vk_

Kalkės, kalkmenis, dolomitas pirmiausia naudojami dirvos šarminimui, o antraeilis poveikis yra patręšimas kalciu ir magniu, bet ne fosforu ir kaliu. Nebent dėl dirvos rūgštumo sumažėjimo gali pasikeisti fosforo ir kalio įsisavinimas. Tavo versiją dėl fosforo ir kalio lengva patikrinti - reikia link rudens tikslingai patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Turiu dar vieną versiją - šilauogės taip pat apšąla būtent vėjuotose vietose, gal problema vėjuotose vietose, o ne gaunamose medžiagose? Jei šaknys paviršinės, tai reikia mulčiuoti. Aš jau pernai kelis lazdyniukus pamulčiavau pjuvenomis ir planuoju pavasarį gerai apmulčiuoti visus lazdynus. Planuoju tris naujas priemones - gerai išgenėti, gerai apmulčiuoti ir patręšti kompleksinėmis trąšomis. Gana panašu į tai, ką darau šilauogėms. Dar man didelis klausimas - ar verta aplink lazdynus pabarstyti dolomito miltų? Kaip suprantu, tau kalkmenis pasiteisina? Tiesa, pas mane ta vieta nėra šlapia, gruntiniai vandenys gana negiliai gal kokio pusantro metro gylyje, bet pats paviršius nėra šlapias.

Kaip manai, kodėl blogai auga tavo lazdynai, kurie pasodinti toliau nuo gyvatvorės? Youtubėje yra video, kuriuose labai giria veislę Trapezundski. Ar pas tave ji jau derėjo, ar ji kuo nors geresnė už kitas veisles? Kokia veislė tau pačiam geriausiai pasiteisino? Oho, kiek daug veislių augini ir dar ne visas čia išvardinai, nes dar minėjai Tambovo veisles.

Va čia esu dvi apšalusių lazdynų nuotraukas įdėjęs, pażiūrėk, gal ką patarsi. Atkreipk dėmesį, kad raudonlapės Syrenos nušalusios net šakos su žirginėliais (padidinus nuotrauką matosi). Kodėl galėtų nesubręsti nepertręšti ar net visai netręšti ūgliai? Man jie rudenį atrodo visai gerai, bet pavasarį kartais nušąla net gana storos šakos. Na pasodinimo vieta nelabai gera - gana žema daubelėje ir vėjuota, bet kiti augalai ten neapšąla. Purkšti nebandžiau, vėlyvo ūglių augimo nepastebiu.

Papasakok, ką dar ir kaip augini, nes panašu, kad tu turi daug įdomių lazdynų ir daug įdomios patirties.

Kokiu tikslu pasisodinai laukinį lazdyną? Kartais juos sodina, kad apdulkintų kultūrinius lazdynus. Nes dėl riešutų juos auginti nėra prasmės.

Dabar pas mane auga 8 lazdynai (Syrena, Barcelona, Cosford, Varšuvos raudonasis, Web Price). Jie pasodinti gal prieš kokius 5 metus. Ir jie man kasmet apšaldavo. Per vasarą jais rūpiniesi, gražiai paauga, o po pavasario dalis šakų nebesiskleidžia. Po pirmo tokio apšalimo pagalvojau, kad gal buvau per vėlai patręšęs. Bet jie man apšalo ir po antros, ir po trečios žiemų... Turiu didelį sodą, daug visokių augalų, tai nuolat apšąlantys lazdynai atsibodo ir palikau juos ramybėje su mintimi, kad kai išdžius, tai vietoje jų pasodinsiu normalesnį augalą. Bet praėjusi žiema buvo labai šilta, pirmą kartą lazdynai neapšalo, dar šiokį tokį jų derlių gavome, tai vėl atsirado optimizmo. Bet bijau, kad per eilinę šaltesnę žiemą jie vėl apšals. Na, bet kol dar yra optimizmo, tai šiemet pamėginsiu juos gražiai apgenėti ir paauginti. Pas mane lazdynai yra lepiausias sodo augalas, jokie kiti augalai iš daugiau nei 100 vaismedžių ir vaiskrūmių neapšąla, o lazdynai reguliariai apšąla. Lengviau abrikosų derlių gauti, nei lazdynų.

Taip.

Profas video aiškino, kad abu šie variantai turi savo pliusų ir minusų. Krūmo forma užima daugiau erdvės. Man svarbiausias atradimas, kad genimas lazdynas, nesvarbu kokia forma, gali duoti kelis kartus didesnį derlių nei negenimas. Mano apleistų lazdynų foto:

Buvau apleidęs savo lazdynus, reiks pavasarį juos apgenėti:

Puikus skelbimas tinkamoje temoje. Tik daugiau žmonių juo susidomės sezono metu ir jei parašysi kokia maždaug kaina kokias žievės pardavinėji ir savo kontaktus.

Daug pažiūrinėjęs dabar esu beveik garantuotas, kad tai yra veislė Darrow: 1) dera nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio, 2) turi gana ypatingą saldžiarūgštį vyno skonį, 3) uogos apie 20 mm ir turi specifinę truputį penkiakampę formą, kuri primena Patrioto uogas, pav.: https://www.vitaflora.lt/lt/nauji/tipas/vaismedziai-vaiskrumiai/vaccinium/aukštoji-šilauogė-darrow-1-detail 4) krūmas derlingas. Pagal vyną primenantį skonį ir uogų formą nėra kitų tinkamų variantų, o visi kiti požymiai taip pat atitinka Darrow, todėl tai Darrow. Gera vėlyva veislė, galite drąsiai sodinti, rekomenduoju. Man jos prinokusios uogos pasirodė skanesnės nei tuo pačiu metu nokusio Chandler.

Per daug žiedų sukrovusias šilauoges būtina genėti:

Dabar pats sezonas valgyti šaldytas šilauoges:

Puiku, papasakok plačiau kaip tręši, kad ir mes galėtume pasinaudoti tavo gera patirtimi.

Mivena trąšos yra tokios pačios universalios, kurias kritikavai. Pridėsiu ekonominį aspektą, kad būtų aiškiau apie ką diskutuojame. Aukščiau minėtų trąšų kaina yra 30 eurų už 20 kg, tai yra 1,5 euro už 1 kg, tai yra 15 centų už 100 gramų trąšų. Palyginkime - normali šilauogė duoda 5 kg uogų, kurių vertė, tarkim, 5 kg x 5 eurai/kg = 25 eurai. Tai ar brangu 25 eurų derlių duodančiai šilauogei trąšos už 15 centų? Aš sakyčiau, kad nebrangu, ir tokiu atveju geriau naudoti geras kokybiškas trąšas, o ne rizikuoti bandant pačiam maišyti pigias monotrąšas. Nes sutaupyti gali tik dalį nuo 15 centų trąšoms, o rizikuoji prarasti dalį 25 eurų vertės derliaus. Pavyzdžiui, sutaupysi trečdalį išlaidų trąšoms, tai sudarys 5 centus, o prarasi 20% derliaus, tai sudarys 5 eurus - gaunasi grynas nuostolis. Netgi praradus tik 1% derliaus, pateikto pavyzdžio atveju jo kaina gaunasi 25 centai ir tai yra 5 kartus daugiau už trąšoms sutaupytus 5 centus. Todėl, kai derlius brangus, o trąšų poreikis augalui yra mažas, tai tokiu atveju verta naudoti geras kokybiškas trąšas. Plius monotrąšų maišymas neišsprendžia mikroelementų klausimo. Pateiktame Mivenos tinklapyje yra šilauogių tręšimo planai, bet nėra nurodyti kiekiai, kiek reikėtų tręšti. Ir dar ten labai jau dažnai tręšia.

Nadh, taigi mes esame pasiruošę pasitaisyti tavo vadovaujami. Sudaryk mums, prašau, planą visam sezonui, kaip reikėtų tręšti šilauoges neuniversaliomis trąšomis, kad būtų ir logika, ir ekonomika. Dar pagalvojau, kad jei trąšas pavadinti ne universaliomis, o kompleksinėmis ir skirtomis specialiai tam tikram augalui, tai tada gal tu taip neprieštarautum?

Paguglinęs šia tema radau tokį KTU tekstą: "Kalis – vienas pagrindinių augalų maisto elementų, labai reikalingas augalams vystytis ir augti. Kalis aktyvina fotosintezę, angliavandenių ir vitaminų sintezę, gerina medžiagų apykaitą, vandens patekimą į ląstelę, skatina baltymų susikaupimą, reguliuoja nebaltyminių azoto junginių ir baltymų santykį. Šis elementas didina krakmolo kiekį bulvių gumbuose, gerina sėklų kokybę, varpoje didina grūdų skaičių. Kalis didina varpinių augalų ląstelių sienelių medėjimą, didina atsparumą išgulimui ir grybelinėms ligoms, didina augalų atsparumą šalnoms. Kuomet jo trūksta, augalai kaupia daugiau neorganinio azoto, kurio perteklius yra žalingas. Pagrindinė kalio trąša yra kalio chloridas. Kalio chloridas yra koncentruota, dažniausiai naudojama ir pigiausia kalio trąša. KCl dažnai yra įvairių sudėtinių trąšų arba trąšų mišinių komponentas. Jis tinka tręšti daugelį augalų, ypač javus. Tačiau didelė chloro jonų koncentracija (47,7 %) neleidžia kalio chloridu tręšti chloridams jautrius augalus: vynuoges, apynius, tabaką, daugelį daržovių, ypač gėles. Šiems augalams dažniausiai naudojamos kitos – nechlorės kalio trąšos: kalio sulfatas, rečiau kalio nitratas ir dar rečiau kalio fosfatai. Kalio fosfatas, nors ir labai koncentruotas, naudojamas ribotai dėl didelės produkto kainos, dažniausiai naudojamas tik šiltnamio augalams tręšti. Kalio hidrofosfatas – bekvapė, nesprogi, įprastinėmis sąlygomis nepavojinga medžiaga, kurioje yra 54,08 % kalio, perskaičiuoto į K2O, ir 40,74 % fosforo, perskaičiuoto į P2O5. K2HPO4 gali būti naudojamas kaip nebalastė kompleksinė trąša arba sudėtinių trąšų komponentas." Nadh, gal gali duoti nuorodą, kur galima nusipirkti tavo rekomenduoto kalio hidrofosfato? Taip, Nadh, mikroelementų reikia labai mažais kiekiais, bet vis tiek jų reikia. Ir jei jų pritrūks, kad ir "niekingo kiekio" kaip sakai, bet tai gali paveikti derlių, apie tai kalbėjo šilauogių augintojai lenkai, esu čia anksčiau įdėjęs video. Beje, gal kartais žinai, iš kur trąšose atsiranda mikroelementai, iš kur juos ima trąšų gamintojai?

Va čia pažiūrėk rusiškai video apie santykius rūgštinant. Granulėmis parduodama ne sieros rūgštis, o gryna siera. Ši siera nei vandenyje tirpsta, nei iš pradžių rūgština. Ji pradeda po truputį rūgštinti tik tada, kai ją ima perdirbinėti dirvos mikroorganizmai, kurie iš jos ir pagamina rūgštį.

Lunacy, į tavo klausimą geriausiai gali atsakyti mūsų chemikas Nadh, tikėkimės, kad jis nepasikuklins ir paaiškins. O aš kaip fizikas galiu tik pasakyti, kad chloras iš oksido niekaip neatsiras, ten iškart yra chloridas. Gal ten K2O naudoja kaip tam tikrą kalio kiekio matavimo vienetą?

Sveikas, Majau. Nepatikėsi, bet kaip tik vakar pardavėjai atsiliepė į šį emailą ir vakar bei šiandien draugiškai bandėm aiškintis, kokia ten galėtų būti veislė. Deja, veislės išsiaiškinti nepavyko. Ji neatitinka nė vienos kitos jų parduodamos veislės. Veislė sumaišyta ne pas juos, o kažkur užsienio medelyne arba dauginant "in-vitro" būdu, arba kažkuriame kitame etape. Tad veislė gera, bet kokia - neaišku.

Pritariu idėjai, kad šilauoges geriausia tręšti amonio sulfatu plius universaliomis bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. Atsitiktinai iššokus reklamai apie juodojo penktadienio nuolaidas, išsirinkau ir įsigijau tokias "Braškių, uogakrūmių ir vaismedžių trąšas". Panašu, kad jos tam viskuo tinkamos ir pagamintos Suomijoje - "Yara Suomi OY". Beje, tos pačios trąšos parduodamos ir kitu pavadinimu - "Rododendrų ir erikinių augalų trąšos", bet tame nėra jokios apgaulės, nes pagal sudėtį šios trąšos puikiai tinka abiem šiems tikslams. O kad kai kurie pirkėjai nesigilina ir pirks tik trąšas su užrašu "Rododendrams" ir rododendro gražiu paveiksliuku ant pakelio - tai čia jau kitas klausimas. Beje, rododendrams ir azalijoms labai gerai tinka visos šilauogių auginimo priemonės.

Siekdamas išsiaiškinti likusius neaiškumus su minėtomis Agrochemos trąšomis šilauogėms parašiau Agrochemai emailą su tokiais klausimais: 1) Norėčiau pasitikslinti, iš kur yra kalcio, nes mišinį sudarančiose išvardintose atskirose trąšose nesimato kalcio šaltinio. Turbūt yra dar kažkoks ingredientas, kuris nenurodytas? 2) Ar tikrai šiose trąšose kaip sudėtinė dalis naudojamas būtent kalio chloridas? Tai yra, šios trąšos nėra bechlorės? Po kelių dienų gaunu atsakymą iš Agrochemos produkto vadovės: „Atsakant į jūsų klausimus: 1. Sudėtyje šių trąšų yra kalcio amonio salietra, kalcis yra viena iš sudedamųjų dalių šios trąšos. 2. Taip, šios trąšos nėra bechlorės, nes sudėtyje yra kalio chloridas. Norint, kad trąšos būtų bechlorės, reiktų naudoti kalio sulfatą. Jei dar turėsite kokių klausimų, kreipkitės.“ Bandau dar pasiklausti, kelias dienas tyla. Vėl rašau emailą su klausimu „Neplanuojate atsakyti?“ Atsako, kad buvo pamiršusi mano emailą ir pasiūlo klausti tiesiogiai gamybos vadovo. Gerai, užduodu jam šiuos klausimus: 1. Produkto vadovė į klausimą, kas yra kalcio šaltiniu šiose trąšose, atsakė, kad tai yra kalcio amonio salietra. Ar tai patvirtinate? 2. Apie šias trąšas šilauogėms rašo "turi mikroelementų: boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn)". Iš kur kaip trąšose atsiranda mikroelementai? Ar čia atskirai iš kažkur perkami ir į trąšas įmaišomi specialūs priedai, ar tų mikroelementų jau būna kokiose nors pagrindinėse trąšose, kurios dedamos į mišinį? Lygtai niekur nemačiau, kad būtų atskirai parduodami mikroelementai tręšimui. 3. Sakote, kad kalcis šiose trąšose šilauogėms yra iš kalcio amonio salietros. Tačiau šių trąšų saugos lape rašoma "trąšų mišinį "Šilauogėms" sudaro: Amonio sulfatas, superfosfatas, kalio chloridas, magnio sulfatas", tai yra, mišinyje nėra kalcio amonio salietros. Tai koks tada yra teisingas trąšų "Šilauogėms" receptas, tai yra, kokios trąšos sudaro mišinį? 4. Gal ir ne visai teisinga užduoti tokį klausimą, bet paklausiu - kodėl trąšų mišinyje šilauogėms pasirinkote naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą? Gaunu atsakymą: „Ką Jus vardijat, taip, ten yra, daugiau aš Jums pasakyti negaliu, tai yra gamybinė paslaptis. PVZ: fosforines trąšas sudaro ne vien fosforas.“ Dar bandau perklausti: O kodėl pasirinkote šiame mišinyje naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą? Juk tai nėra gamybine paslaptimi. Atsakymas: „Man iškilo klausimas, Jūsų viso šito, domėjimosi priežastis?“ Atsakau, kad nusipirkau šių jų trąšų ir domiuosi iš smalsumo kaip sodininkas-entuziastas. Tyla, daugiau Agrochema nieko nebeatsako. Apibendrinu apie šias trąšas gautą informaciją: 1. Tai yra trąšų mišinys (ilgaveikiu, biologizuotu ir kitokiu moderniu technologiju trąšų amžiuje tai tas pats kas važinėtis su „Moskvičiumi“ vietoj „Audi“). 2. Trąšų gamyboje naudojami patys pigiausi ingredientai (pagrinde Baltarusiško importo trąšos). 3. Sudėtyje naudojamas kalio chloridas. Jis naudojamas kaip pigus kalio šaltinis, tačiau jo sudėtyje esantis chloras iš esmės sugadina šias trąšas. Chloras yra pavojingas tuo, kad intensyviai tręšiant jis užteršia dirvą ir augalai pradeda skursti, taip pat kai kurios grupės augalų iš prigimties yra jautrios chlorui. Kalio chloridas – tai sodrinta kalio druska todėl joje labai daug chloro, kuris tikrai kenkia, tame tarpe ir uogoms. Jeigu jau naudojame chloruotas trąšas, tai tą reikia daryti kas 3-4 metai, nes chloras yra neblogas dirvos dezinfekantas. Šilauogės specialiai mulčiuojamos, po tuo mulčiu pilna gyvų mikroorganizmų ir staiga užpili chlorido ir viską tai nužudai-išdezinfekuoji. Negerai. Net kelis kartus klausiau Agrochemos specialistų, kodėl naudoja kalio chloridą, o ne sulfatą. Projekto vadovė pripažino, kad siekiant bechlorių trąšų turėtų būti naudojamas kalio sulfatas, o gamybos vadovui turbūt buvo per gėda pripažinti, kad kalio chloridą naudoja dėl pigumo, todėl jis šį klausimą kelis kartus praignoravo. 4. Trąšų sudėtyje nurodomas kalcis, bet tarp išvardintų mišinį sudarančių atskirų trąšų kalcio šaltinio nėra. Gamybos vadovas atsisakė patvirtinti, kad ten yra kalcio amonio salietra, kurią buvo paminėjusi produkto vadovė. Manau, kad jos ten nėra, nes tikrai ja būtų pasigyrę vardindami mišinį sudarančias trąšas ir atsakydami į klausimą būtų patvirtinę. Tad lieka dvi realios versijos – arba ten įdėti dolomitmilčiai (Kalcis turbūt yra iš dolomitmilčių (patikrinkite šių trąšų tirpumą). Dolomitmilčių pagrindinė pareiga didinti (neutralizuoti) dirvos Ph, o tik po to kaip šalutinis poveikis – kalcio ir magnio šaltinis. Jeigu šiose trąšose yra dolomitmilčių, tai jos yra kaip sakoma „žemiau plintuso“.), arba išvis ten jokio kalcio nėra. 5. Tiesą sakant, jei jau dėl tokių medžiagų kaip kalcis kyla pagrįstos abejonės, tai lygiai taip pat galima abejoti mikroelementų buvimu. Į klausimą apie mikroelementus sudėtyje gamybos vadovas taip pat nieko neatsakė. Rezultate turime trąšų pakelį su gražiu paveiksliuku ir lietuviškos įmonės užrašais, tačiau nelietuvišku ir abejotinos kokybės turiniu. Išvadas kiekvienas darykitės pats, o aš nuo šiol ratu apeisiu visas Agrochemos trąšas.