vk_

Kaip vertinate Agrochemos gaminamas trąšas šilauogėms? https://www.agrochema.lt/katalogas/prekes-sodui-ir-darzui/sodo-trasos/biriosios-sodo-trasos/silauogems/ Sudėtis, %: suminis azotas (N) – 8 (amoniakinis (N-NH4) – 8), fosforas (P2O5) – 7, kalis (K2O) – 14, kalcis (Ca) – 9, siera (S) – 14,6. Turi mikroelementų: boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn). Atsakymas: Pliusai: 1.NPK proporcijos geros, 2. yra vertingų fiziologines ligas užkardinančių mezo ir mikro elementų – magnis, kalcis, geležis, boras. 3. trąšos santykinai pigios rinkoje. Minusai: Tai yra atskirų trąšų mišinys (ilgaveikių, biologizuotų ir kitokiu moderniu technologijų trąšų amžiuje tai tas pats kas važinėtis su „Moskvičiumi“ vietoj „Audi“). Trąšų gamyboje naudojami patys pigiausi ingredientai (pagrinde Baltarusiško importo trąšos). Iš sudėties ir SDL matome dvi keistas mitybines medžiagas: kalcis ir kalio chloridas. Chloras yra pavojingas tuo, kad intensyviai tręšiant jis užteršią dirvą ir augalai pradeda skursti, taip pat kai kurios grupės augalų iš prigimties yra jautrios chlorui. Kalio chloridas – tai sodrinta kalio druska, todėl joje labai daug chloro, kuris tikrai kenkia, tame tarpe ir uogoms. Jeigu jau naudojame chlorizuotas trąšas, tai tą reikia daryti kas 3-4 metai, nes chloras yra neblogas dirvos dezinfekantas. Mišinyje iš kažkur atsirado kalcis. Kad būtų įdėta kalcio chlorido – mažai tikiu, o be to su kalio chloridu tai būtų tikra chloro bomba. Kalcis turbūt yra iš dolomitmilčių (patikrinkite šių trąšų tirpumą). Dolomitmilčių pagrindinė pareiga didinti (neutralizuoti) dirvos Ph, o tik po to kaip šalutinis poveikis – kalcio ir magnio šaltinis. Jeigu šiose trąšose yra dolomitmilčių tai jos yra kaip sakoma „žemiau plintuso“. Iš principo šios trąšos tinka tręšti minimalia norma – 20 g/kv. m vieną kartą, tai yra po ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvųjų šilauogių derliaus nuėmimo (derliaus jau nėra, o trąšų mitybinės medžiagos iki vėlyvo rudens kompensuos šilauogės krūmo sunaudotas maisto medžiagas. Vėlyvosioms šilauogėms šios trąšos netinka. Reikėtų naudoti kalio sulfatą ir superfosfatą, sierą ir magnio sulfatą. Ar jos tinkamos kaip jūs minėjote pakeisti daliai amonio sulfato? Netinkamos. Šių trąšų saugos duomenų lape parašyta "Trąšų mišinį ,,Šilauogėms” sudaro: Amonio sulfatas, superfosfatas, kalio chloridas, magnio sulfatas." Tai yra, rašo, kad yra kalio chloridas, o jūs pabrėžėte, kad reikia bechlorių trąšų. Kažkur čia turėtų būti klaida. Klaida yra Agrochemos godume, kai norima užsidirbti kokybės sąskaita ir aplenkti konkurentus rinkoje pseudo agronominiais triukais, skirtais neišprususiam naudotojui. Kokiais kiekiais ir kokiomis trąšomis jūs tręštumėte šilauoges, kurias augintumėte sau suvalgyti ir nesivaikant maksimalių derlių? Aš paskutiniais metais tręšdavau gana mažai nuo pavasario iki birželio pabaigos, tręšdavau pagrinde amonio sulfatu plius truputį panaudodavau universalių NPK trąšų. Teisingai darydavote. Aš papildomai dar palaistyčiau mikorizės ir mikriobiologinių trąšų tirpalais – kartą vegetacijos pradžioje, prieš žydėjimą ir žalios uogos fazėje. Jais nepertręšite, o nauda bus didelė. Niekada netręšdavau antroje vasaros pusėje nei fosforu, nei kaliu, kaip kartais rekomenduojama? Tręšti būtina, nes taip formuojamas kitų metų derlius, sparčiau sumedėja jauni ūgliai.

Pasikonsultavau su tręšimo specialistu ir sužinojau įdomių dalykų. Pirmas mano klausimas buvo apie amonio sulfato naudojimą šilauogėms ir amonio sulfato-nitrato ypatumus. Atsakymas: Amonio sulfatas naudotinas šilauogėms tik dėl dviejų priežasčių - sulfatinė liekana yra rūgščiausia todėl fiziologiškiausia rūgščiamėgiams augalams. Taipogi didelis azoto kiekis padeda mineralizuoti įvairios frakcijos ir sudėties mulčio sluoksnį, kuris naudotinas šilauogių auginime (durpės, pjuvenos, spygliai, kankorėžiai ir t.t.). Trečia priežastis – tai viena pigiausių trąšų, todėl plačiai naudojama pramoninėje uogininkystėje. Auginant sau aš amonio sulfatą naudočiau, tačiau su saiku. Dalį jo užkeisčiau NPK bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu, pvz., NPK 8-11-23, NPK 3,5-10-15. Visada atminkite tris dalykus: 1. Kiek iš dirvos paėmei, tiek grąžink su kepure. Visi biologiškai svarbūs maisto elementai, paimti iš augalų, turi būti grąžinti dirvai. Tai pagrindinis tręšimo dėsnis (trąšų naudojimo pagrįstumo „alfa ir omega“) - augalai ir dirva vegetacijos metu praranda mitybines medžiagas, todėl jas būtina kompensuoti trąšų pagalba. 2. Palyginkite kaip rekomenduoja tręšti braškes ir kaip šilauoges, biomasė augalų skiriasi ne vieną kartą, o tręšimo programos šilauogėms – labai skurdžios. Nejaugi 2 m aukščio ir iki 1,5 metro skersmens krūmas, duodantis vidutinį 4-6 kg uogų derlių, sunaudoja mažiau mitybinių medžiagų negu braškės uogakelmis. 3. Prisiminkite, kas būna, kai pertręšiama azotu (pvz., bulves – koks jų skonis, laikymo ir skoninė kokybė). Amonio sulfatas-nitratas yra amonio sulfato ir amonio nitrato mišinys (sugalvotas tam, kad užkeisti amonio salietrą, kuria negalima prekiauti dėl detonacijos ir terorizmo pavojaus). Ši trąša yra fiziologiškai beveik neutrali, todėl mažiau tinka negu amonio sulfatas. Skirtumas toks: amonio nitrato tirpalo pH 6,7-6,5, o amonio sulfato pH 4,5-5,5. Sakote, kad dalį amonio sulfato pakeistumėte NPK bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. O kodėl būtent su mažu azoto kiekiu? Atsakymas: nes amonio sulfatas turi 20 proc. azoto, o uogų kokybei dar svarbūs kalcis ir kalis. Kodėl nepanaudojus NPK bechlorių trąšų su normaliu (dideliu) azoto kiekiu atitinkamai dar labiau sumažinant amonio sulfato kiekį? Atsakymas: su dideliu azoto kiekiu bechlorės trąšos paprastai būna 6-6,5 pH, t. y. artimos dominuojančiai augalų daugumai pagal dirvos rūgštumą, o šilauogėms reikia rūgščių trąšų. Todėl geriausia naudoti tris kartus per metus (balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais) 30 g NPK 8-11-23, NPK 9-7-14, NPK 3,5-10-15 + 30 g amonio sulfato NS 20-22 į kv.m.

Dėl ko mažiausiai galima abejoti, tai būtent dėl Bluecropo, nes jis yra masiškiausiai pasaulyje auginama veislė. Jei būtų neskani, tai nebūtų jos tiek versliniuose soduose prisodinta ir auginama dešimtmečiais. Man šiemet Bluecropo uogų skonis patiko, niekas iš šeimos jų nepeikė. Todėl spėčiau, kad pas tave arba kokia kita veislė augo Bluecropo vardu, arba buvo kažkas ypatingo, kas galėjo paveikti uogų skonį, pvz, koks nors uždžiūvimas, perlaistymas, liga, pertręšimas... Dėl juodųjų serbentų - šiemet pas mane liko keli nenurinkti jų krūmai. Pradžioje dar paskynė sulčių gamybai, o likusių niekas nenorėjo valgyti ir jie nubyrėjo. Neatlaiko konkurencijos.

Tata, kurie iš šitų yra tau nepatikę Moskovskij rubin riešutai? Ir kurie tau skaniausi? Spėju, kad antroje eilutėje Halės milžinai - panašiai kampuotas riešutas kaip tu anksčiau įdėjai. O trečioje eilutėje - Barselona, nes labai apvalūs.

Kaip reikia šilauoges paruošti žiemai? Jas reikia apsaugoti nuo kiškių ir stirnų!

Video, pagal kurį apgenėjau: Visas senas obelis ir slyvas taip apgenėsiu.

Nutariau rimtai nugenėti seną obelį tuo pačiu ją pažemindamas. Ateinančią vasarą bus didelis derlius, tai verta stipriai apgenėti, kad nenusmulkėtų vaisiai.

Šios temos pradžioje rašė, kad pūvantys obuoliai šilauogėse nepasiteisino. Šiaip obuoliai, vynuogės, slyvos ir panašūs vaisiai priskiriami šarminančiai dietai, o ne rūgštinančiai. Todėl manau, kad jie neparūgštintų. Jiems panaudoti šilauogėms matau tik vieną būdą - juos reikia sumesti į komposto krūvą, geriausia su kompostiniais sliekais, ir tik turint pilnai perdirbtą kompostą galima jo truputį užberti šilauogėms. Rūgštinimui geriausia naudoti sierą, o jei norima greitai parūgštinti - tada vandenyje ištirpintas rūgštis.

Dėl pjuvenų naudojimo noriu pasakyti dar vieną įdomų dalyką. Dažnai pjuvenomis užpildoma apatinė tranšėjos pusė, tada pildomas substratas su durpėmis, viršuje pamulčiuojama pjuvenomis ir apie tai, kad pjuvenos gali paimti azotą iš aplinkos, kalbama tik apie mulčiaus sluoksnį. Truputį papildomai patręšiama azoto trąšomis, bet tai atitenka viršutiniam, pavyzdžiui, 5 cm mulčiaus sluoksniui, o ne 30 cm apatiniam sluoksniui. Į tą apatinį sluoksnį niekas nededa papildomo azoto ir nebūna jokių problemų. Kodėl? Viršuje vyksta aerobinis pjuvenų perdirbimas, kuriam reikia gana daug azoto ir jį ima iš aplinkos, o apačioje deguonies yra daug mažiau ir ten, manau, pjuvenas greitai apima ir pagrinde perdirba grybeliai, o ne aerobiniai mikroorganizmai. O grybeliams pjuvenų perdirbimui reikia daug mažiau azoto, todėl ten ir nekyla jokių problemų dėl azoto. Šis video truputį kita tema, bet jame paaiškina skirtingą azoto poreikį perdirbant aerobiniams mikroorganizmams ir grybeliams - video nuo mażdaug 1:40:

Tinka labai daug kas, pavyzdžiui, tranšėjų apačioje tinka įvairių rūšių medžių rąsteliai bei šakos. Lapuočių pjuvenas tikrai daug kas naudoja, drąsiai gali jas naudoti. Ar tikrai pjuvenos užsiteršia pjaunant pjūklu? Nemanau, kad pastebėtum to poveikį krūmams, bet jei matai kažkokią taršą, tai spręsk pats, ar po to norėsi valgyti tokiose pjuvenose užaugintas uogas. Pušų žievės šiaip puikiai tinka, bet jų problema ta, kad jų didesnius gabalus sunku susmulkinti ir jie ilgai nesupūna. O nesupuvę dideli gabalai gali trukdyti augti šaknims, jei bus netoli jų. Todėl pušų žievės gabalai tinkami arba tranšėjų dugne, arba mulčiavimui viršuje, o įmaišymui į substratą gerai tinka tik susmulkinta žievė. Aš seniau rinkdavau żieves miške, bet ateityje neberinksiu, paprasčiau ir geriau bus atsivežti pjuvenų. Kalbant apie pjuvenas reikia suprasti, kad jų naudojimas atitinka du tikslus: 1) šilauogių patręšimas ir šilauogėms reikalingo humuso susidarymas supuvus pjuvenoms; 2) šilauogių paviršinių šaknų apsauga nuo didelių temperatūros svyravimų, drėgmės palaikymas, pH palaikymas, kova su piktžolėmis, biologiškai aktyvaus sluoksnio palaikymas ir panašiai, kai pjuvenos naudojamos kaip mulčias. Todėl, pavyzdžiui, būtų galima atskiroje krūvoje pjuvenas supūdyti ar kompostuoti, kol jos virs humusu ir tuo gautu humusu puikiai patręšti šilauoges. Bet kas tada saugos šilauoges nuo temperatūros svyravimų ir palaikys drėgmę?! Todėl labai normalu ir teisinga, kai šilauogės mulčiuojamos neperpuvusiomis organinėmis medžiagomis ir tas mulčias pūna vietoje po truputį tręšdamas šilauoges. O kad šviežios pjuvenos pūdamos iš substrato nepaimtų azoto ir neprasidėtų augalų azotinis badavimas, jas reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis. Pjuvenos azotą iš aplinkos ima tik puvimo pradžioje, o joms supuvus azotas grįžta atgal. Todėl manau, kad jei kasmet šviežiomis pjuvenomis papildyti mulčią, tai gausiau azotinėmis trąšomis reikėtų patręšti tik pirmais metais, o vėliau užtektų įprastinio saikingo tręšimo arba net galima išvis netręšti mineralinėmis trąšomis.

Visi normalūs augintojai pasisako už šilauogių mulčiavimą, "prieš" būna tik tie, kurie iš viršaus uždengia plėvele. Minėto video 40:00 pateikta įvairių mulčiaus rūšių efektyvumo tyrimo rezultatai. Tyrė 8 metus ir lentelėje pateikia bendrą derlių per 8 metus priklausomai nuo naudoto mulčiaus: pjuvenos 58,84; lapai 56,50; kukurūzų stiebai 53,00; medienos "čipsai" 44,64; kviečių šiaudai 44,16; be jokio mulčiaus 21,85; be jokio mulčiaus ir be laistymo 12,86. Įdomu, kad antroje vietoje yra lapai! Pas mus ir aplinkiniuose kraštuose niekas nekalba apie mulčiavimą lapais. Gali būti, kad mes per daug griežtai žiūrime į šilauogių mulčiavimą ir išties mulčiuoti galima įvairesnėmis medžiagomis, kaip matome iš šio sąrašo lapais, kviečių šiaudais, kukurūzų stiebais ir panašiai. Pabandymui paliksiu visus lapus, kurie dabar yra nukritę ant šilauogių tranšėjų.

Mano supratimu, žiemai į pastatus kai kuriuos augalus įneša tam, kad jie nenušaltų. Ar reikia augalą įnešti - priklauso nuo jo veislės. Jei veislė atspari šalčiams pagal mūsų klimato zoną, tai kam ją įnešti? Jei neatspari - reikia įnešti. Saugojimas žiemą šiltnamyje yra labai pavojingas dėl galimų didelių temperatūros svyravimų. Lapus numetusiam augalui žiemos vegetacijos metu šviesa nereikalinga. Manau, kad persodinti žiemai į gruntą neverta, bet galima arba visą vazoną žemėn įkasti arba vazoną apipilti pjuvenomis, kad augalo šaknys mažiau peršaltų.

Jooliau, neparašei nei apie kokius vaismedžius klausi, nei kokiuose vazonuose jie pasodinti, nei ką tu su jais ateityje nori daryti.

Rimtas video anglu kalba apie silauogiu auginima, silauogiu auginimas pas mus atejo is ju: Mane labai nustebino ju pateiktas grafikas, kuriame lygina mulciuotu ir nemulciuotu silauogiu derlius (video laikas 30:00). Matosi, kad mulciuotos silauoges duoda net kelis kartus didesni derliu!!! (Pasirodo, ne be reikalo as siuos metus skelbiau mulciavimo metais. ) Beje, jie teigia, kad geriausia silauoges mulciuoti arba pjuvenomis, arba pjuvenomis su medienos drozlemis (cipsais).

Prie šilauogių išaugo keli gana dideli grybai: Įdomu, kad daug grybų auga tik vienoje lysvėje, kurioje dvi šilauoges 2017 m. pasodinau į beveik vien pjuvenom užpildytą duobę. Man sakė, kad grybiena greitai apima pjuvenas, ir panašu, kad tai yra tiesa.

Ruduo, stovi medžiai be lapų, tik vienas žalias kaip vasarą: Kairėje abrikosas Dzintars be lapų, o dešiniau toliau - žalias Kaunas. Abrikosai šiemet padarė įspūdį, tai dar šį rudenį pasisodinau dvimečius abrikosus Maskvos didieji ir Raudonskruostis.

Viena iš sveikiausių arbatų: Tyrimai rodo, kad šilauogių lapuose naudingų medžiagų yra net daugiau nei uogose.

Transejos matmenys geri. Pjuvenu ir durpiu santykis geras. Papildomai galima parekomenduoti: 1) transejos sonus atskirti plevele; 2) iskart uzpildant transeja i substrata iberti tokiu sieros granuliu (2 eurai uz 1 kg). Kaina nedidele, bet silauoges gaus joms reikalingos sieros bei gana ilga laika, mazdaug du metus, si siera papildomai palaikys substrato rugstuma: https://www.ermitazas.lt/Sodas-darzas/Trasos-zemes-substratai-skalda/Augalu-trasos/Kitos-trasos-iki-4-kg/Sieros-milteliai-1-kg-156396.html https://zaliastotele.lt/trasos-ir-augalu-prieziura/trasos/universalios-trasos/sieros-granules-1kg

Neturiu šilauogių verslinio auginimo patirties, bet, mano supratimu, tavo planas puikus. Bendras substrato aukštis gaunasi 50 cm - gerai, plius visada galima papildyti daugiau. Plėveles dėtum substrato atskyrimui? Kai vagos gylis 25 cm, tai 30 cm plėvelės užtenka.

Kad sėkmingai daug prisidauginti, tai pirmiausia motininiai augalai turi gerai prigyti, augti ir turėti daug jėgos. Nes sakant, kad pasodinau ir 2 metus blogai auga, tai gal naujus užkasiu išilgai ir staiga prisidaugins, mažai vilties, kad taip ir bus. Išilgai užkasus šaknims gal mažas skirtumas, bet šakelės bus prie pat žemės ir joms sąlygos bus prastesnės. Visgi manyčiau, kad pirmiausia reikia, kad sodinukai gerai augtų ir tik po to jau galima galvoti, kaip juos padauginti. Kokios gali būti lazdynų blogo augimo pas Donatą (ir pas mane ) priežastys? Žema vieta, aukšti gruntiniai vandenys, blogas substratas, netinkamas pH, mikorizės trūkumas, netinkamos veislės, kurios žiemą apšąla, kurioms mūsų vasara per trumpa ir kurios gal sunkiai pergyvena sausras.

Lazdynu dauginimas:

Na va, zmogus atliko eksperimentu serija ir nustate optimalaus substrato sudeti: Pagal ji optimali sudetis gavosi tokia: rugscios durpes 60%, spygliuociu krituoliai 30%, pjuvenos 10%, smelio nedeti is viso, nes jis tik blogina rezultatus. Reikia pakomentuoti jo rezultatus, nes pagal atskirus grafikus jis padare nevisai teisinga isvada. Taigi, su pjuvenomis didejant ju kiekiui rezultatas ima blogeti del to, kad jos ima puvimui azota is substrato. Jei papildomai patresti azotu, tai sio trukumo neliks ir bus geri rezultatai su dideliu pjuvenu kiekiu. Antras dalykas, kad net ir papildomai netresiant perpuvusios pjuvenos grazins ta azota atgal, todel tiketinas rezultatu pagerejimas auginant pjuvenose jau antrais metais. O spygliuociu krituoliu bene didziausias pliusas, kad su jais i substrata patenka visokie grybai ir gali gautis geresne mikorize, o didziausias minusas - kad ju prisirinkti uzima laiko ir reikia ideti darbo, siuo atzvilgiu daug lengviau atsivezti dideli pjuvenu kieki. Todel man optimalus substratas atrodo toks - pjuvenu galima deti iki 50%, bet ju daug pridejus reikia papildomai azotu patresti, spygliuociu krituoliu - iki 30%, sakyciau, kad gerai ju butu imaisyti nors truputi, kad ir pora sauju silauogei, kad inesti grybu ir misko mikroorganizmu, o likusi dalis - rugscios durpes. Zinoma, galima durpiu naudoti ir iki 100%, jos vienos is geriausiu ingredientu, tik kad gana brangios. As gal kaip optimalu substrata neziurint i kaina daryciau toki: durpes 50%, pjuvenos 40%, spygliuociu krituoliai 10%.

Anksciau darydami substrato tyrima Lenkijoje tirdavo tik azoto, fosforo ir kalio kieki, o dabar tiria apie 13 elementu. Tyrimus rekomenduoja daryti velu rudeni ir tirti kasmet, nes kazkokias medziagas silauoges gali isnaudoti per viena sezona. Sako, kad silauoges gali blogai augti vien del to, kad joms truksta kokio mangano ar boro. Pavyzdziui, galima suberti 80 kg azoto hektarui trasu, o silauoges blogai augs, nes joms truks tik 0,5-1,0 kg hektarui mangano ar boro, ir skirtumas gali buti, pavyzdziui, 10 tonu derliaus vietoj 15 tonu is hektaro. Taip pat detaliai tiria vandeni. Vandens rugstumas nera svarbiausias dalykas, nes ji lengvai galima pakoreguoti pridedant rugsties. Svarbiau kiti rodikliai, pavyzdziui, mineraliniu medziagu kiekiai, elektros laidumas, vandens kietumas, ju nukrypimai nuo optimaliu silauogems. Nes siu dalyku lengvai pakeisti negalima. Todel turint didele plantacija reikia patikrinti keliu galimu laistymo saltiniu vandeni ir issirinkti geriausia. Pliusu ir minusu turi tiek vanduo is greziniu, tiek is upiu ir tvenkiniu. Is atviru telkiniu vanduo kaip ir labiau tinkamas, bet vasara jis ima zydeti, priauga dumbliu ir toks vanduo gali uzkimsti laistymo laselines zarnas. Toki vandeni reiktu papildomai filtruoti per smelio filtrus. Pavojingiausiu vandeniu vadina vandeni is upes, nes niekada nezinai, kokios sudeties vanduo atitekes. Todel siulo ne tiesiai imti vandeni is upes, o salia isirengti tvenkini, is kurio imti vandeni laistymui. Vandenyje is greziniu daznai buna daug kalcio, kuris uzkemsa laselines skylutes. Bent dviejuose video maciau sakant, kad del tokiu problemu gali buti geriau naudoti pigias laselines zarnas, kurios kasmet keiciamos, o ne kokybiskus vamzdelius, kurie kainuoja 5-7 kartus daugiau. Kai kas sako, kad vanduo is greziniu per saltas laistymui. Lenkas neigia sia versija, jis sako, kad vanduo speja pakankamai susilti, kol zarnomis atiteka i vieta.

Silauogems nereikia daug vandens. Bet kadangi ju saknys pavirsines ir substratas greitai isdziuna, todel jas reikia laistyti daznai, bet po mazai. Per didelis laistymas kenkia, jis isplauna naudingas medziagas, jis isstumia is substrato silauogems reikalinga ora ir dar vanduo is greziniu gali mazinti substrato rugstuma. Nuo per didelio laistymo, kai substratas uzmirksta, silauoges gali blogai augti ir sirgti. Jei laistomo vandens pH virs 7, tai per sezona substrato rugstumas gali sumazeti nuo pH 4 iki 6. Silauogems reikia, kad substrate butu daug organiniu medziagu, tai yra humuso. Substratas turi buti rugstus, purus, jame daug oro. Silauogiu beveik visos saknys buna gylyje iki 30 cm. Silauogiu saknys neturi plonu plaukeliu, reikalingu medziagu isisavinimui, todel joms labai svarbi simbioze su grybais. Siuloma i substrata deti ivairaus dydzio pjuvenu ir didesniu drozliu, ir skirtingu medziu rusiu, tada grybai pirma perdirbines viena mediena, veliau kita.