vk_

Pagal juostelės spalvą pH gaunasi 8. Baisu, šilauogės seniai turėjo pradėti rodyti blogus simptomus ir dabar stovėti visiškai geltonos. Todėl mano versija, kad pH ne 8 ir juostelė rodo nesąmones. Siūlau tai patikrinti paprastu ir patikimu būdu - lygiai taip pat pamatuok pH prie žalių gerai atrodančių šilauogių. Ir dar pamatuok paprastos daržo ar sodo žemės pH. Nenustebčiau, jei visais šiais atvejais juostelės spalva bus panaši. Kadaise pats bandžiau panašiom juostelėm pH nustatyti, bet man nieko gero nesigavo. P.S.: mano šilauogės ėmė masiškai nokti ir paukščiukai jau ėmė jas kapoti, reiks ryt apdengti jas tinklais.

Žiūrint į pirmą nuotrauką ateina mintis, kad tavo substrato viršus yra žemiau nei pieva. Turbūt sodindamas nesutrombavai substrato, kad taip greit tiek daug sukrito? Manau, kad normaliu atveju geriau substratas virš pievos, o ne žemiau. Na, tai ištaisoma mulčiuojant. Bet jei reiks berti tokį storą sluoksnį, tai turbūt geriausia būtų pirma užberti rudų durpių ir tik paviršiuje pjuvenų ar spygliuočių krituolių sluoksnelį. Antroje nuotraukoje nematau jokios problemos. Kai klausiate, ar staiga lapams paraudonavus nereikia skubiai parūgštinti, tai turiu du pastebėjimus: 1) per mažas substrato rūgštumas sukelia blogą medžiagų įsisavinimą, tai yra chlorozę, kurios simptomu yra lapų geltonumas, o ne raudonumas! Raudonumas greičiau reiškia tam tikrą stresą, gal net ne stresą, o augalo reakciją į kažkokius pasikeitimus, pavyzdžiui, oro pašaltėjimą naktimis. 2) substrato rūgštumas savaime negali staigiai, tai yra per kelias dienas ar porą savaičių, pasikeisti. Toks staigus pasikeitimas galimas tik tokiu atveju, jei specialiai priliesite kokių nors chemikalų arba, pavyzdžiui, jei dėl liūčių ar dėl kokios nors avarijos į jūsų substratą pritekės didelis kiekis pašalinio vandens. Jei potvynio nebuvo, kažkokių chemikalų nepripylėte ir išvis nieko ypatingo nedarėte, tai per savaitę tiesiog negalėjo pasikeisti substrato rūgštumas. Trečioje nuotraukoje lapai jau gana žymiai raudoni. Dar galima iškelti klausimą, kodėl paraudonavo ne visos, o tik kai kurios šilauogės, ir kodėl vienos paraudonavo mažiau, o kitos - daugiau? Sakyčiau, kad tai priklauso nuo šilauogių veislių, vienos yra jautresnės pasikeitimams, o kitos mažiau jautrios. Jei lapai būtų ilgą laiką raudoni, tada būtų galima galvoti apie kažkokių medžiagų trūkumą, aukščiau yra video apie tai. Bet greitas staigus pasikeitimas be išorinio įsikišimo reiškia, kad tai reakcija į orų pasikeitimus, o ne į substrato pokyčius. Tad siūlyčiau toliau stebėti, kas bus su šilauogėmis, ir kol kas nesiimti jokių priemonių. Čia ne visai į temą, bet pas mane vienas mažas Draper sodinukas buvo rausvas pusantrų metų. Bandžiau ir parūgštinti, ir patręšti, niekas nepadėjo. Nustojau ką nors daryti ir palikau jį ramybėje, tai antros vasaros viduryje pats persilaužė ir tapo žalias, gal mikorizė išaugo.

Nufotografuok, bet greičiausiai paraudonavimo priežastis yra pati banaliausia - po ilgesnių šiltų orų atėjo vėsios naktys, kai temperatūra nukrenta žemiau +10 laipsnių.

Kada pradėjo raudonuoti lapai - iškart pasodinus ar vėliau? Kaip atrodo tas paraudonavimas - gal galite kokių nuotraukų įkelti, gerai būtų ir nuotrauka su bendru pasodinimo vaizdu.

Pas mane šiemet šilauogės persikrovusios, nors specialiai žiemą karpiau žiedinius pumpurus ir net dabar mažas uogas paskabau. Vienintelis gana mažai užmezgęs krūmas yra Chandler, turbūt pasireiškia jo santykinai nedidelis derlingumas. Šiuo metu mėlynuoja pirmos uogos ant kelių Rekų ir ant vieno Northland bei Patrioto.

Draper

Medlievos ėmė nokti, bet be tinklo jas iškart paukščiai labai puola. Bent man medlievos daug labiau pasiteisina lyginant su sausmedžiais.

O ką, ar maža: Pernai pas mane buvo raudonlapis lazdynas mažais lapais ir mažais riešutais, bet su labai daug atžalų. Žiemą jį gerai išgenėjau, tai dabar nebegaliu jo atpažinti ir - ir lapai, ir riešutai tapo normalaus dydžio, nežinant net būtų galima pagalvoti, kad čia kita veislė.

Pirmiausia ėmė nokti Rekos:

Žiemą šilauoges Lidle parduoda atvežtas iš čia:

Aš irgi arti aplink tranšėjas pjaunu trimeriu, bet bent mano trimeris meta žolę į kairę, tai einu, kad tranšėja būtų iš dešinės, ir užmeta visai mažai žolės. Manau, kad nedidelis žolės kiekis supus ir taps trąša, gaunasi kaip pamulčiavimas, bet storesnis žolės sluoksnis jau gali būti blogai, nes, pirma, gali uždengti oro priėjimą šaknims, o, antra, gali sumažinti substrato rūgštingumą. Todėl gali neskubėti rankioti žolių, bet toliau stebėk kaip auga tavo šilauogės. Aš pats seniau nurankiodavau tokias didesnes užmestas žoles, o dabar palieku. Bet pas mane mažiau užsimeta, nes pagrindinius plotus nupjaunu vejos traktoriuku su žolės surinkimu.

Šia tema yra dvi naudingos patarlės: 1) rusiškai - "что тут думать - тут трясти надо". 2) ir angliškas Nike šūkis - "just do it". Tai yra, per daug nesvarstant reikia imtis veiksmų. Jei turi pasisodinęs 10 šilauogių, tai gali iškart išbandyti 10 skirtingų jų gaivinimo būdų atskirai su kiekviena šilauoge ir kai atrasi vieną veiksmingą būdą - tai galėsi jį pritaikyti visoms savo (ir kaimyno ) šilauogėms. Dėl taškelių aš neskubėčiau pergyventi, man šiuo momentu labiau nepatinka lapų raudonumas. Kažkas joms blogai, kažkas nekomfortiška. Rask sprendimą, sudaryk komfortiškas sąlygas ir jos taps žalios bei nauji ūgliai, tikiuosi, išaugs sveiki be dėmelių. Kas joms gali būti? Keliam versijas: 1) blogas rūgštingumas. Korekcinis veiksmas - pamatuoti rūgštingumą, jei jo trūksta, tai parūgštinti. Esant blogam rūgštingumui dėl chlorozės lapai tampa gelsvi, o čia rausvi, tad čia dar kažkas kito turėtų būti; 2) per karšta ant juodos plėvelės. Lauke karščiai, spigina saulė, nuo jos labai įkaista juoda plėvelė, nuo plėvelės įkaista substratas ir perkaista paviršinės šilauogių šaknys. Korekcinis veiksmas - pamatuoti temperatūrą substrate prie plėvelės karščiausiu metu. Toliau apmulčiuoti šviesiomis pjuvenomis bent angas aplink sodinukus, plėvelės nuimti ar kuo nors baltu uždengti negali, tai kažkuo pridengti saulę, padaryti šešėlį ir/arba laukti vėsesnių debesuotų orų. Viename video pasakojo, kad užėjus karščiams versliniam šilauogių augintojui lenkui teko nuplėšti juodas plėveles net nuo suaugusių šilauogių. Kenkia ne tik maksimali temperatūra, bet ir dideli temperatūros svyravimai per parą; 3) sodinukai silpni ir nesugeba maistinių medžiagų paimti iš substrato. Durpės yra skurdus substratas su užkonservuotomis organinėmis medžiagomis, todėl, kad šilauogės sugebėtų paimti maistines medžiagas, reikia, kad išplistų mikorizė. Sąlygos nekomfortiškos (pvz., dėl didelių temperatūros svyravimų), mikorizė nesivysto, rezultate sodinukai "vos galą su galu suduria" ir leisgyviai yra lengvai pažeidžiami ligų ir kenkėjų. Korekcinis veiksmas - pabandyti truputį patręšti amonio sulfatu plius galima labai mažai įdėti universalių trąšų; 4) problema grybinėje ligoje. Korekcinis veiksmas - nupurkšti fungicidu; 5) per šlapia ar per sausa. Korekcinis veiksmas - matuoti substrato drėgnumo pokyčius kelias dienas ir, pastebėjus didesnį nukrypimą, bandyti tai ištaisyti; 6) trūksta kokio nors mikroelemento. Korekcinis veiksmas - pabandyti pagal lapų spalvą nustatyti, kokio elemento trūksta, ir atskiras šilauoges patręšti magniu, kaliu, geležim ar dar kuo nors.