Kraikiniame mėšle sausų medžiagų būna vidutiniškai 17-27%, bekraikiame – 10-11%. Nustatyta, kad galvijų mėšlo tonoje sausų medžiagų yra apie 20 kg azoto (N), 8-10 kg fosforo (P2O5), 24-28 kg kalio (K2O), 28 kg kalcio (CaO), 6 kg magnio (MgO), 4 kg sieros (SO3), 20-40 g boro (B), 1200-400 g mangano (MnO), 20-30 vario (Cu), 125-1-200 g cinko (Zn), 2-3 g kobalto (Co) ir 2-2,5 g molibdeno (Mo).
Mokslininkai teigia, kad dirvą patręšus 20 t mėšlo, į ją pateks apie 100 kg N, 50 kg P2O5 ir 120 kg K2O arba tiek medžiagų, kiek yra 300 kg amonio salietros, 250 kg paprasto superfosfato, 200 kg kalio chlorido. Įterpus iškratytą mėšlą į dirvą, mikroorganizmų poveikyje prasideda mineralizacijos procesas, kurio intensyvumas įvairioms organinių trąšų rūšims esamos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose būna skirtingas. Ypač lėtai mineralizuojasi tirštas kraikinis mėšlas, dėl to augalai gali paimti maisto medžiagas pamažu, toks mėšlas turi didelę reikšmę dirvožemio humuso susidarymui. Azotą ir kalį augalai geriausiai pasisavina iš skystosios dalies, o fosforą- iš tirštosios. Patręšus organinėmis trąšomis, pirmaisiais metais augalai gali pasisavinti apie 30% azoto, 60% kalio ir 40% fosforo