dumoju

Viskas priklauso nuo technologijos ir turimo ph dirvožemyje. Balansui reikia, bet tik tiek, kiek išneši.

Bulvinykai, jevgenijau, jūs rimtai???? Įmetu porą schemučių, paanalizavimui, tingiu aiškinti, patys jas paanalizavę suprasit kas prie ko ir kiek reikia dėti.

Bėgioji tik po striptill spalvas?

punkto vedėjui bizniuką sukti bus sudėtingiau

Visiškai sutinku su tamstos mintimis. Esant euro zonoje nėra tikslo turėti nedeficitinį biudžetą, kol skolintis galima nemokamai, skolos vidurkis nesiekia Europos vidurkio ir pati euro zona tam neturi priekaištų. 2008m nebuvome euro zonoje, tai visiškai kita situacija. Šiai dienai šalių skolų atidavimas faktiškai yra neįmanomas. Elementariai nebesusiveda galai.

ŠIMONYTĖS REPLIKA. Apie kitų metų biudžetą be gąsdinimų ir be panegirikos Pagaliau sulaukėm kitų metų biudžetų projektų. Vyriausybė juos pateikė įprastai vėlai, tad kas čia neįprasto, sakytumėt? Neįprasta yra tai, kad šių metų faktiniai duomenys yra gerokai skirtingi nuo to, ką Seimas patvirtino praėjusį gruodį: pajamų surinkome bent milijardu mažiau nei planuota, o va išleista net keliais milijardais daugiau, nei Seimas buvo patvirtinęs. Tad šiek tiek glumina Vyriausybės retorinė ekvilibristika bandant rodyti kaži kokius milžiniškus išlaidų padidėjimus kitąmet, mat išlaidų padidėjimai visi daugiausia nuo 2020 m. plano, ne nuo fakto - pastarieji atrodytų gana santūrūs. Šis biudžetas jau net retorikos lygmeniu nei rekordinis, nei koks kitoks skambiai pavadintas. Bendromis apimtimis gana panašus į šiųmetinį, faktinį. Kas biudžete yra neginčytino? Įstatymais įtvirtinti įvairių dydžių pokyčiai (dėl pensijų, tiesa, įstatymą dar reikia truputį patikslinti, atsisakant nelogiškos sąsajos su BVP kritimu, nes darbo užmokesčio fondas, planuojama, augs ir toliau, vadinasi šaltinis pensijų indeksavimui – taip pat). Vaiko pinigai, bazinis dydis, minimali alga, pensijos – visa tai, kas bus vykdoma nepaisant to, kurios pusės Vyriausybė susiformuos. Ir niekingai skamba kai kurių politikų aimanos, kad dešinių partijų suformuota koalicija turėtų kažko nevykdyti ar netgi kažką mažinti – tam nėra jokio reikalo, gyvename ne praėjusią krizę, o šią, kurią pasitikome būdami eurozonoje ir dar su palankia ECB monetarine politika. Svarbu, kad nebūtų pagundos paskutinę minutę bandyti pakišti oponentams kokią nors neįvykdomą kiaulę, vien tam, kad paskui būtų galima iš opozicijos badytis pirštais. Biudžete nėra mokesčių keitimų ir dėl to taipogi nėra ginčo. Nelaikas ir nevieta kažką panašaus svarstyti. Nors kai kuriems vis dar kelia alergiją prisiminimai apie pokyčius 2008 m., kurių dauguma galioja ir šiandien, vadinasi, buvo reikalingi, praėjęs ruduo parodė, kad nereikia krizės tam, jog kažką ištiktų mokesčių kaitaliojimo šišas. Šįkart, tikėtina, apsieisime be jo. Finansų ministerijos prognozuojamos pajamos kai kur kelia antakį, bet to optimizmo prielaidas dar aiškinsimės papildomai. Dėl ko ginčytis visgi teks? Ogi dėl to, ar nemažą kitų metų deficitą mes paskirsime savo ateities, ar visgi praeities DNR? Tenka tik eilinį kartą apgailestauti, kad ruošdama savo garsiai užvadintą planą Vyriausybė nematė reikalo tartis ne tik su platesniu politinių partijų ratu, bet ir su verslo bendruomene, akademia ar nevyriausybininkais. Tokiu būdu skambiai užvadintas planas labiau virto stalčiuose užsigulėjusių investicinių projektų ištraukimo ir greito įsisavinimo procesu, o juk mes nuo neatmenamų laikų dar ir šiaip nešiojame kelių milijardų neužbaigtų VIPinių projektų kuprą. Į kitų metų projektą Vyriausybės sukurptas planas yra siūlomas beapeliaciškai įtraukti, jo finansavimą susiejant su būsimuoju Ekonomikos gaivinimo planu, dėl kurio dar yra tik politiškai sutarta, nors jis jau įtrauktas į pajamas Vadinasi, bent dalis projektų turės būti finansuojama skolon, nes naujojo ES fondo lėšos gali vėluoti, reikalavimai dėl žalumo ir skaitmeniškumo taipogi gali pakišti koją finansuoti konkrečius jau dabar surašytus projektus. Ar tai bus žalios trinkelės su USB jungtimi ir neskaidriai atrinkti keliukai? Todėl yra būtinas itin atidus ir kruopštus projektų vertinimas tam, kad skolon, o ir iš naujai kuriamų ES finansinių instrumentų finansuojami sprendimai netaptų kaštais vietoje naudos. Ir tam, o ne beprasmiam špagavimuisi dėl jau de facto priimtų sprendimų dėl vaiko pinigų ar papildomų povandeninių minų kaišiojimui, turėtų būti skirtas biudžeto svarstymo laikas. Proga per daug reta, o rizikos pernelyg didelės, kad galima būtų vėl daryti kaip visada. O praėjusių kautynių karvedžiams siūlau nebekariauti seniai pasibaigusių kautynių – gyvenimas pasikeitė. Ir ačiū Dievui. Ir eurozonai.

negi Claas brandas ant tiek geras, kad reikia ieškoti alternatyvos naujos technikos remontui? Šiai dienai pasirnkimo yra begalė.

Claas servisas tik pirmadieniais-penktadieniais nuo 8 iki 17 val. Savaitgalį sugedęs lauko vidury, gali eit namo ir ramiai laukt pirmadienio.

Kalbų lygmenyje sukasi info. Planuoja padidinti, bet dar papildomai tiek pat neišgelbės nei vieno. Remiamos ne tik sėjamosios, bet ir purkštuvai, šukuotuvės...

Kolkas tam reikalui numatyta 2mln.eur. Kaip pasidalinsim visi, kad liktų po 70 proc. intensyvumo?

Reikia nepamiršti, dirbimo technologija nepasiteisina ne tik dėl agronominių žinių trūkumo, bet ir netinkamos technikos pasirinkimo. Tad sakyti, kad notill nepasiteisino nurašant vien tik ant nepalankaus Lietuvos klimato ir žinių trūkumo - neteisinga.

Kamikadzės

Šitokiam plasteline man Pronto ratus buvo užvėlę, tai teko dirvoj pasitampyt. Čia bent pasėjo

Nežinau. Man Timac Agro vadybininkė guldė galvą atvažiavusi, kad žemę mėšlu rūgštinu

Gali dėti tam tikrais etapais, bet paskui nesiskųsk, kad pavėlavai. Kam tos kaukės nuo koronos, jos gi nieko neapsaugo, bet..... Vyrai, čia paprasčiausia atmazkė, kad neliktų kaltų. Darydamas verslą, aš taip pat sakyčiau. Teisiškai neprisikabinsi.

100k kainuoja 6m sėjamoji, tamstos 200 ha ūkiui (mišriam), manau, rentabilu turėti maksimum 4m darbinio pločio. Kur logika? 6m bet kokia kombinuota premium klasės sėjamoji tiek kainuoja. Ar nesidomėjai kainomis?

Nesakyk, kad pievas laikai tik vienus metus, nemeluok išvardinai idealią sėjomainą, kurios net tikrai geriems ūkiams ne visada pavyksta laikytis

Kai drėgmės režimas tinkamas, visos žemės dirbimo priemonės tinkamos ir savaip pateisinamos. Bėda tada, kai drėgmės režimas drąstiškai sumažėja ir bet koks žemės dirbimas esant aukštai aplinkos temperatūrai bei dideliam saulės aktyvumui degina anglį, lengvuose dirvožemiuose vyksta "dykumėjimas". Rugsėjis buvo šilčiausias per pastaruosius 60 metų, 2018 metų sausra, 2019 metai irgi pakankamai sausi. Nesunku nuspėti, kad ateityje situacija tikrai negerės, o tik prastės. Australai vakarinėje dalyje jau daug smėlio turi, bando dirbtiniu būdu grąžinti anglį. Pas juos striptill, notill jau daugybė metų ir kitaip jie savo darbo neįsivaizduoja. Natūralu, kad ir pas mums ateina supratimas apie derlingojo sluoksnio išsaugojimą, tačiau kaip ir kiekviena naujovė mūsų šalyje turi stiprų pasipriešinimą. Kodėl reikia priešintis tam aš niekaip nesuprantu.

Kaip kolegos uoste su tyrimais? AK uoste hektolitras 76,9, o SC 79-80. Tie patys grūdai.

Per mėnesį 30-31 darbo diena reiktų nepamiršti.

Svarbiausia dabar nepamiršt tas sudėtas sklendes atidaryt

Esate kas bandę sėti Ostroga veislės kviečius? Verta sėti ją?

O tai kokį pasirinkimą tokiu atveju pagal Griną Lietuva turėjo? Jos nepriėmus į šalį klausimas būtų uždarytas. Priėmus atsirado laiko teisingam atsakui. gerai, kad aukščiausios galvos nepasidavė pigiam populizmui ir nepradėjo „neišrinktos“ prezidentės šlovinti.

jei į bunkerį eina nedakultų, tai apatinį sietą pridaryk

AK konferencijos klausėsi. Direktorius taipbsakė, reiškia taip ir yra