vk_

Lietuvoje pagal klimatą puikiai auga dauguma šilauogių veislių. O toliau jau reikia žiūrėti, ko pats nori. Yra kelios labai derlingos veislės ir daug mažiau derlingų veislių. Dėl veislių dar verta pagalvoti, kas tau svarbiausia - maksimalus derlius, didžiausios uogos, ankstyvas ar vėlyvas derėjimas, staigus ar ištęstas nokimas. Sodinant sau net 100 sodinukų, aš sodinčiau ne mažiau kaip 10 veislių. Pavyzdžiui, gali daugumą, kokių 80-90 sodinukų pasisodinti geriausių veislių, na bet kelias vietas skirk ir kitoms veislėms, pačiam bus įdomiau. Man šiemet buvo persikrovę ir dėl to nusmulkėjo uogos Reka, Northland, Bluecrop, Darrow ir net Toro. Ne visų, o tik atskirų krūmų, kuriuos nepakankamai apgenėjau. Ypač linkusios derliumi persikrauti Rekos. 3 metų sodinukai turbūt dar beveik neturės žiedų. Man atrodo, kad juos medelynuose labai tankiai augina ir dėl to jie neprikrauna žiedų. Mano pirkti net 4-mečiai sodinukai beveik neturėdavo žiedų. 100 sodinukų savo reikmėms? Mačiau rekomendaciją, kad savo reikmėms rekomenduoja sodinti 2 krūmus žmogui, jei uogos valgomos tik šviežios, ir 4 krūmus žmogui, kai uogos dar ir šaldomos. Tai tavo 100 sodinukų po kelių metų pilnai aprūpins 25 žmonių giminę šviežiomis ir šaldytomis uogomis. Aš manau, kad krūmai derės virš 50 metų. 100 krūmų greitu laiku vidutiniškai duos, tarkim, po 5 litrus uogų. Ar bus kam jas nuskinti? Jei gali būti problemų su skynimu, tai tada verta sodinti tik veisles su didelėmis uogomis - jos greičiau nusiskina. Nemanau, kad padaugintos laboratoriniu būdu turi kažkokių pranašumų. Pranašumas vienas - tai pigus būdas labai daug pridauginti, bet jei tau toks sodinukas pigiau nekainuoja, tai tu jokių jo pliusų negauni. Sodinukų sveikumas turbūt labiau priklauso nuo priežiūros medelyne. Internete yra pasvarstymų apie tokių sodinukų skirtumus (pvz., dauginti laboratoriniu būdu daugiau šakojasi, vėliau pradeda derėti), bet aiškių pliusų niekas nepastebėjo. Todėl sakyčiau, kad pirk sodinukus, kurie tau patinka, visai nekreipdamas dėmesio, kokiu būdu jie padauginti. Sieros galima berti 50, 100 ar net 150 gramų kvadratiniam metrui. Ji veikia lėtai ir ilgą laiką. O po metų, pusantrų ar dviejų reiks vėl papildyti sieros. Nesupratau, ką rašai apie "sausesnes pjuvenas"? Turbūt kažką kito norėjai parašyti? Dėl mikorizės - su šilauogėmis ją sudarančių grybų yra nedaug. Bet ją jau turėtų turėti kiekvienas gaunamas sodinukas. Jei sodindamas papildysi preparatu erikiniams augalams, tai gal bus geriau, gal tada mikorizę sudarys keli grybai. Bet ir be šio preparato šilauogės augs ir bus mikorizės. Mikorizei geras sąlygas sudaro mulčiavimas. Labiausiai džiūna, kai viršuje durpės, kurias dar gerai įkaitina saulė. Todėl dažniausiai laistyti reikia, kai viršuje neapmulčiuotos durpės ir dar padarytas kaupelis.

