vk_

Sveika, Linuxx. Manau, kad mulčiuoti tiktų daug medžiagų, bet dabar dar nėra žolės, tai mulčiuoju pjuvenomis. Vėliau mulčiuoju žole. Pernai mulčiavau šviežiomis pjuvenomis, o šiemet atsivežiau senų papuvusių pjuvenų. Pernai toks ankstyvas mulčiavimas padėjo augalams, visų pirma tuo, kad sumažino garavimą nuo dirvos ir labai pagerėjo sąlygos šaknų zonoje. Pamulčiavus augalai geriau ištvėrė sausras. Mulčiuoju serbentus, šilauoges, agrastus, vyšnias, tręšnes, slyvas, mažesnius vaismedžius... Šiemet net braškes apmulčiavau tokiomis spygliuočių pjuvenomis. Pūdamas mulčius dar ir patręšia.

Jei gali, tai nufotografuok krūmą iš šono, o geriau iš kelių rakursų, tada bus aiškesnė situacija. Kokio dydžio duobėn pasodinta, kas į duobę dėta, ar mulčiuoji, ar tręši, ar geni krūmą, kokio dydžio krūmas, kiek derliaus nuo jo nuskini? Jei bendrai, tai viskas paprasta - reikia stipriai jį apgenėti ir tuo iškart paskatinsi naujų ūglių augimą. O kodėl ligi šiol neleido naujų ūglių gali būti kelios versijos - viena, kad nuolat gausiai derėjo ir jėgas uogoms išeikvodavo. Kita versija - kad dėl kažko jam trūkdavo jėgų, tai jis ir neleido naujų ūglių.

Pernai pasodinta medlieva pilna žiedų: Sodinkite medlievas, labai vertingos ir visiškai nereiklios!

Apgenėjau ir gavosi tiesiog idealios vazos formos lazdynas:

Video kaip seną šilauogių krūmą persodina: Aš pernai taip du krūmus persodinau. Tik paskutiniame etape, kai jau pernešė krūmą į naują duobę ir bando plyšius substratu užpildyti, gerai galima užpildyti ir sutrombuoti tik tada, kai plyšius praplatini. Ten reikia ne tik į plyšį priberti, bet dar ir po krūmo šaknim pakišti, todėl būtina plačiau prakasti, po to pirmiausia substrato prikišti po šaknim, tada užpildyti aplink ir gerai jį sumindyti. Mano tos dvi perneštos senos šilauogės puikiausiai prigijo, pernai derėjo, paaugo ir dabar daug žiedų sukrovusios. Viena iš jų nustebino tuo, kad žiedų prikrovė net ant vienmečio mažesnio nei sprindžio ūgliuko. Paprastai žiedai būna tik ant didelių vienmečių ūglių galų, o čia mažutis ir su žiedais.

Gal ir ne per daug, pagal nuotrauką sunku suprasti. Seni papuvę spygliai yra labai gerai, bet ne dėl rūgštingumo, o dėl to, kad jie atneš į substratą tinkamos mikorizės ir mikroorganizmų. Derlingas substratas yra gyvas substratas, kuriame pilna mikroorganizmų ir grybų. O rūgštingumo palaikymui geriausias būdas yra tranšėjoje pildant substratą į jį įberti sieros. Seną medieną ar pjuvenas and dugno turi apimti ir perdirbinėti grybeliai, kurie per mikorizę maitins šilauoges. Pas mane daugiausia grybų auga lysvėje, kuri beveik visa užpildyta pjuvenomis.

Labai daug pridėta žalių šakų su žaliais spygliais. Tai dar labai ilgai neperpus ir nebus prieinama šilauogėms. Geriau būtų dėti mažiau tokių šakų, vietoje jų labiau tiktų pjuvenos ar kokie nors papuvę rąsteliai, šakos, nebūtinai spygliuočių. Kai kalbama apie spygliuočių krituolius, tai omenyje turima jau stipriai perpuvę spygliai, kankorėžiai ir šakelės. Aš ir pats esu panašių žalių šakų dėjęs į tranšėjos apačią, kai šalia vėjas buvo nulaužęs pušį, bet tai nėra geras variantas. Jos gali tikti apatiniame drenažiniame sluoksnyje, bet neverta persistengti ir pridėti tiek daug, kad jos būtų šilauogių šaknų augimo zonoje. Tokie spygliai ir šakos gali neperpūti net kelis metus, dar jie gali trukdyti sutrombuoti substratą. Praėjusį savaitgalį atsivežiau pjuvenų, labai geros - kelių metų senumo. Nukrito medienos kainos, tai dabar lentpjūvėje beveik nieko nepjauna, o tik prekiauja atvežtine, turbūt baltarusiška mediena. Tai sodininkai išpirko beveik visą seną didelę pjuvenų krūvą ir man jau teko kelių metų senumo pjuvenų likučiai. Jei situacija nepasikeis, tai po metų pjuvenos gali būti deficitu. Aš tokiose pačiose tranšėjose sodinau, man tai geriausias, gražiausias ir patogiausias variantas. Tik dar aš viršuje įdėdavau plastikinį vejos bortelį, o polietileną kiek žemiau nupjaudavau, kad jo nesimatytų (yra nuotraukos šioje temoje, jei domintų). Rusiškuose video dažnai atrodo, kad šilauogės pasodintos šiukšlyne, nes kyšo polietilenas, vietoje bortelių prikasta visokių medžiagų likučių. Pas mane bortelis truputį iškilęs virš žemės, tai palengvina žolės apipjovimą trimeriu ir leidžia gausiau apmulčiuoti šilauoges, padarant šiokį tokį kaupelį, mažą pakeltą lysvę. Šiemet taisydamas senas sodinimo klaidas, kai pagrinde pasodinau į juodas durpes, planuoju kelias šilauoges iš naujo toje pačioje vietoje persodinti pakeisdamas substratą, o kitoje lysvėje ne persodinėti, o sukalti iš 10 cm pločio lentų pakeltą lysvę ir po truputį ją užpildyti durpėmis ir pjuvenomis - gausis naujas eksperimentas.

Gediminas Cijūnaitis, gediminosodai.lt savininkas, sako, kad dabar tinkamas laikas ištaisyti sode padarytas klaidas ir formuoti vaismedžius: https://m.delfi.lt/agro/ukio-praktika-patarimai/article.php?id=83943825

Didelės trešnės vasarinis genėjimas:

Didelės kriaušės genėjimas:

Ūkis pas kitus kaimynus - Kaliningrade:

Dar lenkų patirtis:

18 t/ha derlius gaunamas šilauoges tręšiant kalifornietiškų sliekų perdirbtu humusu (kompostu), kai Lenkijoje tręšiant mineralinėmis trąšomis gauna 8-10 t/ha derlių.

Renkantis tarpus turbūt reiktų priimti, kad sausmedžiai (kaip ir šilauogės) gali užaugti maždaug žmogaus ūgio, gal net iki 2 metrų aukščio, o taip pat tai gana platūs krūmai. Na, krūmų platumą kažkiek galima reguliuoti genėjimu. Jei tarp krūmų centrų paliksi 3 metrus, tai primesk, kad suaugę krūmai gali būti 2 m pločio, tada gaunasi 3 m tarp krūmų centrų, bet nuo centro kiekvienas krūmas į plotį dar eina po 1 metrą ir tada tarpas tarp krūmų vainikų lieka tik 1 metras. Dėl ko tau svarbus šis tarpas - dėl saulės šviesos ar dėl galimybės kažkokia technika pjauti žolę? Jei dėl saulės šviesos, tai sakyčiau, kad galima sodinti kas 3 m, bet tai minimalus atstumas ir turint daug žemės bent jau pietų kryptimi galima būtų daryti didesnį tarpą. O jei svarbu dėl žolės pjovimo - tai planuok pagal savo naudojamą techniką. Aš šilauoges auginu tranšėjoje, tai yra susodintas eilėje, kur jų vainikai liesis, tai manau, kad ir sausmedžius galima sodinti taip, kad jų vainikai eilėje susijungtų, tai yra maždaug kas 1,5 ar 2,0 metro, bet tarp eilių reiktų daryti didesnį tarpą, kad netrūktų saulės.

Pas mane pasodinti Karina, Nimfa ir Bakčarskij velikan. Nimfa nepatinka - mažos uogos, mažas derlius, anksti vasaros gale paruduoja lapai ir tada atrodo negražiai. Praėjusį ketvirtadienį mačiau, kad jau Nimfos žiedai išlindo iš pumpurų, gal pergyvens šalnas. Karina kur kas geresnė veislė, deri net vienas krūmas, atrodo gražiai, nereiklus, uogos ir derlius vidutiniai. Bakčarskij velikan dar mažas ir nederėjo, negaliu komentuoti. Sausmedžių veislės būna dviejų tipų - rusiško žemyninio klimato, kurios tik truputį atšilus jau ima skleisti pumpurus žiemą ar net vėlyvą rudenį, ir mūsų klimato lenkiškos. Uogos nėra ypatingai skanios, jų pliusas, kai prinoksta anksčiau už kitas uogas. Rekomenduočiau geriau pirma pasisodinti alksnialapių medlievų, jų uogos skanesnės ir krūmeliai visai nereiklūs. Va čia pateikta sausmedžių veislių lentelė.

Oi, yra ir Anna: : http://www.gospodarstwosadownicze.com.pl/list/odmiany-orzechow-laskowych-leszc.html

Pagooglinęs lenkiškas lazdynų veisles radau vieną moterišku vardu, tik gal ne Anna, o Olga: Olga – odmiana ozdobna o czerwonych liściach i czerwonych okrywach owocowych. Mrozoodporna; orzechy średniej wielkości dojrzeją w połowie września. Kaip čia tau taip gavosi nusipirkti, kad pardavėjas nežinojo, ką parduoda? Taip, padaryk eksperimentų su skirtingais genėjimais, visiems bus naudinga. Aš irgi darau eksperimentą - anksčiau išvis jų negenėjau, o dabar genėsiu kaip man pasirodys gražiau.

Antra diena šilauogių konferencijoje Lenkijoje:

Kodėl nukerpant šakelę reikia palikti mažą kotelį:

Grįžtant prie trešnių, va labai aiškus V.Orecho video kaip pavasarį genėti jauną trešnę: Vasarą:

O va ir rezultatas, tiesa, ne mano ir panaudotas kitoks preparatas mikorizei - MycoApply Endo/Ecto:

Ankstesnio video pratęsimas, plius parodoma kaip per sekundę išspręsti Amšiejaus "trijų aukštų ūglių" problemą:

Va čia geras filmukas apie vasarinį genėjimą, ypač abejojantiems ar galima kokią šakutę nukirpti. Tiesa, čia apie abrikosus, o ne trešnes, bet jie taip pat kaulavaisiai ir apie juos pas mus kalbama, kad jų beveik nereikia/negalima genėti: