežiams  viska per viena karta gali atiduoti tikrai. Nebent prognozė lietaus nusimato 100mm po tręšimo, po tokio kiekio krituliu nusiplaus, bet kaži ar taip bus. 

Tai vasarojui įterpi su sėkla, šalia jos, arba prieš sėjimą išberi ir viskas po dirvožemių atsiduria, kas gaunasi, kad šaknų zonoje jau būna. O dabar išberiant fosforą žieminiams ant dirvos paviršiaus jis tikrai nespės nukeliauti iki šaknų kad savintusi ji, fosforo judrumas labai mažas, labai. 

maurojimas negerai aišku, visos tos provežos ir purvai,   bet augalas tai jau nori ten valgyt. Šia kaip ir žmogui, jei pasakytu tau nevalgyk nuo ryto dar palauk vakaro 20h ar sekančios dienos 20h ir tada pavalgyk.

Tai vasarojui įterpi su sėkla, šalia jos, arba prieš sėjimą išberi ir viskas po dirvožemių atsiduria, kas gaunasi, kad šaknų zonoje jau būna. O dabar išberiant fosforą žieminiams ant dirvos paviršiaus jis tikrai nespės nukeliauti iki šaknų kad savintusi ji, fosforo judrumas labai mažas, labai. 

Tai vasarojui įterpi su sėkla, šalia jos, arba prieš sėjimą išberi ir viskas po dirvožemių atsiduria, kas gaunasi, kad šaknų zonoje jau būna. O dabar išberiant fosforą žieminiams ant dirvos paviršiaus jis tikrai nespės nukeliauti iki šaknų kad savintusi ji, fosforo judrumas labai mažas, labai. 

Masinio dygimo dar nėra, atsargiai viskas. Tačiau supuvusių sėklų irgi neradau.

Na, po truputį prasideda grožis.

Esmė tame, kad čia tokio dalyko kaip augalų pamaitinimas negalima įstatyt į kažkokius tai rėmus, kad būtent nuo tos datos tik ir ne anksčiau, pavasariai visi skirtingi, gali reikėti ir ženkliai ankščiau jau, gali reikti ir vėliau.

Pasėk vardan bandymo hektarą, čia geriau niekas kitas nepasakis už tave negu kai pats išbandysi. 
 

Tas tavo eksperimentas manije uzvede nora panasiai pabandyti su zieminiais zirniais , esme kad daigas nepasirodytu virs zemes iki ziemos.

Papildysiu vizualiai kaip atrodo 200 kg/ha pavertus į 200 kg/m2:

Turėtu viskas gerai būti su belkar metazamix, man regis svarbiausia atvirkščiai nepadaryti, tai tos CL(švaraus lauko) chemijos nepanaudoti ant įprasto rapso.

Buk žmogus, nebuk kaip vadybininkas taip sakydamas. Sakyk iškart jau kokie tie produktų pavadinimai

Verta pagalvot, gal tegu pasiima visa nuosava žemę mano LA kam man ta nugarą lenkt. 400€ gaunant už ha. Jei tik mokės.

ar mokes, priklauso nuo aplinkybiu. jeigu nori sunaikinti konkurentus toj apylinkej, tada jo. bet mana tik iki tol, kol bus su kuo varzytis. tapus monopoliu kaina kristu iki 150