Tiria ir pačią žemę, kai sodina į neatskirtą žemę. Pavyzdžiui, užpila durpių, pjuvenų, sumaišo su žeme ir sodina. O kai iškasi tranšėją, užpildai visiškai nauju substratu ir dar atskiri šonus plėvele, tai kam tada tirti žemę už jos ribų? Nebent jei nori patikrinti kaip ji tiks baltiems dobiliukams, kuriuos kai kas sėja tarp tranšėjų. Rūšių skaičius priklauso nuo to, kiek krūmų sodinsi. Pirmiausia sodinamos geriausios veislės. Bet jei jau pasisodinai po kelis geriausių veislių krūmelius, tada jau verta po vieną kitą krūmelį pasisodinti ir kitų veislių. Toro ir Darrow tikrai dera skirtingu metu, pas mane baigiasi ankstyvesnių veislių derėjimas liepos gale - rugpjūčio pirmoje pusėje, o vėlyvesnių - Darrow, Chandler, Bonus - tuo metu derėjimas dar būna net neprasidėjęs. Tikrai verta pasisodinti ir tokių vėlyvesnių veislių, jos pratęsia uogų sezoną gal pusantro mėnesio. Pas mane auga apie 10 veislių, pavasarį dar noriu pasisodinti Denise Blue. Iš patirties galiu pasakyti, kad kol gauni nedidelį derlių - tol džiugina kiekviena uoga, o kai jau gauni daug derliaus - tada pradedi galvoti, kam reikalingos smulkesnės kai kurių veislių uogos. Iš manų veislių didumu labiausiai džiugina Toro uogos, jų vidutinis dydis labai geras. Va čia didžiausios uogos yra Toro. Chandler irgi didelės uogos, bet kažkodėl jos man mažiau patinka. Rakev, dabar Lietuvoje labai didelis šilauogių veislių pasirinkimas, ypač pavasarį, ir kai galima užsisakyti internetu. Jei kainos skirtumas nėra esminis, tai pirkčiau didesnius sodinukus - iš jų daug greičiau galima gauti gerą derlių. Tavo planai, Rakev, geri, todėl esi pasmerktas sėkmei. Dėl mano nelaistymo - dauguma įsitikinę priešingai. Kad reikėtų mažai laistyti, turi būti kelios sąlygos: gana didelis substrato kiekis šilauogei (kad jame sukaupti daug vandens atsargų), būtinai turi būti gausiai apmulčiuota (kad nedžiūtų) ir turi būti jau paaugusios šilauogės (kad išsivysčiusi mikorizė leistų efektyviai paimti vandenį iš didelio substrato kiekio). Tokiu atveju šilauogės nelaistomos normaliai atlaiko kelių savaičių sausrą vasarą. Bet jei sausra užtruktų mėnesį arba per ją būtų dideli karščiai, tai vis tiek reikėtų laistyti.

Sveikas. Mano supratimu (nepretenduoju į absoliučią tiesą, mano nuomonė kartais skiriasi nuo daugumos nuomonės, ir gali būti keli teisingi atsakymai): 1. Smėlynas turbūt pats geriausias variantas, koks tik gali būti, na nebent neskaitant durpynų. 1.1. Jei teisingai supratau, tai planuoji iškasti tranšėjas, jų šonus atskirti plėvele ir jas pilnai užpildyti nauju substratu? Tada jokių problemų net negali būti. Video apie idealų substratą: Svarbiausios šio video išvados - į substratą visiškai nereikia dėti smėlio, galima dėti pjuvenų iki 10-20%, galima dėti spygliuočių krituolių iki 30%, o visą pagrindą turi sudaryti durpės. Galvojant apie substratą pirmas iškylantis klausimas yra kiek pigiai gauni durpes ir ar tau verta dėti kitų ingredientų siekiant sutaupyti? Šakas, pjuvenas deda ne dėl to, kad jos geriau už durpes, o dėl to, kad jos pigesnės. Gaunant pigiai durpių aš dabar substratui naudočiau 95% durpių ir 5% pjuvenų, šakų ar spygliuočių krituolių. Arba išvis galima sodinti į grynas durpes, o tas kitas medžiagas sunaudoti mulčiavimui. Mulčiavimą laikau būtinu! 1.2. Tirti žemę už tranšėjos ribų? Nereikia. Tiria sudėtį substrato, kuriame auga šilauogės. 1.3. Toro ir Bluecrop tikrai ne per vėlyvos ir puikiai tinkamos mūsų klimatui veislės. Auginant sau aš rekomenduočiau pasisodinti įvairesnių veislų - ir ankstyvesnių, ir vėlyvesnių. Pavyzdžiui, pasisodinęs Darrow tokiais metais kaip šiemet uogas valgytum iki spalio mėnesio. Ir būtų liūdna, jei pas tave uogos baigtųsi rugpjūčio viduryje, o pas kaimyną noktų iki spalio. Papildomai: 1. Iškart į substratą įmaišyčiau arba vėliau pasodinus viršuje pabarstyčiau granuliuotos sieros - geriausia priemonė substrato rūgštingumo palaikymui. 2. Apmąstyčiau tranšėjos matmenis. Dažnai tranšėjos daromos per gilios ir per siauros, geriau tą patį substrato kiekį sudėti į platesnę tranšėją. 3. Jei bus laistymo sistema, tai didžiausią efektą duotų arba sodinimas pakeltose lysvėse, arba suformavus kaupą.

