vk_

Va tokio storumo sluoksniu ir tiesiai ant krūmų reikia mulčiuoti:

Teisingas filmukas, tik papildyčiau, kad mulčiavimui tinka bet kokios šakelės, o ne tik spygliuočių, ir kad parūgštinimui reikia naudoti sierą, nes nuo tokių šakelių ir spyglių nebus žymesnio parūgštinimo:

Gerai, kad Viktoriją išrovei, o Kometa turėtų neblogai derėti. Aš iš savo auginamų slyvų gerai atsiliepčiau apie veisles Jubileum, Empress, Anna Špėt, Kometa, Ijulskaja roza. Nors, kai uždera abrikosai, tai jie skanesni už slyvas.

Kokių veislių slyvas augini?

Kalbant apie purškimus reikia suvokti, kad parduotuvėse perkame vaisius, kurie yra nupurkšti dešimtis kartų per sezoną, ypač šiltesniuose kraštuose. Antras dalykas, kad pas mus mėgėjams sodininkams leidžiama įsigyti tik kontaktinius insekticidus, kurie veikia tik tada, kai užpurški ant amaro, o versliniuose soduose naudojami pavojingesni sisteminiai insekticidai, kurie po užpurškimo patenka į augalo audinius ir, pavyzdžiui, nebūtina juo apipurkšti amarą, tas amaras po kelių dienų pagrauš lapą ir nusinuodys. Viename video iš Rusijos pasakojo, kad šilauoges purškia tik 6 kartus per sezoną ir tai jiems yra labai lengva, nes, pavyzdžiui, vaismedžių sodą jie purškia virš 40 kartų per sezoną... Todėl keli mūsų nupurškimai lyginant su tuo, ką perkame parduotuvėje, yra gryni niekai. Aš tai suvokiu ir labai mažai purškiu ne todėl, kad to baidyčiausi, o todėl, kad sodas man yra malonumas, o ne darbas. Medžius genėti, skinti vaisius man yra malonumas. Uždėti tinklą nuo paukščių, nupjauti žolę, apmulčiuoti man yra priimtinas darbas. O vaikščioti ir purkšti, kai tai nebūtina, - man nereikalingas vargas, tingiu tuo užsiimti, turiu daug įdomesnių užsiėmimų. Sodas didelis, įvairus, derliaus sau ir artimiesiems užtenka, paprastai būna net per daug, o komercija neužsiimu.

Jei jau apie tai kalbame, tai pilnam vaizdui reikia pridėti informaciją apie poskiepius, kurią turiu nusikopijavęs savo archyve. Kai kurių populiarių poskiepių savybės Obelys P 22 – vaismedžiai labai stipriai sumažinti, mažesni negu su M.9 poskiepiu; labai gausiai dera; labai atsparūs šalčiams; vidutiniškai atsparūs pašaknio ligoms; poskiepiai įsišaknja gana sunkiai. M 9 – vaismedžiai nykštukiniai; dera gausiai; šaknų sistema silpna ir sekli; jautrūs šalčiams; vidutiniškai atsparūs pašaknio ligoms; Tinka gerai sukultūrintiems, derlingiems dirvožemiams; Poskiepiai įsišaknija gana sunkiai. B 9 – vaismedžiai nykštukiniai, auga truputį labiau negu su M 9 poskiepiu; dera gausiai; atsparūs šalčiams; atsparūs pašaknio ligoms; poskiepiai įsišaknija labai sunkiai, todėl dažniau naudojama kaip augumą mažinantis intarpas. P 60 – vaismedžiai nykštukiniai, auga panašiai kaip ir B 9; labai gausiai dera; poskiepiai labai gerai įsišaknija; atsparūs šalčiams ir ligoms. P 2 – vaismedžiai žemaūgiai, tačiau dau geriau auga nei su M 9 poskiepiu; labai gausiai dera; labai atsparūs šalčiams; mažai jautrūs pašaknio lygoms; poskiepiai įsišaknija gana sunkiai. P 14 – medžiai pusiau žemaūgiai, pagal augumą panašūs, kaip ir skiepyti į M 26; produktyvesni negu skiepyti į M 26; Formuoja gerą šaknų sistema; Atsparus šalčiams ir ligoms; Poskiepiai lengvai įsišaknija. M 26 – vaismedžiai pusiau žemaūgiai; Gausiai dera; Atsparūs šalčiams; Mažai jautrūs pašaknio ligoms; formuoja gerą, stiprią šaknų sistemą; poskiepiai įsišaknija sunkokai, bet geriau negu poskiepio M 9. M 7 – vaismedžiai dar priskiriami prie pusiau žemaūgių, augumas maždaug 25% mažesnis negu ant stipriai augančių poskiepių; gausiai dera; vidutiniškai atsparūs šalčiams; pašaknio ligoms beveik neatsparūs; poskiepiai įsišaknija gerai. MM 106 – vaismedžius derėtų priskirti prie aukštaūgių, auga stipriau negu ant M 7 poskiepio; dera gausiai; neatsparūs šalčiams bei pašaknio ligoms; poskiepiai įsišaknija labai gerai. A2 – vaismedžiai aukštaūgiai; labai atsparūs šalčiams; beveik nejautrūs pašaknio ligoms. Paprastojo antaninio sėjinukai – aukštaūgių vaismedžių sėklinis poskiepis; labai atsparūs šalčiams.

Kiekviena veislė pasižymi jai būdingu augumu. Būna neaugios, vidutiniškai augios ir labai augios veislės. Pasodinink vienodomis sąlygomis šalia neaugią ir augią veisles ir rezultate gausi vieną nedidelį ir vieną didelį medžius. Į tokį veislių augumą atsižvelgiama parenkant optimalius poskiepius. Jei nori, pavyzdžiui, vidutinio dydžio vaismedžio, tai neaugią veislę reikia skiepyti į didesnio augumo poskiepį, o augią veislę - į mažesnio augumo poskiepį. Vaismedžio augumą veikia tiek poskiepio savybės, tiek įskiepio savybės. Visa tai yra aprašyta internete, paieškojus galima rasti. Pavyzdžiui čia veislių aprašymuose nurodomas ir jų augumas: https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2016/11/obelu-veisles-ekologiniams-sodams/

Šakelė nepaveldės jokių poskiepio savybių.

Pernai buvo video su labai išsilavinusiu šilauogių augintoju. Džiugu, kad atsirado antras video su juo ir žadama serija video apie profesionalų verslinį šilauogių auginimą:

Ant šakų išaugusios kerpės ir žemėje augančios samanos augalams visiškai nekenkia ir jas kažkodėl naikinti bando tik Lietuvoje. O kitose šalyse kerpes laiko vaismedžių papuošalu. Obuoliai kreivi greičiausiai dėl rauplių - tai pagrindinė liga. Ir veislės atsparumas rauplėms turi būti tarp svarbiausių kriterijų renkantis, ką pasodinti. Jei veislė jautri rauplėms, tai ją gali reikėti 10 kartų nupurkšti per sezoną, kad apsaugoti nuo rauplių. O yra išvis visiškai rauplėms atsparių veislių, kurios neserga net nieko nedarant. Susodinau gana atsparias veisles, nuo rauplių nepurškiu, būna truputis pažeidimų, bet šiaip pakankamai gerai viskas.

Reikia pasitikslinti lapų sukimosi priežastį. Jei teisingai suprantu, tai lapai sukosi "nuo parazitų", turbūt tai buvo amarai? Ar kokie nors lapsukiai? Bet kokiu atveju, jei priežastis yra "parazitai", o ne ligos, tai reikia purkšti insekticidais. Jei priežastis būtų ligos - tada reikėtų purkšti fungicidais. Manau, kad tavo minėtos medžiagos labiau skirtos nuo ligų, o ne nuo kenkėjų. Čia parašyta apie tavo minėtus purškimus: http://www.agrozinios.lt/portal/categories/109/1/0/1/article/12874/pavasarinis-vaismedziu-purskimas Aš nevargstu su tokiais purškimais nuo ligų. Susodinau ligoms atsparias veisles, tai normaliai auga ir be purškimų. Būna išimčių - pernai teko kriaušes ir kadagius nuo rūdžių nupurkšti bei kadagį sudeginti. O nuo kenkėjų, pvz., amarų, ankstyvas pavasarinis purškimas nepadės, vis tiek sušilus orams atsiras tų amarų ir jie ims greitai daugintis. Praktiškai bene geriausia stebėti savo augalus ir insekticidu nupurkšti tik tada, kai pamatysi, kad amarų jau yra ir jie ima sparčiai daugintis. Man taip darant užtenka vieno, na kai kur dviejų purškimų nuo amarų per sezoną. Nereikia turėti tikslo išnuodyti viską ir visus kenkėjus. Tikslas turėtų būti suvaldyti kenkėjų populiaciją, kad jų be saiko per daug neprisiveistų. Toks pikas būna sušilus orams, vėliau jie taip intensyviai jau nebesiveisia. Suvaldyta kenkėjų populiacija ir kuo mažesnis purškimų skaičius - toks mano tikslas. Truputis kenkėjų yra normalus dalykas. Turi būti bioįvairovė, o ne sintetinis nuodingas sodas.

Atsisiunčiau trąšų, tai Braškių, uogakrūmių ir vaismedžių trąšos pagamintos ne Suomijoje, o Serbijoje ir jų sudėtis ne NPK (Mg, S) 8-11-23 (+4,2+29)+Me (B, Cu, Mn), o NPK (Mg, S) 12-12-17 (+2+35)+(B, Zn)... Pridedu nuotraukas: Vienu žodžiu, Lietuvoje internetu pirkdamas turi džiaugtis, jei išvis kažką atsiunčia. Tiesa, vieno trąšų pakelio 2.5 kg neatsiuntė ir net neinformavo, kad siunčia ne viską... O pasakius, kad trąšų sudėtis neatitinka aprašymo parduotuvėje atsakė "Produkto vadovas teigia, kad aprašymas yra teisingas."

Dabar geras laikas įsigyti trąšų šilauogėms su nuolaidomis. Pavyzdžiui, Žalioje stotelėje parduodamos tam gerai tinkamos bechlorės trąšos, kurių sudėtis yra NPK (Mg, S) 8-11-23 (+4,2+29)+(B, Cu, Mn). Įdomu , kad šitos pačios trąšos su sudėtimi NPK (Mg, S) 8-11-23 (+4,2+29)+(B, Cu, Mn) parduodamos su keliais skirtingais pavadinimais, skiriasi net prekybiniai ženklai (Agronom ir Sėklos LT): 1) ŠILAUOGIŲ TRĄŠOS 1KG; 2) BRAŠKIŲ, UOGAKRŪMIŲ IR VAISMEDŽIŲ TRĄŠOS 2,5 KG; 3) ŠILAUOGIŲ IR ERIKINIŲ AUGALŲ TRĄŠOS, 1 KG; 4) GĖLIŲ TRĄŠOS, 1 KG; 5) RODODENDRŲ IR ERIKINIŲ AUGALŲ TRĄŠOS 1 KG; 6) GĖLIŲ IR ŽYDINČIŲ AUGALŲ TRĄŠOS 1 KG. Trąšų pavadinimus susiejau su nuorodomis, galite paspausti ir įsitikinti patys. Trąšos tos pačios, YaraMila gamintojo, tik kaina skiriasi nuo 1,5 euro už kilogramą iki 4 eurų už kilogramą. Taip kad pirkdami labiau dėmesį kreipkite į trąšų sudėtį, o ne į gražų paveiksliuką ant pakuotės. Beje, manau, kad šilauogėms taip pat gerai tiktų ir šios trąšos: SĖKLOS LT SPYGLIUOČIŲ IR VISŽALIŲ AUGALŲ TRĄŠOS 2,5 KG. Jų sudėtis NPK (Mg, S) 11-11-21 (+2,6+25)+(B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn). Lyginant su aukščiau minėtomis trąšomis šių NPK panašus, Mg, S truputį mažiau, o mikroelementų truputį daugiau. Svarbu, kad taip pat bechlorės.

Ko reikia, kad augalai būtų sveiki? Ne, nereikia chemikalais pastoviai purkšti. Reikia, kad dirvožemis (substratas) būtų sveikas:

Va ko reikia, kad substratas būtų idealus:

Yra tokia tema šalia:

Sveikiems augalams ir geram derliui bene svarbiausia yra biologiškai aktyvus dirvožemis. Gražus video angliškai, kur kai kas labai vaizdžiai parodyta:

Pasodintas 2018 metais, tai šioje vietoje augo 3 sezonus. Pasodintas gana nedidelis, tiksliai nepamenu, 2 ar 3 metų. Niekada neskyniau žiedų, juos nuskinant būtų išaugęs didesnis krūmas. Paprastai Chandler dera mažiau gausiai nei kitos veislės, žiūrėsiu, kas čia gausis ateinančią vasarą. Paskutiniais metais man daugiau problemų su per daug žiedų nei su per mažai. Na bet viskas išsprendžiama genėjimu, tik dar trūksta supratimo-patirties, kiek reikia nugenėti.

Chandler su daug žiedų:

Žvėrys būtent taip ir nukanda, kad atrodo kaip labai aštriu peiliu nupjauta. Ir nereikia jokio badmečio, kad žvėrys ateitų. Pas mus kaime vasarą stirnos vakarais asfaltuotu keliu po kaimą vaikščioja, kiškiai pastoviai atbėga, o apie jenotų terorą jau rašiau. Šiemet matėme kaip ateina kiškis prie tvoros vartelių, atsistoja ant dviejų kojų, atsiremia į vartelius ir gailiai žiūri į kopūstus. Kartą jis apgraužė kopūstus, kai ryte išvažiavo žvejoti ir neuždarė vartų. Ir dar kadaise man kiškis apgraužė obels kamieną birželį, kai aplink buvo metro aukščio žolė. Tad žvėrys ateina ne per badmetį, iš tiesų jiems žmonių daržai ir sodai yra padidintos traukos zona ištisus metus, jie čia ateina kaip saldainių pavalgyti. Tavo mįslę bene daugiausia šansų išsiaiškinti pagal pėdsakus, žvėrys tikrai jų neslepia, o jei jie čia maitinosi, tai ateis dar ne kartą...

