vk_

Kažkodėl šilauoges labai mėgsta kamanės: Atšilus orams šilauogės jau pusiau nužydėjo ir ėmė lapai augti. Ateinančios dvi savaitės šilauogėms nusimato geros.

Va čia vienas iš variantų - dedi vamzdį be skylių ir įstatai lašintuvus ar "voriukus", kur tau reikia:

Jei uogų nėra, tai gali purkšti insekticidais, pvz., kokiu nors deciu, nors didesnis efektas turėtų būti nupurškus sisteminiu insekticidu kaip aktara. Nors, jei tų skydamarių yra tik ant kelių šakų, tai greičiausia būtų juos paprasčiausiai mechaniškai nubraukti apsimovus pirštinę ar su kokia nors kempine.

Ne šiaip amarai, o būtent skydamariai? Kadangi greit prinoks jų uogos, tai nuodinga chemija atkrenta ir lieka arba liaudiškos priemonės, kurių pilnas YouTube, ir kurių efektyvumas abejotinas, arba va tokia įdomi visai nenuodinga priemonė: https://credo.lt/augalu-prieziurai/siltac-ec-10-ml-augalams-kenkianciu-vabzdziu-kontrolei-75. Aš jos dar nebandžiau, bet pagalvoju apie ją.

Nuo va šitos žinutės yra paskelbtos devynios lenkų prezentacijos apie šilauogių auginimą. Antroje prezentacijoje nuo maždaug 9:30 rodoma lentelė, kurios apatinėje eilutėje surašyti optimalūs rodikliai šilauogių substratui.

Iš vaizdo nepanašu į grynas durpes. Reiktų ranka pakilnoti, bet iš vaizdo panašu į žemių mišinį su durpėmis, kaip koks priesmėlis su durpėmis. Kadangi tai sausa dirbama žemė, tai durpės ne tokios kaip natūralios, o jau pasiskaidžiusios. Ir pH greičiausiai ne 4, o kokie 5-6. Todėl spėčiau, kad tiesiai tokioje žemėje šilauogės augtų blogai. Šita žemė tinkamesnė šilauogėms už bent 97 ar 99 proc. Lietuvos dirvų, bet vistiek grynoje joje blogai augtų, vistiek reiktų sodinti į pilamą substratą. Galiu klysti. Todėl galima būtų dabar tiesiai šioje žemėje pasodinti porą šilauogių ir pažiūrėti kaip augs. Bei, jei planuojamas didesnis ūkis, paimti žemės mėginių ir pasidaryti platesnius tyrimus laboratorijoje, o ne tik pH pamatuoti.

Įskiepyti obelis yra lengviausia dalis, su jom net be įgūdžių prigyja virš 90 proc. šakelių. Žiedą geriau nuskinti, nes sutrukdys augti ūgliui. Dabar didžiausias iššūkis bus iš šių įskiepytų šakelių suformuoti normalų vainiką.

Jei durpės rudos, turi plaušelių, nėra labai smulkiai susiskaidžiusios, tai jos tiks. Įdėk čia jų nuotrauką, kad matytųsi struktūra, ir beveik viskas bus aišku be jokių pH matavimų. pH galima pareguliuoti, o va iš juodų kompostinių durpių nepadarysi rudų durpių.

Labai lengva paguglinti šiuo klausimu, bet bėda tokia, kad rasi daug skirtingų atsakymų. Man šiuo klausimu didžiausias autoritetas yra lenkų šilauogių augintojai, esu čia įdėjęs jų prezentacijų, tai kiek pamenu, jie sakė, kad matuojant vienu metodu optimalus rūgštingumas turi būti vienoks, o matuojant kitu - jau truputį kitoks. Paprastai optimalų pH nurodo maždaug nuo 3,5 iki 5,0, kartais net nuo 3,0 iki 5,5. Aš manau, kad vertėtų taikyti į maždaug pH 4,0 - 4,5 intervalą. Jei pažiūrėsi Lietuvoje gaminamas durpes šilauogėms, tai jų pH bus didesnis nei natūralių durpių, tai yra, jų rūgštumas specialiai yra sumažinamas! Nepaisant to, aš perku natūralias durpes ir į jas sodinu, nors atrodytų, kad tai neoptimalu. O esmė tokia, kad tas pradinis rūgštumas greitai ir lengvai pasikeičia. Užtenka į durpes primaišyti ko nors papildomai ir jų rūgštumas sumažės. Užtenka jas laistyti vandeniu iš vandentiekio ar gręžinio, ir jų rūgštumas gali žymiai pasikeisti per vieną sezoną! Užtenka neatskirti substrato nuo aplinkinės žemės ir jų rūgštumas sumažės. Todėl svarbesnis klausimas yra ne į kokio pH durpes pasodinti, o kaip po to palaikyti reikiamą pH. Dar reikia pridurti, kad pH matavimas nėra paprastas ir beveik visi parduodami mėgėjiški pH matuokliai rodo "pieno riebumą", o ne tikrą pH, todėl pagal jų parodymus bandant reguliuoti pH galima pridaryti daugiau žalos nei gauti naudos.

Mulčias gerai visus metus, bet visų svarbiausias ir naudingiausias jis yra vasarą. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, sumažina temperatūros ir drėgmės svyravimus paviršiniame sluoksnyje, kuriame yra šilauogių šaknys. Mulčias sudaro geresnes sąlygas mikorizei ir mikroorganizmams, pūdamas jis dar ir patręšia. Manau, kad mulčias yra būtinas sveikam ir sėkmingam šilauogių augimui. Ir laistymo sistemos bei tręšimas mineralinėmis trąšomis negali pakeisti mulčio naudos. Todėl sakyčiau, kad kuo anksčiau apmulčiuosi - tuo geriau bus, tikrai to nereikia atidėti vėlesniam laikui.

Panašiausia į rauples. Gydymui reikia purkšti fungicidais. Yra kelios grybinės kriaušių ligos ir visos jos gydomos tais pačiais fungicidais. Iš savo patirties galiu pasakyti tik tai, kad čia ne rūdys.

Dar variantas: Čia obelų filostiktozė, apie ją paskaityk čia: https://www.buskumedelynas.lt/sodo-prieziura/obelu-ir-kriausiu-ligos.h

Va čia rusiškas video apie pagrindines obelų ligas ir jų gydymą: Dėl tavo lapo turiu dvi versijas: 1) rauplės (rusiškai парша), 2) tiesiog vėjo ir šalčio pažeidimai. Galima palaukti ir pažiūrėti, kas dabar atšilus orams bus toliau, ar tie pažeidimai plis, ar toliau augs gražūs lapai. Pas mane ant daugelio augalų senesni lapai atrodo labai prastai, bet nauji auga gražūs. Kokia obels veislė, ta prasme koks jos atsparumas rauplėms?

Štai, kas dabar atėjo į madą ir atsiranda dažname sode: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/05/23/news/lietuviams-nusibodo-kriauses-ir-ju-nebesodina-stai-kas-dabar-atejo-i-mada-ir-atsiranda-dazname-sode-14998746/

Prisiskaičiau apie sliekų ir mikroorganizmų naudą, tai prieš 3 dienas tarp šilauogių krūmų prakasiau pjuvenų mulčią, įdėjau vermikomposto su sliekais po maždaug kumščio dydžio gabalą ir vėl užpyliau pjuvenomis, kad nieko nesimatytų. Galvoju, tegu sliekai, mikroorganizmai ir bronzinio vabalo lervos perdirbinėja mulčią. Praėjo trys dienos ir gavosi netikėtas efektas: Panašu, kad varnos aptiko ir "išravėjo" mano sliekus, kad jas kur. Taip metodiškai išvarpytos 4 mano tranšėjos, sumoje apie 29 metrus. Gerai, kad dar neaptiko kitų 2 šilauogių lysvių už keliasdešimt metrų.

Pernai pas mus kriaušės pirmą kartą labai sirgo rūdimis. Žinojau, kad kadagiai platina rūdžių grybelį. Paieškojau info youtube, radau: Vis bandau ką nors tokio rasti ant savo šliaužiančių kadagių, pakilnoju šakas, bet nieko nerandu. Nors pamenu, kad kažką panašaus mačiau ant kažkurio kadagio prieš kelis metus. Šiandien vėl paieškau ant kadagio prie takelio, nėra, pažiūriu į toliau augantį kadagį ir negaliu patikėti - pilna tokių grybų, matosi net nepakėlus šakų. Kadagys senas, turbūt virš 10 metų. Visą išpjoviau, realiai ant jo šakų buvo virš 100, o gal net keli šimtai tokių grybų. O šalia auga kitos veislės irgi šliaužiantis kadagys, kurį vis tikrindavau, ir jis visai neserga. Patikrinęs dar trečią kadagį irgi radau tokių grybų, tik gerokai mažiau, tai išgenėjau visas jo šakas su grybais, bet turbūt kitą pavasarį ir jį reiks visai išpjauti. Dabar reiks kriaušes purkšti fungicidu Score, tuo pačiu ir kadagį nupurkšiu. Ant vienos kriaušės, kur anksčiau išsiskleidė lapai, jau matosi rūdžių mažos dėmelės, bet kitos kriaušės dar žydi, tai dar palauksiu kelias dienas. Mano grybai ant kadagio:

Eksperimentas, kuris parodė, ar vertėjo Karolynui šilauoges apdengti agroplėvele per pavasario šalnas:

Kada reikia pradėti genėti šilauoges? Ogi jų sodinimo metu:

Šitame video parodo, ką padaro bronzinio vabalo lervos (maždaug nuo 2:30): Daug kas neskiria karkvabalio lervų nuo bronzinio vabalo lervų. O jų pagrindinis skirtumas yra toks, kad jei karkvabalio lervos graužia gyvų augalų šaknis, tai bronzinio vabalo lervos maitinasi tik negyvu augaliniu maistu, todėl jos negraužia jokių šaknų, bet padeda perdirbti kompostą ir mulčią. Pas mane jų pilna tiek komposte kartu su sliekais, tiek aplink augalus, kur storai apmulčiuota, pavyzdžiui, prie šilauogių ir lazdynų.

Pasodinau du sausmedžius Jugana. Vieną naujoje vietoje, o kitą - vietoje Nimfos. Nimfa yra dar senos kartos sausmedis, gal ji geriau auga šaltesniame klimate. Ji man bandė žiedus skleisti dar praėjusį rudenį, po to kažkuriuo momentu žiemą, rezultate dabar ant jos buvo iki 10 uogyčių. Nors iškasus nustebino didelės tankios šaknys, šaknys kur kas geresnės už viršutinę dalį. Va kodėl pasisodinau dvi Juganas: Dabar pas mane auga Karina, Bakčarskij velikan ir dvi Juganos, manau, kad to užteks.

Šiandien per TV rodo Amšiejų, pasakoja apie sausmedžius, giria veislę Karina ir sako, kad jie dera gegužės pabaigoje. Nueinu prie savo Karinos, o ji kažkodėl dar tik žydi, nors jau antra gegužės pusė ir tuoj turėtų derėti: