vk_

Ta proga ir Amšiejus išleido laidą šilauogių genėjimui: https://play.tv3.lt/svajoniu-ukis-10367181

Šis video iš Lietuvos, užsienio šilauogių auginimo technologija po plėvele. Galima auginti taip po plėvele be mulčiaus, bet sau taip nenorėčiau. Mulčius pūdamas duoda augalų patręšimą ir dar saugo nuo temperatūros ir drėgmės svyravimų. Po plėvele mulčiaus patręšimą pakeičia mineralinės trąšos, o drėgmės svyravimai sumažinami dažnai palaistant. Nelabai kompensuojasi tik temperatūros svyravimai, kuriuos dar labiau sustiprina juoda plėvelė. Plėvelės naudojimas sumažina priežiūros darbų kiekį. P.s.: mikorizė vyksta šaknų zonoje, grybo grybiena išauga žemėje, mulčius tam tikrai nebūtinas.

Pritariu Dunciui, plaušai lengvi, todėl išvertus jų daug bus paviršiuje. Norint įvertinti, kiek ten yra smulkesnių durpių, reikia giliau pasikasti. Greičiausiai viskas čia gerai su mišiniu.

Kalbant apie pjuvenų naudojimą, tai yra žmonių, kurie visą tranšėją pjuvenomis užpildo ir sėkmingai augina (esu šioje temoje tokį video įdėjęs). Pas mane irgi dvi šilauogės pasodintos visą duobę užpildžius ką tik supjautų malkų pjuvenomis ir tik aplink pačias šilauoges įbėrus durpių. Tai šios šilauogės auga visai gražiai, plius prie jų auga visų daugiausia grybų. Aš manau, kad durpės su pjuvenomis geriau nei vien tik durpės. Tranšėjos apačioje būtų galima drąsiai pilti vienų pjuvenų sluoksnį. Pernai savo šilauoges storai apmulčiavau šviežiomis spygliuočių pjuvenomis. Rezultate jos neblogai augo ir gausiai derėjo (čia daug jų nuotraukų pridėjau, gali peržvelgti), bet kažkodėl pernai išleido mažai naujų ūglių iš žemės. Gal tai dėl gausaus derėjimo, o gal ir azoto pritrūko, nesu tikras, tręšiau mažai. Apmulčiavus šviežiomis pjuvenomis reikia papildomai azotu (amonio sulfatu) patręšti. Jei pasirinkimas yra ar nemulčiuoti, ar mulčiuoti šviežiomis pjuvenomis, tai neabejodamas sakyčiau, kad mulčiuoti reikia būtinai. Ir netgi nespygliuočių pjuvenas galima naudoti. Šį rudenį supjovus lapuočių malkas pjuvenas taip pat sunaudojau sodo mulčiavimui, įskaitant visas šilauoges. Visos pjuvenos perpuvusios duos šilauogėms reikalingą humusą. Spygliuočių pjuvenos pūdamos dar truputį parūgština, bet substrato rūgštumą galima lengvai palaikyti įterpiant sieros. Todėl lapuočių pjuvenos taip pat puikiai tinka, tik kad neparūgština. Šiuo klausimu mano nuomonė skiriasi nuo Amšiejaus, tą jo video komentavau čia. Dėl plėvelės iš šonų ir juostos mulčiavimui nematau jokių problemų, turėtų būti gerai.

Sodinau į tokį durpių mišinį, beje, čia švylio net 60%. Taip pat sodinau ir į visokias kitokias natūralias durpes. Manau, kad kai yra stambesnės frakcijos, tai substratas gaunasi puresnis, poringesnis, jame daugiau oro, o tai gerai šilauogėms. Šiaip manau, kad iš esmės tinka visos šviesios mažai susiskaidžiusios natūralios durpės, netinka tik juodos labai mineralizavusios durpės. Sodinant į tokias natūralias mažai susiskaidžiusias durpes visi variantai bus geri, čia jau gaunasi rinkimasis tarp gerai ir labai gerai, o ne tarp gerai ir blogai. Turbūt pakankamai gerai tiktų ir vakar minėtas švylis, ypač, jei į substratą dar pridėti pjuvenų arba iš viršaus pjuvenomis apmulčiuoti. Gryname švylyje auginant galbūt galėtų trūkti maistinių medžiagų, bet tą trūkumą galima kompensuoti mulčiuojant, kai maistinės medžiagos ateis iš perpūvančio mulčiaus, arba papildomai tręšiant. Vakar minėjai, kad tau siūlė apačioje pilti durpių mišinį, o viršuje - švylį. O gal geriau būtų atvirkščiai - apačioje švylis, o viršuje - durpių mišinys? Arba švylį sumaišyti su durpių mišiniu ir tokiu mišiniu viską užpildyti.

Naujas puikus V.Orecho video apie obelų genėjimą:

"Trupininės nesijotos durpės šilauogėms (pH 3-4)" teoriškai kaip ir tinka. Tik pačios Durpetos parduodamos "durpės šilauogėms" yra mažiau rūgščios - pH 3.5-4.5. Na bet tai ne problema, substrato rūgštumas su laiku savaime mažėja, išsiplauna. Dėl "kažkokio durpių mišinio" tinkamumo nieko negalima pasakyti nežinant jo savybių. O dėl švylio, tai jis kaip didelės frakcijos durpė duos substratui poringumą. Bet naudoti vieną gryną švylį turbūt taip pat neoptimalu. Kiek žiūrėjau durpių substratų sudėčių, tai švylis sudaro iki 50%, na maksimum iki 60% substrato, bet visada primaišoma ir kitokių durpių. Nes jei bus vien tik švylis, tai augalams gali trūkti maisto medžiagų iš tokio substrato.

Prieš savaitę Vilniuje jau žydėjo lazdynas: Pas mane lazdynai dar nežydi. Pas mane tik sausmedžių pumpurai pabrinkę, matosi žiedų geltonumas, dar rododendrai gražūs žali stovi ir kompostiniai sliekai gerai gyvena komposto krūvose.

Reiks naujus abrikosus bandyti va taip suformuoti, medžio aukštis tik apie 2.5 metro: Paskutiniu metu man labiausiai ėmė patikti formuoti išpjaunant pagrindinį kamieną ir formuojant vazos forma arba krūmo forma.

Sveika, Linuxx. Dėl genėjimo laiko yra įvairių nuomonių. Verslinius sodus geni nuo lapų nukritimo iki pavasario. Kai kas sako, kad šilauoges geriausia genėti pavasarį, nes jei apgenėti anksčiau, tai po to dar per šalčius gali nušalti jų šakelių ir reiks dar kartą genėti. Tokios rizikos nebijau - sumedėjusios šakelės nepašąla, todėl nemanau, kad dar kas nors vėliau galėtų apšalti. Tad kokie dar galėtų būti argumentai dabar negenėti, o laukti pavasario? Man į galvą ateina tik vienas - kad dabar apgenėjus nukirptose vietose lieka žaizdelės, kurios užgyti gali tik pavasarį augalui pradėjus augti, ir kad per tais žaizdeles gali pakliūti kokios nors ligos. Šio argumento negaliu pilnai atmesti, prisiimu šią riziką, nes pas mane nelabai serga šilauogės, tai tikiuosi, kad nieko blogo nebus. Laikas parodys. Daug kas karpo nelaukdami pavasario, o taip nedarytų, jei po to būtų blogų pasekmių. Šiaip dabar negenėčiau, jei ant ežerų būtų ledas, tada žvejočiau nuo ledo. O dabar nėra ką veikti, tai ir pradėjau karpyti visą sodą iš eilės.

Pernykščius metus skelbiau mulčiavimo metais, o šiuos metus skelbiu genėjimo metais. Praėjusį sekmadienį užsiiminėjau maždaug tokiais dalykais: Kol nepradedi genėti, tol nesimato kiek iš tikrųjų daug reikia išgenėti.

Trumpas dviejų genėjimo formų palyginimas:

Youtubėje yra įdomių videofilmukų apie genėjimą. Man patinka Vitalijaus Orecho filmukai, kuriuose rodo kaip genėjimu galima visus vaismedžius palaikyti patogiai neaukštus, kompaktiškus ir derlingus. Labai pritariu idėjai, kad verta genėjimu riboti vaismedžių aukštį. Jei negenėti, tai yra tokia problema, kad dažnai medis užtankėja, užauga į aukštį ir tada vaisių nebėra medžio vainiko viduje, nes ten per tamsu, ir dar vaisiai nusikelia į viršų, nes apačioje nesiformuoja vaisinės šakelės. O ten viršuje sunkiai pasiekiamame aukštyje vaisiai yra dovana paukščiams, o ne žmonėms.Taip pat sumažėja negenimų vaismedžių derlingumas, nes blogomis sąlygomis jie daugiau augina medienos, o ne vaisių. Todėl genėjimu galima pažeminti vaismedžių vainikus, prašviesinti vainikus ir paskatinti vaisinių šakelių formavimąsi. Viso to rezultate galima gauti patogų neaukštą medį, kuris duoda didelį ir kokybišką derlių. Remdamasis tokiomis idėjomis per šį rudenį ir žiemą kapitaliai nugenėjau didžiąją savo sodo dalį (obelis, kriaušes, slyvas, vaiskrūmius). Iki pavasario taip nugenėsiu ir visus likusius augalus (trešnes, abrikosus, vyšnias). Aš ir anksčiau gana nemažai genėdavau, bet šį kartą skirtumas toks, kad tikslingai žeminu vaismedžių vainikus ir taip pat planuoju pagenėti vasarą ("žaliosios operacijos"), kad paskatinti vaisinių šakelių formavimąsi. Va čia vienas iš V.Orecho filmukų, skirtas abrikosui:

Ne, neragavau, o šias paskutines dvi abrikosų veisles išsirinkau konsultuodamasis su Vitaflora. Vitafloroje yra aktyvus chatas, parašai jiems klausimą ir beveik iškart atsako ir pataria net sekmadienio vakarais. Norėjau pasodinti dar du abrikosus, vieną iš jų turbūt vėl būčiau sodinęs Kauną, bet nebuvo Kaunų vazonuose, plius dar norėjosi pabandyti ką nors naujo. Vitafloroje veislių aprašymai ne visai tikslūs, žodžiu pataria daugiau. Klausiant ką imti, kad nebijotų mūsų žiemų, iš turimų vazonuose veislių patarė imti Maskvos didžiuosius ir Raudonskruostį. Abrikosai yra augūs medžiai, todėl manau, kad gana svarbu pasirinkti mažesnio, tai yra vidutinio augumo veisles. Iš mano 4 veislių trys yra vidutinio augumo ir tik Raudonskruostis turėtų būti augus. Bet ir augius medžius genėjimu galima palaikyti ne per didelio aukščio. Iš jau pas mane derančių Kauno ir Dzintars, Kaunas labai mažai auga, nors gausiai dera, net visai nėra ką genėti. Per vasarą ant jo užauga maži ūgliukai su daugybe žiedinių pumpurų. O Dzintars šiemet ir pernai użaugino ūglius virš metro ilgio, pavasarį jau reiks pradėti rimtai genėti, kad jis per daug į aukštį nenueitų. Abu šie abrikosai šiemet gausiai derėjo ir abu primezgė daugybę žiedinių pumpurų, tad ateinančią vasarą derlius bus dar didesnis, jei tik kokios pavasarinės šalnos nepakenks. Bet pernai, kai visoje Lietuvoje sodams šalnos pakenkė, jos mano abrikosams žalos nepadarė, tai gal ir ateityje problemų nebus. Dar svarbus abrikosų privalumas, kurio turbūt daug kas nežino, yra jų atsparumas sausroms. Jų šaknys nueina labai giliai. Ir tai gana svarbu, kai pas mus dabar dažnai būna ilgos sausros.

Įsigijau mikorizės preparatą, kurį panaudosiu lazdynams ir kedrams (šveicariškoms pušims). Dar ir žemės iš seno lazdynyno atnešiu, bet čia viską darysiu pavasarį, kai lazdynai vėl ims augti. Perskaičiau, kad be mikorizės lazdynai gali turėti problemų su fosforo įsisavinimu šarminiuose dirvožemiuose.

Lazdynai prisitaikę augti daliniame pavėsyje, jiems gerai užuovėja nuo kitų medžių ir pavėsyje drėgnesnė dirva. Todėl tikiu, kad jie gerai auga prie tavo eglių, bet kaip jie deri? Sakoma, kad pavėsyje turi mažėti lazdynų derlingumas.

Da-7, įdėk dar kitų tavo seniai auginamų lazdynų nuotraukų, įdomu pamatyti, kaip tu juos suformavęs. Va šito lazdyno aukščiau kamienas labai gražus.

Dabar ta šilauogė pilna žiedinių pumpurų: Prigijo gerai, derėjo, šiek tiek paaugo ir primezgė daugybę žiedinių pumpurų. Šiandien genėjau Darrow šilauoges, tai nepaisant gausaus derliaus taip pat primegzta daug žiedinių pumpurų ir krūmai užtankėję smulkiomis šakelėmis. Reiks daug smulkaus genėjimo norint, kad uogos nenusmulkėtų.

Sniegas Zarasų rajone. Dėl žemės iš po senų lazdynų mikorizės užveisimui aš vis pagalvodavau, bet taip ir neprisiruošiau atnešti. Tu lazdynus laistai tik pasodinęs ar pastoviai? Labai paviršinės šaknys būna pas nuolat laistomus augalus.

Dėl krūmo ar medelio formos, tai man atrodo, kad svarbiausia yra taip genėti, kad būtų daug šviesos ir neužtankėtų. Galima ir medelio formą apleisti ir ji užtankės. O galima krūmą gerai genėti ir bus tiek derliaus daug, tiek riešutai dideli.

Apgenėjau šitą lazdyną: Ar taip bus gerai? Va dar vienas mažiukas, ar krūmelis/medelis iš dviejų šakų bus gerai?

Labai naudinga žinutė. Sukritikavai Barcelona ir Halės milžinai veisles, kurios pas mus dabar "popsinės". Būčiau anksčiau tai žinojęs, būčiau kitokias veisles sodinęs, turbūt rusiškas. O Tambovo veisles dabar Lietuvoje kur nors parduoda? Dar turiu klausimą visiems - ar kas nors ką nors bandėte daryti dėl lazdynų mikorizės?

Norėjau paklausti apie Krymo Trapezundo veislę, Da-7 rašė, kad augina ir Krymo veislę.