Turiu tris versijas: 1) maži žvėriukai pralenda per kokią nors skylę ar landą. Reiktų apžiūrėti visą tvorą palei žemę. 2) dideli žvėrys prieina prie tvoros, pasilenkia ir graužia. Ar nepasieks? 3) jei pirmi du variantai atkrito, tai belieka dvikojai. Ateina koks nors kaimynas, pasipjauna šakelių ir išeidamas gražiai uždaro vartelius. Bet kokiu atveju vertėtų atidžiai apžiūrėti perimetrą, gal kokių pėdsakų rastum. Jei nuo kažkokių šakelių tik žiediniai pumpurai nulaužyti, tai labai keista. Žvėrims tai nerūpi, čia tik žmonėms gali ateiti keistos idėjos.

Šilauogių sodinukai vazonėliuose, todėl jas galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Užplanavus daug pasodinti gali būti problemų su tranšėjų iškasimu ir užpildymu. Todėl sakyčiau, kad planuok mažesnėmis dalimis, pirma pasodink 20-30 sodinukų, o jei greit ir sėkmingai užbaigsi, tai galėsi iškart pereiti prie antros dalies. Geriau padaryti kokybiškai, negu perdaug užsiplanuoti ir po to plėšytis. Noriuuogu.lt užrašą "padaugintos laboratoriniu būdu" uždėjo mano patarimu. Anksčiau maniau, kad tai pliusas, bet praktiškai augime nematau skirtumo. Jei pasodini į gerą substratą saulėtoje vietoje, tai gerai augs visi sodinukai. Laboratorinis dauginimas dažniau vadinamas "in vitro". Ten dauginama labai dideliais kiekiais ir padarius klaidą, ta klaida tampa masine. Pavyzdžiui, mano Darrow šilauogės yra pirktos kaip Patriot iš noriuuogu.lt. Auginant išaiškėjo, kad tai ne Patriotai, bet tikslios veislės pardavėjai nebegalėjo nustatyti, kažkur padaryta klaida ir nėra galimybės ją atsekti. Dar sakoma, kad "in vitro" sodinukai būna sveikesni. Tikiu, kad iš menzūrėlės išimti jie būna sveiki, bet jei pirksi trijų metų sodinuką, tai gausis, kad po menzūrėlės sodinukas dar 2,5 metų augo lauke ir turėjo visas galimybes užsikrėsti. Kitas dalykas, kad šilauogės gana sveikas augalas, normaliai auginant nelabai kuo serga, tai ir dėl to neverta vaikytis mistiško sodinukų sveikumo. Dėl sodinukų mirkymo, tai viskas matosi jį apžiūrėjus. Man užtekdavo sodinuką užmerkti minutei ir visas vazonėlio substratas būdavo šlapias. Manau, kad taip yra dėl to, kad augintojai naudoja durpes, kurios specialiai apdorotos, kad greit sugertų vandenį (šioje temoje detaliau tai aptarta anksčiau). Labai vaizdus pavyzdys - naudojau nusipirktas durpes maišuose, maišą praplėšiu - jame visiškai sausos durpės, pripilu tų durpių į kibirą, užpilu vandens, pamaišau šakėmis ir visiškai sausos durpės sugeria vandenį per porą minučių! Todėl manau, kad nereikalingas ilgalaikis sodinukų užmerkimas prieš sodinant. Užmerki kelioms minutėms, ar kol ateis to sodinuko eilė, ir viskas gerai. Dar aš esu kategoriškai prieš sodinukų šaknų kedenimą, pjaustymą, lankstymą, nukreipimą sodinimo metu. Nors beveik visi kažkodėl siūlo taip daryti, bet aš manau, kad teisingas sodinimas - tai dar su vazonėliu pamatuoji ir parengi sodinuko duobutę, tada atsargiai išimi sodinuką iš vazonėlio, padedi jį į vietą ir gerai jį apspaudi. Manau, kad dažna klaida, kai substratas aplink sodinuką išvis neapspaudžiamas arba apspaudžiamas per mažai. Gal žmonės bijo, kad stipriau paspaudus substratas per daug susispaus ir nebus purus? Bet teisingo substrato ir durpių perdaug nesuspausi net visu svoriu per jas vaikščiodamas. Sudaryk augalui geras sąlygas ir jis pats priaugins šaknų į visas puses, tikrai augalai geriau už mus žino kaip ir kur jiems auginti šaknis.