Baisiausias dalykas dabartiniame IKOK turinyje, tai punktas „1.2. Vadovautis kenksmingųjų organizmų stebėsenos rezultatais, moksliškai pagrįstais įspėjimais, prognozėmis ir ankstyvojo kenksmingųjų organizmų plitimo diagnozavimo duomenimis bei remtis augalų apsaugos konsultantų patarimais“. Ar mes turime tiek specialistų tam reikalui šalies mastu? Ar jų kvalifikacija ir turimos žinios atitinka šių dienų realijas? Kokiu periodiškumu turėtų būti pateikiamos rekomendacijos?Mano manymu, pirmiausia, būtent nuo šių klausimų reikėtų pradėti diskusijas.
Kitus taisyklių punktus, tikiu, įmanoma suderinti. Jeigu norima užkrauti ant vienų pečių, t.y. IKMIS sistemos, tai šiai dienai matau tame vien spragas. Stebėsena vykdoma rajono lygiu, kartą savaitėje ir pateikiamos rekomendacijos. Laukas laukui nelygus. Jeigu stebimuose laukuose nieko nerasta, tai rekomendacija aiški - nenaudoti jokių priemonių. Bet ką daryti tam ūkininkui kuriam yra bėda su ligomis ar kenkėjais? Panaudojus kokias tai priemones problemoms spręsti jis bus baudžiamas, nes nesilaikė rekomendacijų. Visiškas apsurdas. Einant prie administracinės atsakomybės, tai baudžiamas ūkininkas, o kaip bus su konsultantų nekompetencija? Už klaidingus sprendimus bus nebaudžiami? Būtinai reikia pagalvoti apie tai.
Stebėsenai negali būti sudaryta galimybė naudotis tik vienos konsultacinės įmonės paslaugomis. Būtų sudarytos monopolinės sąlygos, nukentės tiek pati stebėsena dėl specialistų trūkumo, tiek paslaugų kaina gali būti pervertinta.