vk_

Pas mane irgi pirmas pražydo abrikosas Kaunas. Truputį vėliau ėmė skleistis abrikosas Dzintars. Ant rudenį pasodintų dvimečių abrikosų (kuriuos stipriai prikirpau) taip pat yra po keletą žiedų. Saugant nuo šalnų užtektų labai mažai šilumos, jei ją pavyktų kažkaip sulaikyti. Pavyzdžiui, jei pastatyti palapinę, kad sulaikyti orą, ir po ja uždegti vieną ilgai degančią žvakelę, tai jos pilnai užtektų. Arba kažkaip uždegti žvakelę apsukimo agroplėvele viduje. Dar kitas variantas, kurį naudoja, tai apipurškimas vandeniu iš vakaro. Jei augalas šlapias, vėjo nėra, tai vandens sušalimui į ledą reiks daug energijos ir šlapias augalas ne atšals iki minus1 ar minus 2 laipsnių, o bus 0 temperatūra, kol visas vanduo pavirs ledu.

Gal kam bus naudinga: Beje, pas mane abrikosai žydi. Pernai jie žydėjo, kai naktimis būdavo šalnos, ir vis tiek sėkmingai užmezgė, tai, tikiuosi, ir šiemet sėkmingai užmegs. Abrikosų išsiskleidę žiedai atlaiko šalnas iki minus 3 laipsnių.

Tema skirta įkvėpimui ir padrąsinimui, o tikri klausimai kyla tada, kai kažką imi praktiškai daryti. Svarbiausia turėti entuziazmo kibirkštėlę, o toliau viskas įveikiama.

Šitas tavo klausimas labai geras, bet jis neturi lengvo atsakymo. Skiepijant reikia galvoti kaip toliau leisi augti savo medžiui, kaip formuosi jo skeletą, kas bus po 5 ir 10 metų. Grįžtant prie to mano priskiepyto medžio, kur fotkė įdėta, tai priaugo ten priskiepytų šakų, užtankėjo ir šiemet teko jį rimtai pragenėti realiai pusę įskiepytų šakų iškerpant ir išmetant. Jei turi gerą įskiepį, tai manau, kad geriausia, paprasčiausia ir patikimiausia būtų ne žaisti su šakų perskiepijimu, o pilnai pakeisti visą medį, kad iš įskiepio gautųsi kamienas ir viskas viršuje. Pradžiai, kol nesi tikra skiepijimo rezultatu, gali palikti poskiepio šakų, bet jei gerai prigis, tai geriausia būtų viską nereikalingo nukirpti ir palikti tik tavo įskiepytą dalį.

Persodinau, nes duobės buvo užpildytos juodomis durpėmis (dar vadinamomis kompostinėmis durpėmis), kurias iškasa kasdami tvenkinius. Ir tik aplink šilauogę buvo įpilta rudų natūralių rūgščių durpių. Tai šilauogių šaknys išaugo per rudas durpes, o juodose durpėse išvis neaugo. Va šita problema: Tų šilauogių amžius įvairus, nes sodinau skirtingo amžiaus sodinukus. Bet tai nesvarbu, nes puikiai persodina bet kokio amžiaus šilauogės.

Į savo gretas su džiaugsmu priimame visus, kas tik domisi šilauogėmis. Nupirkai puikias veisles, nepergyvenk. O jei nori ilgiau valgyti šilauoges, tai geriausias sprendimas dar pasisodinti kitų veislių. Bluecrop yra šilauogių klasika ir auksinis standartas, Toro yra naujesnė veislė, kuri galbūt dalinai pakeis Bluecropą versliniuose soduose. Toro uogos didesnės, jos sunoksta per trumpesnį laiką (laikoma, kad versliniame sode galima visas nuskinti per du kartus), bet Toro reiklesnė teisingam auginimui. Man jos abi reikalingos ir viena kitos nepakeičia. Paskaityk šią temą atgal ir rasi abiejų veislių nuotraukų.

Visos normalios obelys Lietuvoje auga įskiepytos į kažkokius poskiepius. Senos didelės obelys taip pat auga ne savo šaknimis, o įskiepytos į sėklinius (aukštaūgius) poskiepius. Todėl ir tavo motininė obelis auga įskiepyta. Poskiepis veikia medžio augumą, didumą, derėjimo pradžią, bet obuolių skonis priklauso nuo įskiepio (įskiepytos šakelės). Manau, kad tavo obuolių skonis nepasikeis, o obuolių didumas ir gerumas priklausys ne nuo poskiepio, o nuo to, kaip tu prižiūrėsi savo medį. Jei genėsi, patręši - tai obuoliai augs puikūs, jei apleisi, tai obuoliai nusmulkės.

Renkantis sodinukus iškyla problema, kad aprašymai prieštaringi, skirtingi ir sunku juos tarpusavyje palyginti. O va šis video realiai padės:

Užsisakiau vyšnias Molodiožnaja, Turgenevka ir Pandy bei abrikosą Ritausma. Ech, kaip malonu ką nors naujo gero pasisodinti. Iš seniau auginu vyšnias Vytėnų žvaigždė, Žagarvyšnė (atsiuntė per klaidą, pats nebūčiau pirkęs), Pandy, Groniasta, Debreceno, North star, Lucyna, Kero ir Keleris, bei abrikosus Kauno, Dzintars, Raudonskruostis (Krasnosčiokij) ir Maskvos didieji. Kero vyšnios nepateisino didelių vilčių ir tinkamos tik uogienėms. Iš likusių prasčiausiai atrodo Žagarvyšnė. Dar duodu joms laiko, bet jos pirmos sąraše pakeitimui geresnėmis veislėmis.

Dar vienas "barbariško" genėjimo pavyzdys:

Neplanuotai sugalvojome dar kelias vyšnias pasisodinti. Domina veislės Notė, Grabauskinė, Sabina, Molodiožnaja, Pandy, North star, Lucyna. Ketinu vyšnias formuoti žemu vainiku, gal iki maždaug 2.5 metro aukščio. Gal galite pakomentuoti išvardintas veisles arba parekomenduoti kitas jums patinkančias veisles? Man būtina sąlyga - atsparumas ligoms, aš jų niekuo niekada nepurkšiu nuo ligų.

Sveika, Linuxx. Dabar auginu du krūmus Northline ir dar pernai pasisodinau po vieną Martin, Mandan ir Sleyt. Northline skonis puikus, sūnus paauglys mielai ateina ir valgo, o paaugliui nieko neįsiūlytum, jei jam nebūtų skanu. Pernai tik pasodinti jau derėjo Martin ir Sleyt. Martin uogos taip pat puikios - didelės ir skanios. Sleyt buvo pora kekių, kekės nustebino tuo, kad uogos jose kabo retai, ir uogos buvo smulkesnės. Bet benokstančios uogos kažkur dingo, gal paukščiai nulesė, mums liko tik kelios uogytės, tai kažkaip dėl jų skonio net negaliu nieko pasakyti. Sakyčiau, kad reikia imti ne bet kokias medlievas, o būtent alksnialapes medlievas, nes yra ir kitokių medlievų porūšių, dalis kurių yra dekoratyvinės, kitos auga labai aukštos, dar kitų uogos bus valgomos, bet ne tokios geros. Pernai rinkdamasis naujas veisles daug dėmesio skyriau, kad jos būtų žemaūgės ir stambesnėmis uogomis. Dabar manau, kad nebūtina taip griežtai ieškoti žemaūgių, nes lengvai galima jas nukirpti bet kokiame aukštyje ir jos puikiai derės. Pavyzdžiui, mano Northline pagal aprašymą auga iki 3 m, o realiai jos pas mane gal dar nepasiekė 1.5 metro, bet jau puikiai dera. Martin pagal aprašymus turėtų augti iki 3 ar 4 metrų, bet esu tikras, kad ją galima nukirpinėti norimame aukštyje ir ji puikiai jausis ir derės. Pavyzdžiui, galima palaikyti 2 m aukštį, kad būtų patogu uždėti tinklą nuo paukščių. Arba norint galima būtų apriboti nors ir 1.5 m aukščiu, nes šie augaliukai dera jau būdami pusmetrio aukščio. Todėl dabar rinkdamasis veislę pirmiausia žiūrėčiau, kad uogos būtų didesnės, o dėl aukščio galima drąsiai imti veisles, kurios užauga iki 4 m ir jas palaikyti norimame žemame aukštyje. Beje, šios medlievos lengvai dauginasi atžalomis, todėl nusipirkite krūmelį, o vėliau, jei patiks, iš atžalų dar sau pasodinsite ar draugams padovanosite. Mano paskutinėje įdėtoje pernai pasisodintos medlievos nuotraukoje taip pat jau matosi maža atžalėlė - nuo kamieno truputį į kairę. Northline sodinau po vieną mažą pagaliuką iš P9 puodelio, o dabar viename krūmelyje yra gal 30 stiebelių, kitame - gal 20 stiebelių. Leidau krūmams pasiplėsti į plotį, bet nuo vieno krūmo šiemet 4 atžalas jau atiduosiu seseriai. Pas mus sode dar auga kažkokia labai sena medlievų veislė, tai krūmeliai atrodo neblogai, žydi gražiai, pradėjus uogoms nokti pirmos uogos dar gana valgomos, nors mažesnės ir sausesnės, o vėliau kitos uogos tiesiog uždžiūna ir lieka nevalgomos. Todėl sodinkite geras šiuolaikines veisles, o ne bet kokią nežinomą medlievą iš kaimyno patvorio.

