Trąšos - mėšlas

[Mindisss]

Srutovezis yra savo poreikiams numatytas įsigyti, tai čia kaip ir neskaičiuoju dėl samdymo gal ir neblogas variantas, žinoma pats kai daraisi labiau dirvos drėgnumą ir panašius dalykus gali susidėlioti. O pirkėjų nežinau ar taip jau lengvai atsiras, nes yra pora stambių augalininkystės ūkiui, kurie intensyviai trečią nemanau, kad labai sudominti šiuo turtu, bet gal ir susidomėtų jie šiuo klausimu.

[Bulvinykas]

Kokį poveikį dirvai daro mėšlas , kai pakratui naudojamos pjuvenos o ne šiaudai?

[Remse]

Jeigu spygliuociu medienos pjuvenos, tada rugstina dirvozemi.

[markas1]

O ką galvojate apie granuliuotos organines trasas ?

[vallesc]

Geras dalykas, ypač eko ūkiams, tiek gal truputi brangokas ir norma į ha dedasi nemaža. 

 

[dumoju]

On 2017-02-01 at 21:18, Remse said:

Jeigu spygliuociu medienos pjuvenos, tada rugstina dirvozemi.

Kreikiam spygliuočių pjuvenom, tręšiam ne pirmi metai laukus. Padarius žemės tyrimus, kaip tyčia tręšti laukai sukasi apie 6,5-7 ph. Kur mėšlo negavę gretimi laukai 5,5-6,2. 

[Brukshnys]

Per seminarą  ir aš girdėjau kad spygliuočių dirvas rūgština

[Remse]

Spygliuociu medienos pjuvenos rugstina dirva, nes pH tarp 4-5. Ne veltui silauogems naudoja jas.

[dumoju]

Taip jau yra, kad mėšlo ph apie 7 ir didesnis. Pjuvenų skystame mėšle pas mane apie 7 proc. Rūgštėjimo faktorius minimalus, bet jis yra ir pageidautinas. Danai specialiai pila sieros rūgštį į mėšlą atitinkamu santykiu, kad pasiekti ph 6. Paskleidus mėšlą lauke sumažėja amoniako emisija į orą. Šį variantą svarstau ir pats bandyti ar ne. Dirvos pakankamai pas mane rūgščios - atbaido, bet azoto nuostoliai sumažinami.

Mažiau sukit galvą ir kreikit tom spygliuočių pjuvenom

[markas1]

Radau gana įdomu varianta suprol pl. Rašo patraukliai ir siūlosi atvežimą. 

[Pastarnokas]

Indai užuot tręšę laukus švaisto karvių mėšlą... Nieko keisto, kad skurdžiai gyvena  http://skaitalas.lt/indijoje-organizuojamas-kasmetinis-musis-karviu-pyragais-2207

[markas1]

Jei ką domintu granuliuotos organinės trąšos NPK+s 5,5-6-0,3+0,15 rašykit į pm.

 

[u.k aurimas]

Kaina!!!! Tonos

[gediminaske]

koki kieki karviu meslo reiketu deti i hektara, kad nebereiktu det kompleksiniu trasu? kitas klausimas, kadangi mesla augalai valgo kelis metus, tai gal didesni kieki dejus ir antrais metais nereiketu trest? gal imanoma butu prasisukt vien su azotinem trasom... kad mikro purkst nebereiks jau suprantu. idomu kur butu imanoma rast bent apytiksle meslo cheminiu medziagu analize? nes internete tin NPK tyrimus terandu.. kas zino, galit atsakyt  

[Pofke]

preliminariai skaiciuoja n-5 p-2,5 k-5

[axe]

prieš valandą, gediminaske pranešimas:

koki kieki karviu meslo reiketu deti i hektara, kad nebereiktu det kompleksiniu trasu?  

Kraikiniame mėšle sausų medžiagų būna vidutiniškai 17-27%, bekraikiame – 10-11%. Nustatyta, kad galvijų mėšlo tonoje sausų medžiagų yra apie 20 kg azoto (N), 8-10 kg fosforo (P2O5), 24-28 kg kalio (K2O), 28 kg kalcio (CaO), 6 kg magnio (MgO), 4 kg sieros (SO3), 20-40 g boro (B), 1200-400 g mangano (MnO), 20-30 vario (Cu), 125-1-200 g cinko (Zn), 2-3 g kobalto (Co) ir 2-2,5 g molibdeno (Mo).

Mokslininkai teigia, kad dirvą patręšus 20 t mėšlo, į ją pateks apie 100 kg N, 50 kg P2O5 ir 120 kg K2O arba tiek medžiagų, kiek yra 300 kg amonio salietros, 250 kg paprasto superfosfato, 200 kg kalio chlorido. Įterpus iškratytą mėšlą į dirvą, mikroorganizmų poveikyje prasideda mineralizacijos procesas, kurio intensyvumas įvairioms organinių trąšų rūšims esamos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose būna skirtingas. Ypač lėtai mineralizuojasi tirštas kraikinis mėšlas, dėl to augalai gali paimti maisto medžiagas pamažu, toks mėšlas turi didelę reikšmę dirvožemio humuso susidarymui. Azotą ir kalį augalai geriausiai pasisavina iš skystosios dalies, o fosforą- iš tirštosios. Patręšus organinėmis trąšomis, pirmaisiais metais augalai gali pasisavinti apie 30% azoto, 60% kalio ir 40% fosforo

[pukotukas]

prieš 3 minutes , axe pranešimas:

Kraikiniame mėšle sausų medžiagų būna vidutiniškai 17-27%, bekraikiame – 10-11%. Nustatyta, kad galvijų mėšlo tonoje sausų medžiagų yra apie 20 kg azoto (N), 8-10 kg fosforo (P2O5), 24-28 kg kalio (K2O), 28 kg kalcio (CaO), 6 kg magnio (MgO), 4 kg sieros (SO3), 20-40 g boro (B), 1200-400 g mangano (MnO), 20-30 vario (Cu), 125-1-200 g cinko (Zn), 2-3 g kobalto (Co) ir 2-2,5 g molibdeno (Mo).

Mokslininkai teigia, kad dirvą patręšus 20 t mėšlo, į ją pateks apie 100 kg N, 50 kg P2O5 ir 120 kg K2O arba tiek medžiagų, kiek yra 300 kg amonio salietros, 250 kg paprasto superfosfato, 200 kg kalio chlorido. Įterpus iškratytą mėšlą į dirvą, mikroorganizmų poveikyje prasideda mineralizacijos procesas, kurio intensyvumas įvairioms organinių trąšų rūšims esamos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose būna skirtingas. Ypač lėtai mineralizuojasi tirštas kraikinis mėšlas, dėl to augalai gali paimti maisto medžiagas pamažu, toks mėšlas turi didelę reikšmę dirvožemio humuso susidarymui. Azotą ir kalį augalai geriausiai pasisavina iš skystosios dalies, o fosforą- iš tirštosios. Patręšus organinėmis trąšomis, pirmaisiais metais augalai gali pasisavinti apie 30% azoto, 60% kalio ir 40% fosforo

i viena ha14 kratituvu 10toniu sauni tai auga viska meslu reikia tresti o ne sudinais ratais vazineti po dirva

[axe]

prieš valandą, gediminaske pranešimas:

koki kieki karviu meslo reiketu deti i hektara, kad nebereiktu det kompleksiniu trasu?  

gali i agrolab nusiust kad tyrimus padarytu jei nori suzinot kokio turi prikaupes

[Mantas2342]

Prieš 1 valandą, gediminaske pranešimas:

koki kieki karviu meslo reiketu deti i hektara, kad nebereiktu det kompleksiniu trasu? kitas klausimas, kadangi mesla augalai valgo kelis metus, tai gal didesni kieki dejus ir antrais metais nereiketu trest? gal imanoma butu prasisukt vien su azotinem trasom... kad mikro purkst nebereiks jau suprantu. idomu kur butu imanoma rast bent apytiksle meslo cheminiu medziagu analize? nes internete tin NPK tyrimus terandu.. kas zino, galit atsakyt  

ir mėšlas 2 metais geriau suveikia nei 1 metais.

[gediminaske]

matai, gavau pasiulyma is vieno nemazo ukio imt mesla, nera labai toli tai mastau kaip ekonomiskiau prasisukt. seip jei trast meslu ir sejant vistiek det po 300kg NPK, tai nebiznis gaunas, nes kainike tresimo ohoho kokia iseis (neatsizvelgiant i humusa ir t.t.) sakau gal kas praktikuoja trasima VIEN meslu...

[gediminaske]

prieš 25 minutes , Mantas2342 pranešimas:

ir mėšlas 2 metais geriau suveikia nei 1 metais.

realiai siemet susivezu, iskratau rudeni, tai iki kito pavasario turetu but jau normaliai pasisavinamas, nes iki rudens jau siektiek perputi turetu

[Mantas2342]

Šiek tiek taip  , bet ne maksimaliai manau.

[gediminaske]

aisku kad siektiek. taigi laukiu tikslesniu atsakymu-pamastymu, nes meslas jau pradetas transportuot   seip pradziai galvojau po 60t/ha , bet pamasciau kad jei didint norma, tai tuose laukuose gal ir 2 metam uztektu trasos... zodziu padiskutuokim   visu aisku neaptresiu, bet po kokius 30-40 ha kasmet visai laisvai susisukciau

[Mantas2342]

Draugas gana dažnai laukus tręšia mėšlu tai su npk nepersistengia beria 200 kg dažniausiai fizinio svorio arba išvis neberia užmeta dar salietros 250kg/ha ir ką dažniausiai 6t  + - gauna tai galima maždaug spręst apie tą mėšlo naudą  

[paulius radvila]

Kaip su meslo azotu yra jei mesla barstom rudeni rapsui ar kvieciui ar neissiplauna? As pauksciu mesla pabandyt galvoju i ha apie 10 tonu pats meslas apoe 8 eur transposrtas isbarstymas apie 130-150 manau gausis i ha