vk_

Vis tarp tebenoksta Bonus:

Atkreipkite dėmesį, kas būna dėl perlaistymo - maždaug nuo 16:00.

Na ką, sezonas baigiasi, galima sutvarkyti šilauoges. Bene svarbiausia iškarpyti visokias nuo derliaus išvirtusias, nusenusias, silpnas, kreivas ir į krūmo centrą augančias šakas. Tada verta papildyti mulčio sluoksnį. Ir galima (bet nebūtina) patręšti, kas tuo užsiima.

O čia po barsuko apsilankymo: Mes čia uogų neskynėme, tik barsukas, čia tik nuimtos dvi didelės nulaužtas šakos, o kelios nulaužtos šakos dar guli po krūmu.

Ir aš planuoju panašiai apgenėti, kai jau nuimsiu paukščių tinklus:

Šilauogių auginimas pjuvenose: https://youtu.be/qcgUFOll4A4

Darrow:

Vienas iš pernai rudenį pasodintų abrikosų pavasarį išsiskleidė, po to gana lėtai augo, o vasaros viduryje tiesiog nei iš šio, nei iš to ėmė džiūti. Pamaniau, kad gali būti dvi priežastys - arba šaknų kaklelio liga, arba karkvabalio lervos šaknis graužia. Iškasiau sodinuką - viskas sveika ties kakleliu, žemėje išaugę gražių naujų šaknų ir nėra jokių karkvabalio lervų. Nieko nesupratęs įkišau sodinuką atgal, bet jis, žinoma, visiškai nudžiuvo. Tada ištraukiau, nupurčiau visas žemes (pirktas vazone) ir ant šaknų aptikau du gumbus. Gal kas žinote, kas tai galėtų būti?

O klausimas koks? Kodėl taip žmonės elgiasi ar dėl žalos obelytei? Jei galiukai nugnybti kaip pirmoje nuotraukoje, tai žalos praktiškai nėra, gal net geras vasarinis genėjimas atliktas. Pavyzdžiui, aš labai panašiai prieš kurį laiką nugnybau savo labai augančio nedidelio abrikosiuko ūglius. Antras dalykas, suabejočiau, ar taip pasielgtų tau bloga linkintis žmogus. Toks žmogus ateitų be sekatoriaus ir nulaužytų šakas, jis tikrai nesivargintų gražiai lygiai aukštai apkarpyti. Gal čia, pavyzdžiui, atėjo didelis aukštas briedis ir nukando tik minkštas viršūnėles. Trečias dalykas, kad jei tavo obelytė taip prieinama, tai žiemą ją tikrai gali stirnos "apgenėti" iki pat kamieno.

Pas mane šilauogėse keliskart apsilankė naujas kenkėjas - panašu, kad barsukas. Vieną dieną žiūrime, kad tinklu uždengtoje šilauogių lysvėje (4 x 2 šilauogės) kažko būta - nulaužta didelė šaka, pribarstyta šilauogių, kažkokios duobės mulčiuje paknaisiotos ir kas keista, ant kai kurių krūmų net aukštai yra užberta pjuvenų. Pataisėm tinklą, o kitą dieną viskas iš naujo ir dar rimčiau - gana daug nulaužtų šakų, nubarstytų uogų, raustasi. Panašu, kad jis nulenkia viršūnes, apėda uogas, tuo metu prisibarsto uogų, nulūžta šakos ir ant viršūnių atsiranda pjuvenų. Vienoje išraustoje duobėje kakis iš apvirškintų šilauogių ir agrastų. Iš to tapo aišku, kad čia barsuko darbas, nes jis toks vaisiaėdis, pernai vėlyvą rudenį teko ilgai su juo kariauti, nes kasdien ateidavo ir kasdien prasikasdavo po tvora naujoje vietoje. Apžiūrėjau tvorą ir radau prasikasimą visai netoliese už agrastų krūmo. Užtaisiau prasikasimą, uždengiau baltomis plytomis, bet galvojau, kad prasikas kitoje vietoje. Tačiau jau praėjo kelios dienos ir kol kas ramu, tai juokiamės, kad čia buvo barsuko jauniklis, kuris nepajėgia plytų nustumti. Na bet siurprizų galime sulaukti bet kurią dieną.

Šis eksperimentas vaizdžiai atsako į daugelį klausimų.

Daugelio veislių šilauogės ėmė mėlynuoti, bet net pilnai mėlynos jos dar gana rūgščios, todėl verta neskubėti skinti ir duoti panokti ant krūmų. Viena iš saldžiausių dabar yra Northland:

Kodėl nelaistau šilauogių, kurių substratas, kaip netyčia paaiškėjo, yra labai šlapias, nors nelijo apie 10 dienų? Šiemet šlapia vasara ir drėgmės daugiau nei pakanka. Nelaistau, nes pirma, to nereikia, o antra, perteklinis laistymas turi daug neigiamų pasekmių: 1) Nuolatos per šlapiame substrate trūksta oro, todėl blogiau auga šaknys, blogiau vystosi mikorizė, blogesnės sąlygos gyventi mikroorganizmams, kurie gyvena simbiozėje su šilauogėmis ir kurie reikalingi sėkmingam jų augimui; 2) Į gruntinius vandenis išsiplauna maistinės medžiagos; 3) Dažniausiai laistymui naudojamas vanduo turi per didelį pH ir dėl laistymo sumažėja substrato pH; 4) Dėl perteklinės drėgmės labiau puola grybinės ligos. Manau, kad pagrindinės šilauogių auginimo klaidos yra šios: 1) Per daug laistoma; 2) Per mažai apmulčiuojama; 3) Per mažai genima. Pernai metus skelbiau mulčiavimo metais, šiuos metus skelbiau genėjimo metais, tai sekančius metus reiks paskelbti "šilauogių nelaistymo metais". Vandens poreikio supratimui palyginkime šilauogę su... žmogumi. Visi girdėjome, kad žmogui rekomenduojama per parą išgerti 2 litrus skysčių. Standartinis žmogus sveria, tarkime, 80 kg, žmogus yra šiltakraujis, kvėpuoja, prakaituoja, todėl jis daug drėgmės išgarina į aplinką. Vien kvėpavimas, kai įkvepiamas maždaug 20 laipsnių oras, kuris praeina per 36.6 laipsnių plaučius, išneša daug vandens garų. Skysčių perteklių žmogus lengvai pašalina po perdirbimo inkstuose. Ir turime šilauogės krūmą, kurio antžeminė dalis (požeminė dalis vandens negarina) sveria kokių 15 kilogramų. Tik 15 kilogramų, krūmas nėra šiltakraujis, todėl jis neturi padidinto garinimo, krūmas neturi inkstų ir kaip žmogus negali pašalinti skysčių pertekliaus. Krūmui reikia tik tiek vandens, kiek jis išgarina per lapus. Tai kodėl žmoguj rekomenduojami 2 litrai, o daug mažesniam ir daug mažiau skysčius garinančiam krūmeliui net 10 litrų vandens per parą?!!! Aš manyčiau, kad normaliomis sąlygomis šilauogė per dieną vidutiniškai išgarina kokį 100 gramų vandens, o ne 10 litrų. Manau, kad kai šilauogė pasodinta į pakankamą substrato kiekį (1 m2 ir 40 cm gylis atitinka 400 litrų substrato, toks kiekis substrato turėtų sukaupti apie 100 litrų vandens) ir gerai apmulčiuota, tai ji mūsų klimate turėtų be problemų išgyventi mėnesio trukmės sausras pavasarį ir rudenį bei poros savaičių sausras vasarą. Pritariu nuomonei, kad optimalus substratras turi būti tik truputį drėgnas, o ne šlapias-varvantis. Turėtų būti, kad substratas gauna vandens ir jį visą sugeria į save, o ne taip, kad užpili 10 litrų vandens, iš kurių 9 litrai prasisunkia kiaurai ir nuteka į gruntinius vandenis. Mūsų klimatas yra toks, kad krituliai viršija išgaravimą nuo paviršiaus ir todėl jau vien dėl natūralių kritulių laikas nuo laiko turime vandens perteklių, kurio substratas jau nesugebės sugerti ir jis prasisunks kiaurai. Tai kam dar bloginti situaciją ir nuolat pilti per daug vandens?

Šiandien šilauoges tinklais nuo paukščių dengiau. Kad tinklas nenulenktų šakų, dariau karkasus, kaliau kuolus ir juos ištraukdavau, kai netikdavo aukštis. Tai nustebino tai, kad iš substrato kuolai išsitraukdavo šlapi, nors šiemet aš šilauogių nelaistau ir pas mane nelijo jau gal kokių 10 dienų. Gaunasi, kad po mulčiumi drėgmė puikiausiai laikosi ir šilauogės jos neišgarina. Tai kam reikalingas tas nuolatinis jų laistymas, ką visi primygtinai rekomenduoja?! Vėliau žmona surinko nupjaustytus per ilgus kuolų galus, tai ji pagalvojo, kad aš juos buvau kažkur įmerkęs į vandenį.

Pas mane praėjusią savaitę ant kelių krūmų truputį parausvėjo lapų kraštai. Bet pas mane nėra mažų šiemet pasodintų krūmų, o senesni krūmai turbūt jau prisitaikė ir užsigrūdino. Ricci, kokių veislių sodinukus įsigijai? Gal Basalykas ką nors rekomendavo ar įdomaus papasakojo?

Šilauogės ir pavasarį, ir rudenį dažnai ir lengvai parausta reaguodamos į orų permainas. Truputį stebina tik tai, kad dabar vasaros vidurys ir oras labai neatšąla, na nukrenta naktį truputį žemiau 10 laipsnių. Gali būti, kad šį kartą dar reaguoja į didelius temperatūros svyravimus, kai dieną gana daug įšyla, o naktį greitai atšąla. Prieš tai ilgai buvo lietingi šilti orai su šiltomis naktimis. O praėjusią savaitę orai tokie, kad vakare pradedu žvejoti trumpomis rankovėmis, o baigiu apsirengęs megztinį ir dar striukę.