Gal ne visi matėte kaip natūraliai auga laukinės šilauogės. Beje, pas mus augantys vaivorai yra giminingi šilauogėms. https://youtu.be/h0tgDlOLGf0

Blogai pasodintas šilauoges persodinti sunkiau nei iš karto teisingai pasodinti.

Turbūt nori paklausti apie šilauoges Chandler. Va čia foto, kaip jos pas mane užaugo, o čia mano atsiliepimas apie jas. Jų pirkti yra daug kur, pavyzdžiui, čia. Rekomenduočiau pirkti kuo didesnį sodinuką, iš pateiktų nuorodoje tai būtų keturmetis sodinukas. Pas mane taip pat dabar matosi atsidarę moteriški lazdynų žiedai, o vyriški žirginėliai senokai nudulkėjo. Paskutinis dulkėjęs lazdynas buvo Syrena, o kiti nudulkėjo dar anksčiau. Syrena stipriai dulkėjo šeštadienį prieš dvi savaites, kai dar buvo labai šilta, o sekančią dieną labai atšalo ir pasnigo. Bet aš nesu tikras, kad dar reikia dulkinimo. Gal tada jie ir apsidulkino, o moteriški žiedai taip ilgai bus, bet tai nieko nereiškia.

Mulčiuoti galima bet kokiomis turimomis augalų liekanomis, pjuvenomis, lapais, kompostu, durpėmis... Dėl šilauogių mulčiavimo šiaudais buvo komentaras, kad jei žemė ne smėlis, o sunkesnė, tai po šiaudais gali pradėti pelyti, turbūt blogai praeina oras. Aš šiaudais mulčiuoti nebandžiau, iš praktikos nieko pasakyti negaliu. Nebus jokių problemų su azotu, jei mulčiuosi žole, durpėmis, kompostu. Kompostas išvis savyje turi daug azoto. Manau, kad ir pjuvenomis mulčiuojant nekils problemų su dauguma augalų. O jei nori apsidrausti, tai gali pjuvenų mulčią papildyti organinėmis medžiagomis su azotu (kompostas, žolė) arba užberti saujelę azotinių trąšų. Pagal naujausias teorijas plika žemė degraduoja ir skursta. Todėl žemė turi būti arba apaugusi augalais, arba apmulčiuota (dirvožemio gyventojams reikia augalinių liekanų, kad jie galėtų gyventi ir neišmirtų). O kur žemė išarta ir palikta plika - ten vyksta dirvožemio erozija ir degradavimas. Seniau buvo manoma, kad idealu, kai, pavyzdžiui, darže nėra jokių piktžolių, tik daržovės ir tarp jų plika žemė, o nuėmus derlių visi augalai iš daržo išnešami ir suariama bei paliekama plika žemė. Bet taip elgiantis kasmet vis labiau nuskurdinama žemė ir net intensyvus mineralinių trąšų naudojimas pilnai neištaisys situacijos. Šiai situacijai taisyti dabar paplito mada sėti sideratines kultūras, kai po derliaus nuėmimo pasėjami greitai augantys augalai, kurie paaugę užariami. Tai neblogas žingsnis, bet tai tik dalinis sprendimas. Nes kai sideratiniai augalai pasodinami vėlai, tai jie nespėja priaugti masės, nes augalų augimo pradžia būna lėta ir rudenį jau trumpos dienos. Todėl įsivaizduoti, kad porą ar keletą savaičių paauginus sideratinius augalus bus išspręstos visos dirvožemio problemos yra gerokai naivu. Mano supratimu yra idealu, kai niekada nėra plikos žemės, ji visada apmulčiuota ir plius kai nevykdomas gilus žemės perkasimas, kuris suardo ir sugadina dirvos struktūrą. Beje, tokį idealų būdą atitinka šilauogių auginimas - ten nieko negalima perkasinėti ir nuolat turi būti apmulčiuota. Taip kad šilauogių augintojus galime laikyti progresyviausiais sodininkais, nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai supranta, kaip teisingai elgiasi. O kitų kultūrų, pvz., lazdynų augintojams taip pat reikia perimti šią gerą praktiką - jokio perkasinėjimo, nuolatinis apmulčiavimas, geros sąlygos lazdynų mikorizei, saikingas mineralinių trąšų naudojimas.

Ir Amšiejus tarė gerą žodį apie medlievas - Amšiejus: dabar pasakiškas laikas sodinti vaismedžius, bet šių klaidų nedarykite.

Per mažai davei informacijos, kad būtų galima patarti dėl veislių. Kažkokias veisles jau augini, naujas vertėtų derinti pagal turimas veisles, be to, kokio nori saldumo, ar svarbu tau didumas, nori kad greit sunoktų ar ilgai galėtum valgyti? Pernai turėjau pirmą Toro derlių, tai visiems įspūdį darė uogų didumas kaip vyšnių. Kur nors į balių nusinešus šilauogių visi atkreipdavo dėmesį į Toro. Dydis įspūdingas, o skonis gal vidutinis, tiksliai nepasakysiu. Gal ilgiau panokinus skonis dar pagerėtų. Toro sodinau mažus krūmelius ir jie pas auga į plotį, o ne aukštį, tokie beviršūniai, 4 krūmai ir visi panašiai auga. Toro sunoksta per trumpą laikotarpį. Sierra turiu 1 krūmą. Šį vakarą atsivežiau dar pjuvenų ir po to apėjau savo šilauoges. Tai eilinį kartą prie Sierros krūmo atėjo mintis koks gražus ir derlingas krūmas, gražios stiprios šakos, dideli žiediniai pumpurai. Uogos gana nemažos, skonis normalus. Toro ir Sierra dera, berods, panašiu metu. Iš man patinkančių dar galėčiau parekomenduoti Bluecrop, Reka, Darrow. Darrow (negaliu prisiekti, kad turiu būtent šią veislę, bet manau, kad ją) pliusai, kad dera labai vėlai, kai kitos veislės jau seniai nuvalgytos, labai derlinga ir uogos labai skanios, jei leisti joms ilgiau ant krūmo panokti. Dera panašiu laiku kaip Chandler, bet Darrow man pasirodė skanesnės. Jei sau sodinti 100 cm pločio tranšėjoje ir sodinti aukštaūges veisles, kurios išauga 160-220 cm, tai 120 cm tarpą tarp šilauogių laikau idealiu. Aš irgi paskutines savo šilauoges jau sodinau darydamas 110-115 cm tarpus. Pas mane krūmai dar pilnai neišaugę, o jau liečiasi, kur pasodinti 100 cm tarpais. Tai nėra kritiška, genint galima ir tokiais tarpais auginti, bet jei klausi, kokius tarpus daryti sau sodinant šilauoges 50 metų laikotarpiui, tai sakyčiau, kad 120 cm tikrai geriau nei 100 cm. Sodinti šilauoges ne per anksti jau dabar, jei tik jų nelaikei šiltnamyje ir jos nepražydo. Šiemet šilauoges buvo galima sodinti visą žiemą. Kuo anksčiau pasodini - tuo geriau.

Neskubėk persodinti, nes apšals per šalnas. Galėjai anksčiau persodinti, o dabar, kai šiltnamyje jos tau jau ėmė žydėti, tai dabar geriausia lauk, kol ir lauke augančios ims žydėti.

Manau, kad kažkokio labai didelio skirtumo nėra. Sakoma, kad šilauogėms, rododendrams, azalijoms geriau spygliuočių pjuvenos, nes jos pūdamos dar ir truputį parūgština. Kitiems augalams gal kažkiek geriau būtų lapuočių pjuvenos. Bet didelio skirtumo nėra, aš tiek šilauogėms po malkų supjovimo rudenį pripyliau lapuočių pjuvenų, tiek kitiems augalams dabar pripyliau spygliuočių pjuvenų. Ką turiu - tą ir naudoju, manau, kad bet kokios papiltos pjuvenos bus 10 kartų geriau nei plika žemė.

O va ir naujas video paskutiniu aktualiu klausimu:

Dėl trąšų šilauogėms gana paprasta, reiktų naudoti bechlores universalias trąšas su siera, boru ir manganu, pavyzdžiui, tokias, ir amonio sulfatą. Dabar rekomenduojama truputį patręšti amonio sulfatu, vėliau universaliomis trąšomis, po to iki liepos mėn. dar porą kartų amonio sulfatu. Tręšti santykinai nedaug, po liepos 1 d. azotu nebetręšti. Tręšimo kiekiai labai priklauso nuo krūmo dydžio, derliaus kiekio ir ar, pavyzdžiui, daug mulčiaus yra po krūmu. Vienas dalykas, kai krūmas duoda 10 uogų ir kitas, kai nuskini 5 kg uogų. Dar sakoma, kad geriau šilauoges patręšti per mažai nei per daug.

