Jonas1995

Na bet prieiname prie tos pačios problemos, aš kaip ūkininkas turiu verstis per galvą, vien dėl to, kad nuomininkas nori gauti daugiau? Sakai viskas brangsta? Tai gal netinkamą investiciją pasinko nuomininkas, arba nesupranta, kad grąža atgaunama per turto prieaugį? Juk jam nė vienais metais nieko daryti nereikia, apart nuomos surinkimo. Perdirbimas - tai ne ūkininkavimas, tai jau pramonės šaka, realiai visi bando prilipdyti prie ūkio, kur reikalingi papildomi resursai tiek finansiniai tiek laiko prasme. Ir aplamai reikia visada išsiskaidydi ūkio veiklas, o ne bendrai viską sumuoti, t.y NT verslas / žemės dirbimas ir t.t. Aš noriu uždirbti iš ūkininkavimo, o jei ir sugalvosiu perdibimą daryti, tai tas visas papildomas pelnas liktų mano kišenėje, juk man visą juodą darbą teks atlikti!

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700
tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų
papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu.
2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti
situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus.
3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar
įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi
sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti
numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų
grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą
produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra
netoleruotina.
5.
6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų
rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu.
Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis
mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios
sprendimus.
7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo
terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose
įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos.
8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti
stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo
bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą.
9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu
atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių
statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį,
todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo
jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais.
11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena
valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų
panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų
apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek
Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema)
sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo
informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo
2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel
skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai.
12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai
nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą,
žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti
skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų
sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui
įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie
išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti.
13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose
kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius
galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas
džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose
reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės.
14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos
NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas
ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės
ir patogesnės.
15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės
sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC.
16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip
tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė
vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų
lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant
jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar
besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

"
Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau − AĮ) pakeitimu Nr. XIV-1933[1], nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiasi AĮ 37 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklai ir akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai (toliau – gazoliai). Įsigaliojus pakeitimui atsiras papildomas gazolių panaudojimo apribojimas: gazoliai turės būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius) arba atitinkamai žvejybos laivų varikliuose[2].
Taigi, siekiant pasinaudoti akcizų lengvata, turės būti tenkinamos abi šios sąlygos:
gazoliai turės būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai[3] arba atitinkamai akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai; ir šie gazoliai turės būti naudojami žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius) arba atitinkamai žvejybos laivų varikliuose. Pažymime, kad pagal žemės ūkio technikos apibrėžimą, žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų (sandėlių, saugyklų, daržinių), darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti.
Tačiau prie žemės ūkio technikos kategorijos nepriskiriama įvairi technika, kuri nors ir gali būti naudojama ir žemės ūkio produktų gamyboje, tačiau yra pagaminta įvairių ūkio šakų arba kitoms reikmėms: kelių transporto priemonės (krovininiai ir lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai), kitos transporto priemonės (laivai, orlaiviai ir kt.), kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinė, buitinė, organizacinė ir kita technika.
PRIDEDAMA. Žemės ūkio produktų gamybos pavyzdžių sąrašas, 1 lapas."

ne tik isdurti , bet ir ysipareigojimu prisieme su programu islaikymu. Reikia kokios tvirtos teisines pagalbos manau, ykurtume uz ukininku rinklevas  stiprius atstovus kurie kovotu uz mus tada gal trukteltu juos uz visas nesamones per europos institucijas nes dabar daro ka nori.

Sorry, šiandien dar 20ha sumažės dgp...
 

Iš ministerijos asignavimų ministerija išsinuomoja kiek trūksta jiems tu Dgp , prižiūri ir ką turės naudos tai ir bus alga juju... Nematau kito kelio kaip sugrąžinti sveiką protą ir pagarbą kaimo žmogui...

Bėda, kad arė DGP visi greičiausiai ir tu tik daug ankčiau, bet kentės tik tie kas tai padarė paskutinius kelis metus. Tai atrodo sąžininga? Uždavinėt klausimus reikia ne kas turės atstatyti, bet kodėl kokie kvaili kriteriai parinkti kaip 5 metai nesuarus, kodėl ne 10 ar ne 15 metų? K O D Ė L????

Tai tegul ministerija ir susimoka tą baudą, kodėl mums čia primetama.
Jug  2017-2018 m vienašališkai pervedė didžiąją dalį pievų kurios buvo deklaruotos kodais "Pievos iki 5 m" į DGP. Pas mus seniūnijoj nei vienas nebuvo deklaravęs DGP, o po 2018 m visi patapo daugiamečių turėtojais, kadangi 5 metus iš eilės tam lauke buvo pieva, nors ją ir atsėdavo kas 3 ar 4 metus bet vistiek DGP. Ir dabar persėja, nes kitaip jokios ten žolės nebus.

Realiai, žemė yra žemė. Ok, tavo žemė yra brangesnė, gal kažkiek našesnė nei kito žemė, bt ji netampa dėl tuo pranašesnė imant kaip turtą. Asmens turtas negali savaime nuvertėti dėl politinių sprendimų. Pvz pienininkai, kurie laikė karves, išeina į pensiją. Jų pievos daugiametės. Tai ta žemė dėl politikų turi tapti realiai bevertė. Nes gyvulių niekas nebenori laikyti, o išarti negali.
Visa tai yra didelis bullshit.
Panašu, kad kažkam visgi reikėtų tą vėliavą imti į rankas ir pradėti domėtis teisininkų paslaugomis  beipradeti procesą pries NMA. O kol vyks teismai, įpareigoti sustabdyti sankcijų taikymą.

Apie kokį čia žalinimą kliedite ? jeigu ir buvo tokių situacijų pas ūkininkus, tai valdoje tos pievos žalinimui sudaro kelis proc. (5 Proc) ir niekas iš to problemos nedaro, nesišaukia pagalbos. Pagrindine problema, tai kai tiems ūkiams, kuriems gresia atkurt 30 ir į viršų proc. visos valdos. Nei vienas  ūkis, net  nepajus, jeigu valdoje turės procentą ar kelis pievų ( ar labai smarkiai kirto per kišenę, šiuo metu esantis reikalavimas turėti negamybinius plotus?). Bendroji ES žemės ūkio strategija, kurios tikslai ir priemonės skirtos tvarumui, jaunų ūkių skatinimui, gamtos apsaugai - o veiksmai priešingi:
1. Jaunų ūkių žlugdymas, kurie arė dažniausiai sofos ūkininkų pievas, taip plėsdami savo ūkius.
2. Gyvulininkams kurie pardavę gyvulius, o tos pievos tapo nereikalingos. Kuo dabar skiriasi ūkininkas pardavęs gyvulius 2019 m., nuo to kuris pardavę 2020 m. ir suarė pievas? vienam gali tekti atstatyti x plius y proc. ha, o kitam 0 proc, nes spėjo dar 2019 m. suart.
3. Kodėl dabar visa vidurio Lietuva, Suvalkija turi būti iš vien pasėliai iki paskutinio metro pamiškės ar pagriovio, o Žemaitija ir Rytų Lietuva skirta paukščių ir stirnų ganymui?
P.S pačio asmeniškai smarkiai neliečia, tačiau aš už tai, kad visi turime pasidalinti šios problemos sprendimą.

Aš visada sakiau kad tai turi būti solidarus paskirstymas, nes tai yra valstybės įsipareigojimas žemės ūkio sektoriuje. Negali būti varžoma vieno ūkininko laisvė prieš kitą ūkininką, nes taip yra pažeidžiama ir konkurencinė pusiausvyra. Jei tai nebus solidarus sprendimas, tada galime drąsiai teigti kad tai bus dar vienas ūkininkų naikinimo mechanizmas. 

Be planu 210, su planais 250. Organinio iki 170. Mineralinis ir organinis sumuojasi.
 
Nors pavasari ZUM sake nesisumuos, bet ...

210, jei tik organinis - 170. Jei yra tręšimo planai - 250

Tiesiog, paspausk stop, ir jei vezes nedega juodai, arba pučia per visus seklavamzdzius, ju nedarys. Tik kaskart ijungus terminala, reiks paspaust stop.

gausim ir be to Jau projektukai pristatyti.
Realiai žiauiria užspisa, kai perdirbėjų interesus saugo sekdami pasakas apie demokratiją, potencialas baudas ir bla bla bla. Bet kai dauguma jų kišenėje arba šiaip neveiksnūs, tai kitaip niekad ir nebus. Aš nebetikiu nei valdžia, nei valstybe, rūpinsiuosi tik savo interesais ir savo gerove.
Daviau daug šansų, bet visus valdžiukė supiso
 

Geriau nieko nedaryti, nei padaryti žmonėms gerą kažkam skaudėtų tie teismai? nebent supirkėjams. bet čia net nereikia plėstis, skystakiaušiai yra politikieriai ir tiek. galėtų nuvaryt į Lenkiją pasisemti patirties, kaip reikia biški skersą dėt ir žiūrėt savo žmonių interesų

Ruošiamės ruošiamės... daug kas galvoja atisakyti dalies ar visų išmokų, smulkesni paleisti vadeles, stambesni dar papirkti žemės ir irgi pasitraukti, nes sako su tiek vargo, tokius grašius galima kitur laisvai uždirbti, nes žiūrint naujus mokestinius paketus, optimizmo neprideda. Ir Jūs, Pauliau, jei batus perkat, tai turbūt dairotės į patogesnių pusę, o ne kasmet vis mažesnius perkat... bet kažkodėl žemdirbiam norit taip padaryti- suriesti į ragą, dar prikurti kažkokių utiopinių platformų, reikalavimų, užkrauti tikrintojų... šūdas tas hikos bus, garantuoju. Ir jei sakai kad ūkiai be to neišsivers, tai tikrai eis visi kuo toliau nuo to, kol priverstinai nesukišit.

Skaitau skaitau EXviciko postus - nu niekaip negali buti kitaip kaip DI suformuotas tekstas. Pries viciko kadencija bent buvo tokiu siokiu emociniu postu - dabar tyliai lygiai ramiai - fikos reklama. Beje adminai - alio - imat bablo uz reklama forume ar ne?

Žiūrint kokios tos išmokos,ir ko nori visuomenė.Jeigu nori žalių lankų ir ten giedančių nendrinukių,tai turi suprasti ir tai,kad už tai reikia mokėti pinigus žmogui,kuris tai sukuria.Aš asmeniškai nieko prieš šienauti pievas,auginti krūmus SAVO nuosavybėje,na už kokį 1000 Eur už ha.Kas iš to seka?O seka tas,kad nereikia norėti ant svetimo ano į rojų nujoti.Valstybė turi turėti savo viziją,ko ji nori,ir to pamažu siekti.O nelaukti kada emigrantai  parsiūs pinigų Kalėdoms valstybės biudžeto papildymui per Maximas.Tai mažų mažiausiai kvaila.Manau kas galvoja supras ką parašiau.Esmė tame,kad nėra valstybės kaip o tokios,deja yra tik šaika,kuri siekia pasipelnyt...

Daugiau dar reik prisifantazuoti visokių nesąmonių,tada tikrai pradės jaunėt...

Čia į tuos paveiksliukus žiūrint, tai ir kyla mintys iš senovės... gal kokius tris klerkus Dievams paaukoti... - vieno neužtektų... galvotų pagasdint norėjo... gal tada ir į atsakomybę kitaip pradėtų žiūrėti, o tai dabar vienam šovė į galvą, - sako davai padarom, kad ūkininkas kelnes per galvą nusimautų, - visi kiti... ooo joo, seniai taip reikėjo padaryti

Dar kažkodėl labai pamiršai paminėti politinius sprendimus, kurie taip pat mažina ūkininkų pelningumus: -5 proc dirbamos žemės laikoma pramogai, atsėliavimo draudimas, posėliai, tarpiniai pasėliai prideda papildomų darbų ir išlaidų, tiesioginių išmokų mažėjimas, nekontroliuojamas ukrainietiškų grūdų importas ir taip toliau. 

Nereikia skleisti ereziju kad kazkas norejo portfelio - paziurek kaip ministerija isdraskyta, geriausi specialistai ispirdolinti arba sedi ir bijo kazka pasakyti - nes tuoj "gauna per galva". Esme kitu saliu kad zemdirbiai rinkosi schemas, o pas mus kabinetiniai egzpertai ir nuleido mums, kur logikos nera visai. Kas liecia ekoschemas - taikiau ir seniau ir tikra bearimine ir sejomaina ir sekla sertifikuota ir tarpiniai - ir pyst dar ir pudymo - kurioj vietoj pudymas saugo gamta? Kliedesiu jura ir finansine prasme - bet ne cia esme. Esme kai tu parodai kad tai yra nevisai su logika - atsistoja egzpertas su portfeliu ir kiaules akimis meluoja kad taip nori es. O kai nera logikos, tada ir finansai nesueina. 

Parašyta taisyklėse, kad dirbimas nenaudojant plūgo, neapverčiant dirvos. Tai jei tokia taisyklė, tai plūgo nenaudoji, o skusti gali. Bet, tada prasideda bet… tai gylis, tai spalva dirvozemio, tai liekanų kiekis pradeda figuruoti kažkur ten pasamonėje jų. Padarė visiems prieinamą priemonę, dauguma ir pasinaudojo. Tada blogai, nes trūksta pinigų. Padarys, kad duotų tik no till’ams, bus neišnaudoti pinigai, vėl bus blogai. Planą sukuria 5 metams į priekį, bet kas pusmetį keičiasi viskas. Kiek yra tų dalyvaujančių, išdalini pinigus ir viskas. Kiek bus tiek, iš dangaus jų nenukris. Dabar paziurejus per palydova, ten kur nurinksiu šiaudus ir lengvas dirvozemis, po diskinio bus juoda. Kur nerinkta ir molis, po noraginio bus pilna šiaudų. Už vieną lauką duos, už kitą ne? Bet taisyklese neleidžia plūgo naudoti. Kaip taip suaugusiems, išsilavinusiems ir patirties turintiems žmonėms šauna į galvą tokių dalykų, kad reikia nueiti į kraštutinumus. Svetima gėda. 

Tamsta toks pats kaip ir Lietuvos zemes ukio priesas giedraitis - tauzyjat nesamones nuo kuriu naudos nulis, o darbo belenkiek. Babkes palydovams belenkokios tam kad stebetu ar tulas kaimietis are ar ne ar paliko likucius ar ne . Tai yra savo valstybes pilieciu nekentimas ar kazkas tokio kai prikuri reikalavimu, prizadi skatiku ir liepi laikyti zalia pudyma ar panasiai, a po to stebiesi - jo.... padidejo zenkliai.....matai kaip cia netiketa..... tai yra utopija mums zemdirbiams ir pasipinigavimas vertelgoms. Viskas buvo gerai kol i valdzia neatejo pelkinis ir giedraitis - nu i da agronomas koncerno. Ir nereikia pasaku sekti del reglamentiniu nuostatu - galima buvo moduliuoti labai daug ir svarbiausiai normalios salys tikrai pasirinko schemas kur zemdirbiams nekenkia (darbas del darbo) ir duoda didesnes kompensacines ismokas, o pas mus atvirksciai - kaip pavyzdys atsistoja pelkinis ir sako pas mus didesnes ismokos uz vaizdo gamtai elementus - visus krumus surinkau - pyst 1,7 ha, o tai ismoka afigirena gausiu  .... Buriat, kad butinai zalia pudyma privalomai turim isivest kaip negamyba ir sakot mazinkim kuro suvartojima... Plet eiline nesamone kai nulis naudos is to zalio pudymo (yra daug geresniu zemes atstatymo sejomaininiu variantu) - o kuro isdeginam tiek pat ar net daugiau - emisiju mazinimas ar  anglies uzrakinimas? O kas liecia ketvirtadienio pasakas pries miega is agenturos - tai ne kuris  rajono zemes ukio specialistas yra zymiai geriau pasiruoses nei koks geografas pagal specialybe skaitantis teises akto teksta.