Skanaus!

Teisingas video:

Pamiršai futbolo vartus nudažyti!

Žiemos nebus!

Man pilnai pasiteisino, dažai gerai laikosi, nebyra, medeliai auga gerai. Dabar ruduo, dabar, o ne pavasarį reikėtų medelius balinti, bet pas mane medeliai pakankamai balti ir aš turbūt šį sezoną papildomai jų net nebalinsiu. Atkrito visai nemažas darbas.

Dabar turime jau trečią iš eilės ilgą šiltą rudenį. Beje, lyginant su vidutiniu daugiamečiu rudeniu šis ruduo yra truputį šiltesnis, bet labai didelės anomalijos nėra. Labai didelė anomalija buvo praėjusi šilta žiema ir po jos sekęs šaltas pavasaris. Jei jau jie nepakenkė mūsų šilauogėms, tai dabartinis ruduo išvis nekenksmingas. Pradedu galvoti, kad tokiais ilgais rudenimis pranašumą turi veislės, kurios neskuba numesti lapų. Pas mane tuo ypač pasižymi Draper - ne visi, bet didelė dalis lapų vis dar skaisčiai žali. Vienais metais man ją apsnigo su lapais, bet niekas neapšalo. Žiūrėsiu, kas toliau su ja gausis.

Gražiai gausiai apmulčiuota. Gražūs vešlūs krūmai, su kuriais vertėtų va taip nehumaniškai pasielgti:

Manau, kad šiluma nekenkia. Šalnų nebuvo, šilauogės toliau sau auga, pas mane dalis jų dar gana žalios, o kai kurios ir visai gražiai žalios. Keli pražydę žiedukai niekam nepakenks. Pas mane irgi buvo atskirų žiedų nenormaliu laiku - rudenį ar vasaros viduryje.

Priaugo grybų, nežinau, ar jie sudaro mikorizę, bet vis tiek džiaugiuosi: Paskutinis derlius: Stebuklas - lapo pažastyje iškart trys žiediniai pumpurai. Čia Reka krūmas, kurį pavasarį persodinau siekdamas atgaivinti:

Vargu ar durpėmis užpiltas mulčius greičiau supus. Mulčiaus puvimą gali paskatinti azoto trąšos, bet ar verta skubinti mulčiaus supuvimą? Mulčiaus pagrindinė užduotis yra palaikyti didesnę drėgmę ir sumažinti temperatūros svyravimus, o maisto medžiagų šilauogės pakankamai gaus iš substrato. Be to, spyglių mulčiuje yra mažai maistinių medžiagų. Tad daugelis augintojų džiaugiasi, kai mulčius nesupūna kelis metus. Nereikia tikėtis, kad spyglių ar pjuvenų mulčius parūgštins. Mačiau pH matavimus, tai papuvusių spyglių iš miško pH buvo 5-6, kas yra daug ir ant ribos šilauogėms. Parūgštinimą tau duos siera, kurios jau pribėrei, ir nieko daugiau tau nereikia. Dauguma augintojų šilauoges storai užberia ir augina kaupo forma. Jei užberti durpėmis, tai jose greit išaugs šaknys. Manau, kad mūsų klimato sąlygomis šilauogės geriau auga pasodintos būtent tokia kaupo forma arba pakeltose lysvėse, nes jose į substratą patenka daugiau oro ir jos greičiau sušyla. Bet auginant tokiame kaupe greičiau džiūsta substratas, todėl praktiškai reikia lašalinės laistymo sistemos. Aš irgi storai užberiu, bet nedarau kaupo, nes nelaistau. Bet turint laistymo sistemą rekomenduočiau būtinai daryti kaupą. Taip pat ir konteineriuose auginant šilauoges, jos greičiau išauga nei žemėje:

Kaip šilauogės gauna reikalingas mitybines medžiagas iš substrato? Tas medžiagas jos įsiurbia per šaknis. Įsiurbti gali tik vandenyje ištirpusias medžiagas ir kurios yra tinkamoje formoje. Pavyzdžiui, substrate gali būti daug fosforo junginių, bet jei jie bus netirpūs vandenyje, tai šilauogės tiesiog negalės jų paimti. Yra du būdai, kurie pagerina jų apsirūpinimą maistinėmis medžiagomis: 1) Mums visiems girdėta mikorizė. Substrate išauga grybiena, kuri sudaro simbiozę su šilauogėmis (susijungia šaknyse) ir vyksta abipusiai naudingi mainai. Šilauogės grybams duoda fotosintezės būdu lapuose pagamintus angliavandenius, o grybai sudaro tartum daug didesnę papildomą šaknų sistemą, per kurią šilauogėms tiekia vandenį, mineralus, pagamina įvairias medžiagas ir net sugeba iš substrato paimti ir padaryti šilauogėms tinkamais mineralus, kurių jos pačios negalėtų paimti. Esame girdėję apie mikorizę, bet nežinome, kad lygiai taip pat veikia aplink gyvas augalų šaknis susikuriančios mikroorganizmų kolonijos. Augalas mikroorganizmus maitina iš šaknų į substratą išskirdamas angliavandenius, o šie atsidėkoja perdirbdami jam naudingas medžiagas. Apie tai galite pažiūrėti kelis video, kurie pateikti šioje žinutėje ir truputį toliau. Tai yra pats geriausias ir sveikiausias mitybos būdas, nes taip šilauogės gauna visko, ko reikia, ir gauna subalansuotus kiekius. Bet šis būdas šilauogėms „kainuoja“ – jos turi susimokėti pagamintais „angliavandeniais“. Kad šis būdas sėkmingai veiktų, reikia sudaryti sąlygas, kad išaugtų mikorizė ir mikroorganizmų kolonijos – reikia puraus substrato, kuriame būtų daug oro, reikia mulčiaus, kuris padėtų palaikyti drėgnumą substrate ir sumažintų temperatūros svyravimus jame, reikia tinkamo rūgštaus pH, reikia saugoti šią gyvybę – grybus ir mikroorganizmus – kad neišnuodyti jų su chemija (fungicidais, insekticidais, intensyviu trąšų naudojimu). 2) Antras būdas yra tręšimas. Įdedi trąšų, rezultate substrate padidėja atitinkamų medžiagų koncentracija ir augalas su tokiomis pačiomis pastangomis gauna daugiau medžiagų. Tai lengvas būdas greitai gauti rezultatą. Bet jis turi trūkumų – mityba gaunasi nesubalansuota, per greitas augimas skatina ligas ir pritraukia kenkėjus, sumažėja augalo atsparumas nepalankioms sąlygoms, ligoms ir kenkėjams, per dideli trąšų kiekiai naikina mikorizę ir naudingų mikroorganizmų kolonijas, kai kas teigia, kad su trąšomis išauginamas gausus, bet menkavertis derlius. Tyrimai rodo, kad mažas tręšimas duoda didesnį efektą augalams su mikorize nei augalams be mikorizės, tai yra, mikorizė padeda efektyviau įsisavinti trąšas. Bet dideli trąšų kiekiai duoda tokį rezultatą, kad augalas lengvai „nemokamai“ gauna medžiagų ir tada jis nustoja angliavandeniais maitinti mikorizę ir mikroorganizmus, ir jie pradeda nykti. Praktinės išvados: 1) Norite maksimaliai greito šilauogių augimo ir maksimalaus derliaus – planuokite intensyvų tręšimą trąšomis; 2) Norite sveikiausių augalų ir vertingiausių uogų – remkitės mikorize plius mikroorganizmų kolonijomis – būtinai mulčiuokite, venkite didesnio chemijos naudojimo; 3) Kompromisinis variantas veikia, kol trąšos vartojamos saikingai. Pradėjus daug naudoti mineralinių trąšų mikorizė ima nykti.