Ligotus krūmus galima gydyti fungicidais. Bet dar vienas variantas, ypač kai jos persodintos ir dabar turi geresnes augimo sąlygas, būtų išpjauti senas ligotas šakas ir tikėtis, kad išaugs nauji stiprūs ūgliai, kurie atsilaikys prieš ligas. Aš savo šilauogių dar niekuo nesu purškęs ir jos kol kas sėkmingai atsilaiko prieš ligas.

Pernai šviežiomis spygliuočių pjuvenomis apmulčiavau juoduosius serbentus (gal kokius 9 krūmus), geltonąjį serbentą, tris sausmedžius, 5 medlievas. Visiems tik teigiamas poveikis. Pavasarį buvo sausra, pas mane nuo jų labai juodieji serbentai kenčia, o storai apmulčiuoti ją pergyveno daug geriau. Užpernai pasodinau mažą sausmedžiuką, tai nors jį kas vakarą palaistydavau, bet vistiek per sausą ir karštą orą žemė greit džiūdavo ir per sausrą nudžiūvo jo leisti nauji ūgliukai. Rezultate užpernai man jis beveik nepaaugo. Pernai pavasarį apmulčiavau pjuvenomis, vasarą dar žolėmis pamulčiavau. Rezultate atsigavo ir ėmė augti. Kiek žiūrėjau video apie sausmedžius ir medlievas, tai daug kur rekomenduoja būtent apmulčiuoti, kad geriau laikytųsi drėgmė, o ne bandyti gausiai tręšti. Rekomenduojama gausiai apmulčiuoti ir nedaug saikingai tręšti.

Va Bluecropo nuotrauka (jau persodinto): Pažiūrėjus atrodo daug žiedų, gal ir viskas gerai. Bet ne, nieko gero čia nėra, nes krūmas pasodintas prieš kelis metus ir iš mažo sodinuko jis išaugo tik iki nedidelio krūmelio, o daugiau augti nenori. Žydi, dera, bet krūmas į dydį neauga. Prieš kelis metus nežinojau kaip reikia auginti šilauoges ir jas pasodinau į juodas durpes. Atrodė lengvos birios purios durpės, kas gali būti blogai. Vakar iškasiau Bluecrop, Bluegold ir Patriot sodinukus, visų jų šaknys mažos ir negilios, realiai jos išaugo tik tiek, kiek buvau įdėjęs rudų durpių, o toliau į juodas durpes jos visai neaugo. Iškasiau juodas durpes, vietoje jų sudėjau pirmiausia pušų žieves, tada pribėriau pjuvenų, rudų durpių, sodinukus pasodinau į rudas durpes ir iš viršaus vėl užmulčiavau pjuvenomis. Tikiuosi, kad dabar šie krūmeliai atsigaus ir normaliai išaugs į dydį. Aš negaliu mulčiavimui viršuje uždėti jokių didesnių pušų žievės gabalų, nes juos pastoviai išvarto varnos ieškodamos sliekų ar vabalų. Čia joms kaip koks hobis, nuolat išvarto žieves. Tai dabar dalį žievių mulčiuodamas užpyliau pjuvenomis, bet pamačiusios varnos ir jas atkapsto. O kitas didesnes žieves sumečiau į duobių apačią persodindamas sodinukus. Dėl pjuvenų didelio kiekio tinkamumo sodinant šilauoges. Linuxx rašė, kad jai blogiau augo šilauogės pasodinus į daug pjuvenų. Manau, kad šilauogės iškart gerai auga pasodintos į durpes, o šviežios pjuvenos pradžioje neturės šilauogėms reikalingų maisto medžiagų. Bet vėliau pjuvenos papus ir bus visai gera terpė šilauogėms. Dabar persodindamas šilauoges pribėriau daug pjuvenų, bet aplink pačius sodinukus pribėriau durpių. Todėl tikiuosi, kad pradžioje sodinukų šaknys sėkmingai augs naujose durpėse, o tuo metu pjuvenas apims grybiena ir vėliau šilauogės gerai augs ir pjuvenose. Pažiūrėsiu, kas gausis, vėl gavosi eksperimentas.