vk_

Visad geriau yra didesnė įvairovė, todėl rinkčiausi miksą, bet: 1) ar pušų žievės pakankamai smulkios ir 2) ar pas tave nėra kokių varnų ar kranklių, kurie mėgs išvartyti žieves ieškodami sliekų ar vabaliukų? Čia mano atvejis. Smulkios pušų žievės labai tinka, net į substratą sodindami jų deda. Dėl storio sakyčiau, kad 5 cm minimumas, 10 cm geriau, galima dėti dar daugiau. Aš kasmet pamulčiuoju, tai prieš šį sezoną užpyliau papildomą maždaug 10 cm sluoksnį, jei pilčiau daugiau - tai man pradėtų byrėti į šonus per bortelių viršų. Aš pilu lygų sluoksnį, kad lietaus vanduo susigertų, o ne šonan nutekėtų. Bet augintojai, kurie naudoja laistymo sistemas, apmulčiuoja kaupo forma. Jei reiktų rinktis vieną iš pjuvenų ir žievių, tai turbūt pasirinkčiau pjuvenas. Bet geriau naudoti įvairų mulčią.

Nieko sau grybai prie mano šilauogių išaugo:

Tai lengva rasti YouTube paieškojus pagal prezentacijų autorių vardus - Christine Jones ir Gabe Brown, angliškai jų prezentacijų yra daugiau. Pavyzdžiui:

Čia platesnis prezentacijų ciklas, jei ką sudomino.

Dauguma iš mūsų manome, kad augalus būtina tręšti. Esame įtikinti, kad nuėmus derlių reikia kompensuoti išneštas medžiagas ir kad tai galima padaryti tik tręšiant mineralinėmis arba organinėmis trąšomis. Kaip nebūtų netikėta, bet pasirodo, kad yra ir kitas, gal net dar geresnis būdas.

Va čia yra vienas iš geresnių lietuviškų šilauogių ligų aprašymų, tai jame lygtai dėmės atrodo kitaip nei pas tave. Va čia vienas iš geresnių video apie ligas: Tad pas tave arba filostiktozė, arba kažkokia kita grybinė liga. Jei neklystu, tai pas mane pirmais pasodinimo metais taip pat buvo daugiau visokių dėmelių. Vėliau augalas sustiprėja, išsivysto mikorizė, substrate nusistovi kažkoks balansas ir augalai auga sveikiau. O dabar realiai nusipirkus ilgo veikimo trąšų prifarširuotą vazonėlį su sodinuku ir jį pasodinus į negyvas sterilias sausas durpes, jo netręšiant, sodinukui būna šokas ir jam reikia laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Tie voratinkliai yra paprasčiausių mažų žalių voriukų voratinkliai, kuriais jie gaudo ir valgo musytes. Pas mane tokių voriukų pilna, jiems patinka šilauogėse gyventi. Atidžiau apžiūrėjęs šilauoges turėtum rasti tuos voriukus, jie slepiasi po apatine lapo puse ir paprastai kur nors arčiau viršūnėlių. Turėtum ir voratinkliuose rasti musyčių. Jie nekenkia šilauogėms, tik vaizdą gali sugadinti, kai per daug primezga voratinklių. Dėl kitų ligos požymių - dėmelių - manyčiau, kad kol kas galima nieko nedaryti, o tik stebėti ar jos labai neplinta. Taip, tai šiokie tokie ligos požymiai, bet manau, kad tai susiję su blogomis oro sąlygomis pavasarį ir dabar, esant geriems orams, šilauogės sustiprės ir toliau augs pakankamai sveikos. Taip kad kol kas jaudintis nereikia, o savo augaliukus atidžiai stebėti ir jais džiaugtis visada naudinga.

Persikrovęs Bluecrop, bet gal dar išaugins daugiau lapų: "Beviršūnis" Toro, šakos auga tik horizontaliai, nors reguliariai nemažai išgeniu tokių palei žemę gulinčių šakų:

Toro: Dvi Darrow: Pernai pasodintas Bonus:

Reanimacijos rezultatas:

Pasikartosiu, kad dirvos pH galima pakoreguoti, va čia geras video apie tai. Skaičiau, kad JAV versliniuose šilauogių soduose prieš sodindami iš anksto parūgštinimui į dirvą įterpia sieros, mikroorganizmai ją perdirba ir po pusmečio ar metų pH sumažėja. PH sumažėjimas proporcingas įneštam sieros kiekiui. Tavo atveju, kai nori dabar kažką pasodinti pabandymui, reikėtų staigiai sumažinti pH panaudojus kokią nors rūgštį (rinkis pagal video) plius įterpti sieros, kad pH vėliau vėl neimtų didėti. Kitas klausimas, kiek ta tavo žemė tinkama šilauogių auginimui. Su rūgštimis galima iki norimo pH parūgštinti ir juodžemį, molį ar smėlį, bet juodžemyje ar priemolyje net ir su pH 4.0 šilauogės neaugs. Jei tavo žemėje be durpių daug kitų priemaišų, ir jos ne smėlis, tai ji gali netikti. Kaip vertini, kas sudaro tavo žemę? Kiek procentų durpių, kiek smėlio, kas dar ten yra? Žinoma, kad geriausia ne vien teoriškai svarstyti, bet ir praktiškai pabandyti, tad sodink kelmelį ir žiūrėk, kokios problemos kyla ir ar jos išsisprendžia.

Apmulčiuota gerai, todėl iš viršaus vandens nuostoliai dėl nugaravimo maži, gruntas laidus, todėl vandens perteklius gerai nubėga. Jei augalai augtų smėlyje, tai reiktų dažnai laistyti, nes smėlyje vanduo neužsilaiko. Bet pas tave auga ne smėlyje, o durpių substrate, kuris visai gerai įgeria vandenį ir savyje išlaiko daug vandens. Todėl nereikia dažnai daug laistyti. Realiai pas tave dabar didžioji vandens dalis prasisunkia kiaurai ir nubėga į gruntinius vandenis. O tuo pačiu į gruntinius vandenis išsiplauna trąšos ir natūralios maistinės medžiagos bei mažėja substrato rūgštumas, ypač jei naudoji vandenį iš vandentiekio ar gręžinio su dideliu pH. Augalų vandens išgarinimas labai priklauso nuo orų sąlygų, karštą ir vėsią dieną jis gali skirtis daugiau nei 10 kartų. Net toje pačioje temperatūroje priklausomai nuo oro santykinio drėgnumo išgarinimas gali skirtis 2-3 kartus. Net karštą sausą dieną augalas gali garinti daug vandens, jei jo daug turi, bet gali priverti žioteles ir taupyti vandenį mažiau jo garindamas, jei jo daug nėra. Todėl klaida kiekvieną savaitę stabiliai duoti daug vandens nekreipiant dėmesio į orų sąlygas. Dabar siūlyčiau mažą eksperimentą - pilnai nutraukti laistymą 3 dienoms ir pažiūrėti, kas pasikeis.

Na va, kai pateikei daugiau informacijos, tai ima aiškėti lapų parausvėjimo priežastis - tai ne tręšimas, o perlaistymas. Tai galima lengvai praktiškai patikrinti - ranka atkasi substrato prie krūmo, suimi saują ir suspaudi - jei vanduo lašės, tai substratas per šlapias. Pas mane paskutiniu metu tokie orai, kad net visai nelaistant substratas per šlapias, o tu gretimame regione duodi net 60 litrų per savaitę! Labai gali būti permirkęs substratas, tikrai daug nepanaudoto perteklinio vandens turi nubėgti žemyn, o jei jis gerai nenubėga ir užsilaiko - tada dar blogiau. Nesimato, ar pas tave apmulčiuota. Realiai šilauogės gali daug vandens išgarinti tik tada, kai yra karšta ir maža santykinė oro drėgmė. Šiemet buvo truputį karščių, bet tada ir oras buvo drėgnas, todėl poreikio lieti daug vandens nebuvo. Siūlyčiau pabandyti mažiau laistyti, o kai palyja ar nekaršta - išvis nelaistyti. Ir gerai apmulčiuoti, jei tai dar nepadaryta.

Kiek gramų trąšų sumoje vienam krūmeliui šiemet panaudojai ir kokio aukščio tavo krūmeliai? 30 gramų 10 litrų laistytuvui duoda 0.3% koncentraciją, kuri tikrai yra nedidelė ir nepavojinga. Aš irgi maždaug 30 gramų ištirpinu laistytuve, kai tręšiu amonio sulfatu, tik aš tokį laistytuvą išlaistau 10 krūmų. Visada geriau tręšti mažomis dozėmis per kelis kartus, o ne staigiai duoti daug. Jei pergyveni dėl rausvų jaunų lapelių, tai juk visą šaltą pavasarį šilauogės stovėjo raudonai mėlynos. Tikriausiai tie lapeliai per kelias dienas taps normalios spalvos. O padžiūvimai panašūs į dėl mechaninių pažeidimų.

Jei pasodinta į normalų substratą ir pasodinta ne šiemet, tai yra jau spėjo išsivystyti šaknys, tai nieko ten labai negali trūkti. Nebent balansą galima suardyti per daug tręšiant kokiomis nors trąšomis. Nelabai įsivaizduoju, kad taip būtų galėjęs paveikti amonio sulfatas. Nepanašu į ligą su masiniais pažeidimais. Panašiausia į atskirus lapų pažeidimus, gal net mechaninius nuo vėjo. Siūlyčiau palaukti ir pastebėti, kas toliau bus. Spėju, kad toliau nieko nebus, tai yra šie pažeidimai toliau neplis ir šakelės augs normaliai.

Pora komentarų. Vis išlenda mitas, kad šilauoges reikia labai laistyti. Šilauogės nėra kažkuo ypatingos, jos neišgarina daugiau vandens nei kiti panašaus dydžio krūmai, vienintelis skirtumas, kad jas pasodina į durpes, kurios greitai džiūsta saulėje. Uždenkite šilauoges 10 cm mulčio sluoksniu, kuris sulaiko drėgmę ir jų beveik nereiks laistyti. Aš šiemet beveik nelaisčiau šilauogių, išskyrus persodintas, na gal po kokius 1-2 litrus vandens krūmui užpyliau, ir auga be problemų. Jas masiškai gausiai laisto ne todėl, kad jos sugeria tiek vandens, o todėl, kad beveik visas vanduo nueina į nuostolius - didesnė dalis turbūt prasisunkia ir nuteka gilyn, kita dalis išgaruoja iš neapmulčiuoto paviršiaus ir mažiausią dalį panaudoja šilauogės. Optimalus substratas yra tik truputį drėgnas, o ne šlapias! Mikorizė yra tam, kad aprūpintų augalus vandeniu iš didelio dirvos tūrio, o pas mus nėra laikotarpių, kai tris mėnesius nelyja ir kasdien karšta. Dėl "trąšų šilauogių dirvos rūgštinimui" - jų sudėtis yra 15% azoto ir 40% sieros, tad vis dėlto tai trąšos, o ne vien rūgštintojas. Palyginimui amonio sulfatą taip pat sudaro azotas ir siera, tik jame santykinai mažiau sieros. Apie amonio sulfatą taip pat sako, kad jis rūgština, bet eksperimentai parodė, kad jis rūgština per mažai, kad pakeistų substrato rūgštumą. Šių trąšų kaina yra 5,49 € už 200 ml, tai yra 27,45 € už litrą, o gryna siera kainuoja apie 2 € už kilogramą, amonio sulfatas - apie 2 € už 2 kg. Lieku su nuomone, kad geriausia rūgštinti naudojant gryną sierą. P.s.: pasirodo, tą video finansavo rodytų trąšų gamintojas.

Panašu į riešutų kekę:

Čia gali būti daug kam aktualus video:

Kai kiti augalai per daug užmezga, tai po to jie patys pasinormuoja ir numeta dalį užuomazgų: O šilauogės ne tokios, jos neapšąla, užmezga uogas net be apdulkinimo ir po to jų pertekliaus nenumeta. Tai yra, kiek sukrovė žiedų, kas matosi jau rudenį, tiek bus uogų kekių kitą vasarą. Todėl galima drąsiai iš anksto karpyti žiedinius pumpurus, nereikia laukti ir žiūrėti, kiek uogų užmezgė. Tad vienas simptomas, į kurį reikia reaguoti, yra per didelis kiekis žiedinių pumpurų. O antras simptomas, į ką taip pat reikia kreipti dėmesį, bet nebūtina skubiai reaguoti, yra naujų ūglių krūmo atnaujinimui nebuvimas. Gali krūmas lyg ir normaliai derėti, bet jei kelis metus neišaugins naujų ūglių senų šakų pakeitimui, tai kažkuriuo momentu reiks sureaguoti ir paaukoti dalį derliaus vardan krūmo atsinaujinimo.

Va pas mane kažkiek panaši nuotrauka: Jei pasididinti nuotrauką, tai matysis, kad dešinėje pusėje aukščiau, kur daug žydėjo, taip pat daug uogyčių ir mažai lapų. Tas pats krūmas, bet kairėje pusėje daug lapų, o dešinėje - mažai. Akivaizdu, kad tai ne liga, o persikrovimo uogomis įtaka krūmo vystymuisi. Mano šiuo atveju problemos turbūt nėra, nes lapuota krūmo dalis pasidalins medžiagomis su nelapuota dalimi. Bet kai visas krūmas toks su daug uogyčių ir mażai lapų, tada gali baigtis blogai, aš jau pernai pasimokiau. Peržengus tam tikrą uogų/lapų santykio ribą krūmas taip ir pravargsta visą sezoną su mažai lapų, rezultate uogos būna mažos, menkavertės, prinoksta vėliau, krūmas neišaugina jokių ūglių iš žemės ir šiaip jokių didesnių naujų šakų. O po sezono atrodo susenęs ir nuvargęs. Šiemet kelis tokius krūmus bandau atstatyti - persodinau toje pačioje vietoje blogą substratą pakeisdamas geru, nukarpiau gana nemažą senų šakų dalį, patręšiau, šiemet jie žydi saikingai, tai jau dabar matosi esminis skirtumas - krūmai atsigavę, leidžia šakeles ir atrodo visai puikiai. Ką reikia daryti, kad taip nesigautų? Ogi normuoti žydėjimą. Aš dar žiemą nukarpiau žiedinių šakelių perteklių, o truputį aukščiau yra įdėtas video, kuriame karpo jau žydinčias šakeles. Tavo atveju taip pat dabar turbūt optimaliausia būtų nukirpti dalį uogų ar dalį šakų be lapų, truputį patręšti ir stengtis šiemet ją gerai prižiūrėti.

Ir pas mane tas pats - šiluma ir drėgmė davė rezultatą. O kadangi geri orai nusimato ir toliau, tai šilauogės klestės. Po tokio šalto pavasario reikėjo kažko tokio, kad greit išaugtų lapai ir galėtų normaliai vykti fotosintezė. Vėliau lapai taps dar gražesni - tamsiai žali, tam jiems reikia truputį pasenti.

Pokyčiai 2-ą sezoną: