dumoju

Jeigu esi pensininkas - jokio skirtumo tada

Nelabai norėčiau tikėti, kad prie tokių kainų didelius trąšų užpirkimus darytų. Be to, konkurencija iš Lenkijos, Uzbekistano - daug alternatyvos atsiranda. Kai pradeda kvepėti pinigais ir vežti norinčių ne vienas.

Čia ne notill, bet informacijos iš tokio palyginimo galima gauti daug. Augalų šaknys "purena" dirvožemį, suformuoja natūralius kapiliarus vandens pertekliaus sugėrimui, duoda deguonies mikroorganizmams organikos skaidymui. Aiškiai matosi, kur telkšo balos ten vyks denitrifikacijos procesas, (į orą paleidžiamas brangus azotas), dirvožemis neturėdamas struktūros kietės (sekančiam derliui darbas su grumstais), anaerobinės sąlygos tinkamos veistis patogenams.

Visko būna, visko yra visose technologijose. Meteorologinių sąlygų negalime kontroliuoti. Kodėl nekalbate apie tuos variantus, kurie šiemet į arimą, skutimą pasėję rapsą nesulaukė jo išlendančio persėjo į kviečius? Tokių variantų nenorėjot matyt? Kodėl nutylit? Kas dėl dirvos suslėgimo - dar vienas mitas. Vėl klausiu, ar iš patirties kalbate? Aš turiu patirtį ir man, žinokit, juokinga, o kartu ir pikta, kai kalbate apie tai kur Jūsų kompetencija pasibaigia ties teoriniais pasvarstymais, neturinčiais jokio praktinio pagrindimo.

Kas čia verkia? Kieno ašaras matote? Kokie motyvai dėl dirvožemio tinkamumo/netinkamumo notill? Iš savo patirties?

Laiko klausimas kada ES įves "nesaugiu būdu auginto maisto" importo ribojimus.

Čia kalbate iš patirties ar "kaimynas pasakojo, kaip jo draugo draugui nepavyko" ? Atsakykit atvirai, kodėl reikia žeminti kitus ten, kur pats nei nosies įkišęs nebuvai?

Todėl ir reikalinga, kuo daugiau perdirbti vietinio užauginto derliaus. Mes niekada nebebūsime tokie konkurencingi žemės ūkyje su trečiosiomis šalimis kaip, kad buvome. Pragyvenimo lygis šiuo metu sparčiai vejasi vakarus ir ne tiek daug liko juos pavyti, o gal, kai kuriose sferose jau ir pralenkėme, tačiau kompensacinės schemos taip greitai nedidėja - vis dar esame paraštėse. Kaip bebūtų, burnų skaičius pasaulyje didėja - jau siekia 8mlrd. Po sekančių 12 metų bus 9. Tad gilus baltymo perdirbimas leis išmesti dar mažiau užauginto bei nepanaudoto derliaus.

Visada galima žemę "išsigryninti". Jeigu smegenys to neleidžia daryti, tai kita bėda

Apie žemės pirkimą rašot taip, kad, atrodo, tai pinigai nurašyti į nuostolį

Tu labiau žiūri iš žemdirbio pusės, kas neturi jokios įtakos grūdų supirkimo kainai. Objektyvūs faktoriai niekam neįdomūs, ypač investitoriams. Jie neatsižvelgia į sąnaudas, jiem svarbu tik grūdų kaina bei pranešimai apie globalius įvykius, turinčius įtakos jai. Žiauru, bet tai tiesa

Kodėl turėtų suktis apie 300? kol tokia kaina, sakykim aukštoka žvelgiant į paskutinį dešimtmetį, spekuliantų nedomina investavimas į žaliavas. Valiuta ištraukiama, brangsta, investicijos į akcijas, fondus tampa patrauklesnės. Nesisukant pinigams žaliavose, naivu tikėtis, kad kaina gali būti ženkliai aukštesnė nei minėto laikotarpio vidurkis. Aišku, sąlyga yra, jeigu nebus nenumatytų grūdų srautų blokavimų ir pan. Sekantiems metams, ūkininkams, pagrindinis tikslas turėtų būti, kaip neišsibarstyti užaugintų "lašinių" šiais metais, kitokiu atveju, gali būti labai sunku.

Dar noriu papildyti, kad daugiamečių pievų problema aktyvi ne dėl ūkininkų kaltės, jog išarė, o dėl ŽŪM sukurtų dirbtinių sąlygų įvedant daugiamečių pievų nesuarimo kriterijų nuo 2015m. "Kaip tyčia" su tuo sutapo referenciniai 2015metai (dabar taikomi) ir 2018metai - taikomi nuo 2023metų. Pridedu ŽŪIKVC skelbiamą daugiamečių pievų statistiką. Išvadas, manau, pasidarysite patys

2018m referenciniai bus 2023m. T.y. reikia surasti dar 80 000 ha DGP, kad problema liktų neaktyvi. Šiemet tik laimėtas vienas mūšis. Didžiausia problema - artėjantis laikotarpis

Kalbėjimas visada baigiasi su vienu ir tuo pačiu siūlymu: "-Jeigu taip blogai, kodėl tu vis dar tame sektoriuje? Traukis, dirbk tai, kas pelninga". Ir dar papildomai priduriama, kad vyksta ūkių restruktūrizavimas ir tai yra natūralus procesas. Po tokių žodžių tik taip ir belieka pasielgti - trauktis

Pagal FAO ir pati kukurūzų biomasė skiriasi. Video tai akivaizdžiai matosi.

Nu pasisekė tiems amerikonams

Visi linkę pabrėžti mūsų gaunamas naudas, bet dažnai pamiršta, kad susiduriame su papildomomis problemomis. Tvarus ūkininkavimas reikalauja aukų, bet jis yra reikalingas dėl švaresnės, sveikesnės ateities. Manau, sutijsite dėl to. Iš paskutinių Jūsų minčių kyla klausimas: Ar tikrai manote, kad reikia skatinti tokią technologą kaip Notill?

Kas liečia gyvulininkystę, tai paskutiniai mano 30metų praleisti būtent joje. Pievų, ganyklų atnaujinimas man ne svetima ir toje vietoje tvirtai žinau, kad jokios naudos tai neduoda. Bandžiau tai eilę metų. Kaip patikrinti ar apskritai sėta? Neprisidenginėkime diskriminacija dėl savanoriškai pasirenkamų dalykų. Gyvulininkystėje apstu variantų sukurti kokybiškas ekoschemas su didesne pridėtine verte. O dabar viską vėl bandoma suplakti į vieną vietą.

Ekoschemos - savanoriškas įsipareigojimas gauti papildomą išmokos dalį. Niekas neverčia jomis naudotis. Prie ko čia skirstymas? Galima padaryti ekoschemų kuo daugiau, kad patenkintų kuo platesnį ratą ūkininkų. Žemės ūkio ministras ne kartą minėjo, kad už pastangas ūkininkauti tvariau - bus atitinkamai atsilyginama. Nematau nieko blogo, kodėl taip negalėtų būti.

Kokia prasmė įtraukti pievas į šią ekoschemą? Tam, kad kiekvienais metaos kiekvienas pareiškėjas, ale, įsės kažkokią mistinę žolės sėklą atnaujinimui? Viso deklaruojamų pasėlių yra 2,8mln.ha. Tai pagal dabartines sąlygas gauti gali apie 2mln.ha., t.y. 15eur/ha. Imant tik grūdines kultūras, deklaruojama apie 1,1mln.ha. Iš jų ariama maks.iki 15-20proc. T.y. 0,9mln.ha neariama, kas yra lygu 35eur/ha. Nieko išskirtinio nepadaryta, tik sudarkyta gera ekoschemos idėja. Remiami visi ūkininkai. Jokio priedo už prisidėjimą prie palankesnio ūkininkavimo nėra, ką yuri ir gauna ekologai. Kuo mes, naudodami Notill technologiją blogesni? Yra vietos diskusijoms. Tikiuosi į jas pakviesit

Čia organinis (ekologinis) Notill. Tad vadinkim teisingai

Kas tas "tikras Notill". Pastoviai girdžiu šitą sąvoką ir nesuprantu kokia jos esmė.

Suglumau perskaitęs... Vėjo, vandens erozija, dirvožemio struktūros sudarkymas, atsparumas stresinėms (sausra) sąlygoms? Nepamirškime, kad būtent mikroorganizmai maitina augalą. Nutraukus simbiotinius ryšius padidėja mineralinių trąšų poreikis. Visi žinom, kad augalo startas turi būti greitas ir stiprus, maisto medžiagos ranka pasiekiamos. Tokiu būdu augalas augs sveikas ir augins anglį.

Kas tas dievas, kuris nustatinėja pas mus yra Notill poreikis ar jo nėra?