Puikiai rūpiniesi savo šilauogėmis, įdedi daug darbo, todėl joms nelieka jokių kitų galimybių kaip tik puikiai augti ir derėti. Šilauogės lengvai perneša žiemas, mūsų klimate praktiškai nieko nereikia daryti siekiant, kad jos sėkmingai peržiemotų. Jos sėkmingai peržiemoja net kai auginamos lauke vazonuose, kurie žiemą pilnai peršąla. Pas mane per kelias žiemas nebuvo jokių žymesnių apšalimų (apšaldavo tik vienas kitas nesumedėjęs ūglys), nors aš jų rudenį netręšiu nei fosforu, nei kaliu. Tad kodėl daug kur kartojama rekomendacija rudenį patręšti kaliu ir fosforu siekiant, kad greičiau sumedėtų ūgliai? Šiuo klausimu man ateina dvi mintys: 1) Galbūt to reikia, kai buvo gana daug ir gana ilgai tręšiama azotu, dėl ko augalas nenormaliai ilgai auga ir gali nespėti sumedėti; 2) Tiesiog visi nesigilindami kartoja tą patį mitą. Beje, aš irgi užsisakiau durpių sunkvežimį, planuoju apmulčiuoti augančias ir gal dar truputį naujų pasisodinsiu. Mulčiuoti yra gerai visus metus ir dabar aš mulčiuosiu ne su tikslu, kad žiemą neapšaltų, o su tikslu, kad naujame durpių sluoksnyje išaugtų naujos šaknys, būtų storesnis mitybinis sluoksnis, krūmai būtų didesni ir atitinkamai duotų didesnį derlių. Pernai rudenį irgi užbėriau durpių, tai mačiau, kad dabar jose jau puikiai išaugusios šaknys.

Siera netirpsta vandenyje, ją tik mikroorganizmai perdirba. Pavasarį substrate matysi tokių pačių sieros grūdelių kaip įbėrei. Bet gerai padarei, toks substrato rūgštingumo palaikymo būdas yra pats geriausias. Žiūrint youtube reikia atsižvelgti, kokiame ten klimate augina. Nemažai yra video iš vietovių, kuriose vasarą kelis mėnesius būna 40 C laipsnių karščiai ir nelyja po kelis mėnesius, o bendri metiniai krituliai sudaro 250 mm, kai pas mus - 650 mm. Tai ten kalba apie rudeninį dirvožemio prisodrinimą vandeniu, nes ten visa žemė iki daugiau nei metro gylio gali būti visiškai sausa, ko pas mus niekada nebūna. Aš šiemet išvis nelaisčiau šilauogių ir nematau problemos, gera vasara be ilgesnių sausrų buvo. O dėl sprendimo laistyti ar ne, tai nereikia galvoti, reikia truputį prakasti substratą ir pažiūrėti, ar jis drėgnas. Jei truputį drėgnas - tai viskas gerai, jei šlapias - tai blogai, o jei sausas - tai reikia saikingai palaistyti. Dabar rudenį jau gana šalta ir drėgna, naktimis iškrenta rasa, tai giliau po mulčiumi substratas neišdžiūna. Realiai užtenka vieno vidutinio lietaus, kad rudenį substratas būtų pakankamai drėgnas mėnesį. Tad sakyčiau, kad rudenį pas mus šilauogės ne laistomos, o tik substratas plaunamas vandeniui kiaurai prasisunkiant. Ir tas perteklinis šlapumas tik kenkia šilauogėms - tiek šaknims, tiek grybienai.

Dėl žiedinių pumpurų nesuku galvos, paskutiniais metais jų visad būdavo per daug. Beje, šią nuotrauką su žiediniais pumpurais naudoju telefono fonui, nes labai gražios spalvos, ypač Amoled ekrane:

1 kg sieros 6 krūmeliams yra gana daug. Jei siera granuliuota, o ne milteliai, tai ji ilgai lėtai veiks. Ką vadini "startu pavasariui"? Siera pagrinde skirta substrato rūgštumui palaikymui, ji nepakeičia trąšų ir kažkokio greito efekto ("starto") nebus. Ir aš turbūt į substratą nedėčiau samanų, nebent jomis pamulčiuoti iš viršaus. Pas mus pievelę dar varninių paukščių būriai pakasinėja, nuo jų lieka skylutės ir mažos duobutės, o šiemet su jenotų pagalba va toks va rezultatas:

Pernai pas mane buvo pirmas nedidelis derlius ant Bonus ir pavasaris šiltesnis, tai jos prinoko daug anksčiau. Pernai net buvau pagalvojęs, kad galima bandyti sodinti dar vėlyvesnes veisles. O šiemet Bonus ir Darrow ilgai noksta, užtruko. Paprastai nokimas labai vėluoja persikrovusiuose krūmuose, šitame Bonus gana daug uogų, bet persikrovusiu negaliu pavadinti ir gal nokimas labiau užsilaikė dėl vėlyvo pavasario. Apie Bonus skonį net nežinau, ką pasakyti, nieko labai ypatingo. Pernai rudenį vėlyvos Darrow uogos buvo labai gerai išnokusios ir skanios. O šiemet man toks įspūdis, kad vasarą uogos buvo saldesnės ir skanesnės. Šiemet rudenį kai kurios uogos ilgai kabo pusiau sunokusios ir nenori pilnai sunokti. Šiemet pas mane su šilauogėmis buvo dvi problemos - kai kurių krūmų persikrovimas ir netikėti kenkėjai, pirma maniau, kad ten barsukai, bet panašu, kad ten jenotai darbavosi. Su krūmų persikrovimu bandžiau kovoti dar žiemą išgenėdamas dalį šakelių su žiediniais pumpurais, bet pritrūko patirties, pervertinau kai kurių krūmų galimybes "ištraukti" derlių ir nepakankamai išgenėjau. Šiemet labiausiai persikrovimo problemą pajutau ant Bluecrop krūmų, taip pat kažkiek ant kai kurių Reka, Northland, net ant vieno Toro krūmo. Dabar galvoju, kad gal net būtų buvę naudos labiau prakarpius žiedines šakeles minėtame Bonuse ir Darrow krūmuose. Gyveni ir mokaisi, ateinančiam sezonui dar labiau pragenėsiu, beje, per paskutinį mėnesį jau beveik visas šilauoges gana rimtai pragenėjau. Dabar darau didžiąją genėjimo dalį - praretinu krūmus, nukarpau netinkamas šakas, nukarpau po uogų nurinkimo likusias tuščias kekes. O link pavasario finalizuosiu genėjimą, gal po žiemos kas pašals ir tada jau reiks galutinai suteikti krūmams gerą formą ir praretinti žiedines šakeles, jei matysis, kad jų per daug. Kenkėjai jenotai prasiėjo (kai kur po kelis kartus) per 6-ias mano šilauogių tranšėjas iš 7-ių. Teritorija aptverta metaliniu tinklu ir dar šilauogės apdengtos tinklu nuo paukščių, tai kaime ir gyvenama vieta. Per tvorą nepralysdavo nei jokie šunys, nei kaimynų auginami paukščiai, o jenotai pralenda laisvai. Po metaliniu tinklu pasikasa arba praskečia ir pralenda per skyles tvoros tinkle, kur šienaujant truputį pažeistas tinklas, o paukščių tinklas jiems išvis nebuvo jokia kliūtimi, jį tiesiog suplėšydavo ir tiek. Iš pradžių tikėjausi, kad pavyks juos išbaidyti ir dar buvo neaišku, per kur pralenda. Sūnus, kuris medžioklėse dalyvauja varovu, naktimis nueidavo jų pažiūrėti, tai matė juos gal 10 kartų, du kartus nepastebėjęs priėjo labai arti, tai vieną kartą žvėriukas ėmė taip urgzti, kad mano medžiotojo visa turėta drąsa iškart išgaravo ir sakė, kad daugiau arti jų neis. Kitą kartą nepastebėjus ir arti priėjus, žvėriukas staiga pašoko ir nukūrė, labai pergąsdindamas sūnų, bet tada nors pamatė, kur pralenda po tvora. Kartą vaikščiodamas sūnus pamatė du žvėriukus, vienas laikė kitą sukandęs ties kaklu, ir tas labai garsiai inkštė. Du kartus sūnus ant jų užmetė petardas, kurias naudoja per varymines medžiokles. Bet jokio efekto, tuo momentu žvėriukas pabėga, o kitą naktį jis vėl ateina. Tie kenkėjai visą kaimą terorizuoja (ėda visas uogas, laužo vaiskrūmius, kasa duobes, išarė vejas ieškodami kirminų, ateina kiekvieną naktį ir t.t.), kreipėsi į medžiotojus, bet medžiotojai nieko nedaro, tingi. Rezultate man teko pjaustyti metalinį tinklą juostomis ir tvirtinti prie tvoros dalį tinklo įkasant į žemę. Taip padarius nebeįlenda, dar bandė keliose vietose prasikasti, bet pajunta tinklą, dar per tinklo akis prakišę letenas pakapsto iš vidaus, bet nepralenda. Tad apsigyniau nuo jų tik tada, kai beveik visu perimetru įkasiau metalinį tinklą į žemę. Daug darbo buvo, bet dabar ramu, na nebent jie išmoks tvoromis laipioti arba ateis kokie invaziniai meškėnai, kurie jau moka laipioti.