dumoju

Duplo neatlaikė žiemos iššūkių. LG niekada dar nepavedė.

Čia tėvas su sūnumi

100proc. ūkininkai. Pardavėjai žais iki paskutinės dienos prieš pirmąjį tręšimą katės pelės žaidimą. Kam Achemai pardavinėti pigiau, kai konkurentai parduoda brangiau.

Iššūkių yra, daug ką permąstyti reikia iš naujo bei pakeisti senas nuostatas. Nėra viskas idealu taip kaip ir kiekvienoje technologijoje, tai problemas gryninuosi ir bandau spręsti. Technikos mažiau, darbo valandų mažiau, derliaus nebuvo mažiau nei įprastai ar lyginant su kaimynais. Bendrai imant, esu daugiau nei patenkintas pasirinktu keliu, o ypač, kad tame kelyje sutikau daug bendraminčių su kuriais diskusijos įgauna naują prasmę, tai taip pat yra labai svarbu.

Gerai, išsiaiškinom kas yra patogenai. Pagaliau. Dabar eikime toliau. Kokiomis sąlygomis jie dauginasi ir kas tą procesą stabdo?

Nesupratau Jūsų minties. Dar kartą kartoju, pradėkim nuo to kas yra patogenai, kaip jie dauginasi ir plinta. Negi sunku atsakyti?

Manau, pirmiausia, reikia pasiskaityti ir atsakyti į klausimą kas yra patogenai ir kas įtakoja jų susidarymą. Tada galėsime judėti link pasekmių

Kas yra patogenai ir iš kur jie atsiranda? Labai jau įdomu.

Kaip liga sunaikinama su skutiku ar plūgu? Labai įdomi tema, tęskite.

Išlieka klausimas, kaip dėliosis ekonomika po karo. Panašu, kad reikia pamiršti apie pigią energetiką bei prisitaikyti prie to, kad pasaulio ekonomika skils į dvi dalis - vakarai vs rytai. Jie prekiaus sau, mes sau.

Sodrai mokama 19,5 proc. nuo 90proc. pelno. Lubos ties 43 VDU. GPM 15proc. skaičiuojamas nuo to kas liko atskaičius Sodrą.

Jeigu esi pensininkas - jokio skirtumo tada

Nelabai norėčiau tikėti, kad prie tokių kainų didelius trąšų užpirkimus darytų. Be to, konkurencija iš Lenkijos, Uzbekistano - daug alternatyvos atsiranda. Kai pradeda kvepėti pinigais ir vežti norinčių ne vienas.

Čia ne notill, bet informacijos iš tokio palyginimo galima gauti daug. Augalų šaknys "purena" dirvožemį, suformuoja natūralius kapiliarus vandens pertekliaus sugėrimui, duoda deguonies mikroorganizmams organikos skaidymui. Aiškiai matosi, kur telkšo balos ten vyks denitrifikacijos procesas, (į orą paleidžiamas brangus azotas), dirvožemis neturėdamas struktūros kietės (sekančiam derliui darbas su grumstais), anaerobinės sąlygos tinkamos veistis patogenams.

Visko būna, visko yra visose technologijose. Meteorologinių sąlygų negalime kontroliuoti. Kodėl nekalbate apie tuos variantus, kurie šiemet į arimą, skutimą pasėję rapsą nesulaukė jo išlendančio persėjo į kviečius? Tokių variantų nenorėjot matyt? Kodėl nutylit? Kas dėl dirvos suslėgimo - dar vienas mitas. Vėl klausiu, ar iš patirties kalbate? Aš turiu patirtį ir man, žinokit, juokinga, o kartu ir pikta, kai kalbate apie tai kur Jūsų kompetencija pasibaigia ties teoriniais pasvarstymais, neturinčiais jokio praktinio pagrindimo.

Kas čia verkia? Kieno ašaras matote? Kokie motyvai dėl dirvožemio tinkamumo/netinkamumo notill? Iš savo patirties?

Laiko klausimas kada ES įves "nesaugiu būdu auginto maisto" importo ribojimus.

Čia kalbate iš patirties ar "kaimynas pasakojo, kaip jo draugo draugui nepavyko" ? Atsakykit atvirai, kodėl reikia žeminti kitus ten, kur pats nei nosies įkišęs nebuvai?

Todėl ir reikalinga, kuo daugiau perdirbti vietinio užauginto derliaus. Mes niekada nebebūsime tokie konkurencingi žemės ūkyje su trečiosiomis šalimis kaip, kad buvome. Pragyvenimo lygis šiuo metu sparčiai vejasi vakarus ir ne tiek daug liko juos pavyti, o gal, kai kuriose sferose jau ir pralenkėme, tačiau kompensacinės schemos taip greitai nedidėja - vis dar esame paraštėse. Kaip bebūtų, burnų skaičius pasaulyje didėja - jau siekia 8mlrd. Po sekančių 12 metų bus 9. Tad gilus baltymo perdirbimas leis išmesti dar mažiau užauginto bei nepanaudoto derliaus.

Visada galima žemę "išsigryninti". Jeigu smegenys to neleidžia daryti, tai kita bėda

Apie žemės pirkimą rašot taip, kad, atrodo, tai pinigai nurašyti į nuostolį

Tu labiau žiūri iš žemdirbio pusės, kas neturi jokios įtakos grūdų supirkimo kainai. Objektyvūs faktoriai niekam neįdomūs, ypač investitoriams. Jie neatsižvelgia į sąnaudas, jiem svarbu tik grūdų kaina bei pranešimai apie globalius įvykius, turinčius įtakos jai. Žiauru, bet tai tiesa

Kodėl turėtų suktis apie 300? kol tokia kaina, sakykim aukštoka žvelgiant į paskutinį dešimtmetį, spekuliantų nedomina investavimas į žaliavas. Valiuta ištraukiama, brangsta, investicijos į akcijas, fondus tampa patrauklesnės. Nesisukant pinigams žaliavose, naivu tikėtis, kad kaina gali būti ženkliai aukštesnė nei minėto laikotarpio vidurkis. Aišku, sąlyga yra, jeigu nebus nenumatytų grūdų srautų blokavimų ir pan. Sekantiems metams, ūkininkams, pagrindinis tikslas turėtų būti, kaip neišsibarstyti užaugintų "lašinių" šiais metais, kitokiu atveju, gali būti labai sunku.

Dar noriu papildyti, kad daugiamečių pievų problema aktyvi ne dėl ūkininkų kaltės, jog išarė, o dėl ŽŪM sukurtų dirbtinių sąlygų įvedant daugiamečių pievų nesuarimo kriterijų nuo 2015m. "Kaip tyčia" su tuo sutapo referenciniai 2015metai (dabar taikomi) ir 2018metai - taikomi nuo 2023metų. Pridedu ŽŪIKVC skelbiamą daugiamečių pievų statistiką. Išvadas, manau, pasidarysite patys

2018m referenciniai bus 2023m. T.y. reikia surasti dar 80 000 ha DGP, kad problema liktų neaktyvi. Šiemet tik laimėtas vienas mūšis. Didžiausia problema - artėjantis laikotarpis