sigitass

39, vėliava baiginėja lysti dar kils aukštyn

Pas mane po suskusto iš rudens posėlio buvo tokių vos ne iki kelių kai purškiau, bet apsiraitusios yra bet gal ir žydės kitos, tai jei mažos turėtu imti 

Na na papasakok smulkiau - įdomu :) . Jei fiksuotas kiekis 100 tonų po 250€/t, jo nepristatai esant kainai 400, tai susimoki po 150€ už kiekvieną nepristatytą toną. Jo ir tadar "nematai problemos" kaip kad rašei

Sveiki, Dar nesu No-Tilleris, tačiau ekspermietnuoju ir išbandau technologiją savo dviejų skirtingų tipų dirvožemiuose. 
1 - lengvas dirvožemis - durpė
2 - sunkus molis.
Dalinuosi foto kaip atrodo laukas gegužės 4 d. V. kv.  Sėta 04-09.   Prieš tai laukas buvo suartas, ir atsėliuota žieminiai kviečiai. Po to rudenį sulėkščiuota ir pasėta Šakninis ridikas ir žirniai, posėlis paliktas per žiemą.  Pavasarį nupurkšta glifosu ir su Avatar pasėta V. Kv. 
Pastebėjimas toks kad sėją galėjau atlikti savaite anksčiau. Nors dabar atrodo - kad šie kviečiai vejasi anksčiau pasėtus kviečius.   Kitas pastebėjimas- kuris šiek tiek nustebino- žemė, ji pakankamai minkšta ten, kur kiečiausias molis sunkiai dirbdavosi.
Sekančiais metais planuoju sėti žieminį rapsą. Norėčiau testi eksperimentą ir sėti no-till. Tačiau šiek tiek bijau.(per gera rapso kaina tokiems eksperimentams ) Kadangi turiu patirties is kito no till lauko...pas mane kombainas be pelų skleistuvo, ir kur pradalgė - rapso beveik nėra. Ražieninių akėčių neturiu..  
Klausimas, ar verta bandyti sekliai susilėkčiuoti lauką ir sėti no-till, ar geriau sėti striptill.
Jei nepavyks pasėti iki rugpjučio 15 - no till net nesėsiu. Pastebėjau kad no tillinis rapsas turetu buti pasėtas ypač anksti.
Ačiū už patarimus
Foto iš lauko, ir posėlio - lapkričio 2 d.
IMG_0351.HEIC IMG_2572.HEIC

Susitinka trys pensininkai ir kalbasi , 
Vienas sako blemba prastai miegu , sisioju irgi , o kaip jums ?
Jonas sako ,as miegu gerai , sisioju 6 val. irgi neblogai tik va pakakot sunkiai sekasi , vaikstau pas daktara , o kaip tu Petrai ?
Petras sako o as miegu gerai , 6 val. sisioju kaip arklys ,8val.  kakoju irgi be problemu... tik va ble.. pabundundu 9 val.
Kolegos linkiu pavasari laiku prabust ir neprisikakot su tresimais 
Eikit miegot dar 3savaites , jokio veiksmo dar nematyt.

100 ha isnuomoji po 210 eu gaino 21k ir guli bamba uzvertes ? tu galvoji gryno pelno is ukio pakelsi 21k euru ?  galiu tave nuvilt 95% kad neuzdirbsi nes noresi to pirkt ano pirkt ir viska istaskysi  taip kad sekmes.

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. 
Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į:
1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas;
2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą.
Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).
 

vien analizės neušteks ,dar ir euriuku nemažai reiks,ir jei neturėjes mišraus ūkio gal susigundys,bet aš geriau biedniau givensiu ,bet į mišrų ūki negryšiu

Trąšų pardavėjai kiekvienais metais likus kokiam mėnesiui iki naujų tuo ir naudojasi, kad ūkininkai puola pirkti trąšas, kad "nemokėti PVM" o tiksliau būtu apgauti patį save ir tą mokestį nukelti į kitus metus. Ir taip kasmet prieš naujus kainos pakyla, vistiek atsiras kas pirks dėl PVM ir nesvarbu kad kainos pakilimas būdavo vos ne to pačio PVM dydžiu. Aišku šiemet kai su azotu neaišku kas vyksta tai gal ir kita situacija. Bet dar karta pakartosiu kaip kad jau anksčiau rašiau - kviečiai parduoti ne po 200 (kaip pavyzdys) o po 200+PVM t.y po 242 ir tuos 42 tiesiog grąžini valstybei, nes tau supirkėjas sumokėjo permoką ir jokia čia mokestinė našta. Tiesiog prisiimdamas skolon iš rudens ūkininkas tuos pinigus pasiskolina iki kitų metų su labai didelėmis palūkanomis su nemažu prekės pabrangimu plius dar susimoka 9 procentus kad atidėjimas iki rudens. Kita kalba kai perki už grynus o ne skolon, bet aišku jei kas perka dėl PVM tai kalbos apie apke atsiskaitymą iškarto ir nėra. Anksčiau ir būdavo - paklausia maip mokėsi į kitus metus, jo sakai ir tiek, bet pasiskaičiavau kiek permoku per tuos atidėjimus, tai jau geriau kąnors perkant paskolą pasiimti su 3% palūkanomis o ne skolintis  iš supirkėjo

Trąšų pardavėjai kiekvienais metais likus kokiam mėnesiui iki naujų tuo ir naudojasi, kad ūkininkai puola pirkti trąšas, kad "nemokėti PVM" o tiksliau būtu apgauti patį save ir tą mokestį nukelti į kitus metus. Ir taip kasmet prieš naujus kainos pakyla, vistiek atsiras kas pirks dėl PVM ir nesvarbu kad kainos pakilimas būdavo vos ne to pačio PVM dydžiu. Aišku šiemet kai su azotu neaišku kas vyksta tai gal ir kita situacija. Bet dar karta pakartosiu kaip kad jau anksčiau rašiau - kviečiai parduoti ne po 200 (kaip pavyzdys) o po 200+PVM t.y po 242 ir tuos 42 tiesiog grąžini valstybei, nes tau supirkėjas sumokėjo permoką ir jokia čia mokestinė našta. Tiesiog prisiimdamas skolon iš rudens ūkininkas tuos pinigus pasiskolina iki kitų metų su labai didelėmis palūkanomis su nemažu prekės pabrangimu plius dar susimoka 9 procentus kad atidėjimas iki rudens. Kita kalba kai perki už grynus o ne skolon, bet aišku jei kas perka dėl PVM tai kalbos apie apke atsiskaitymą iškarto ir nėra. Anksčiau ir būdavo - paklausia maip mokėsi į kitus metus, jo sakai ir tiek, bet pasiskaičiavau kiek permoku per tuos atidėjimus, tai jau geriau kąnors perkant paskolą pasiimti su 3% palūkanomis o ne skolintis  iš supirkėjo

Trąšų pardavėjai kiekvienais metais likus kokiam mėnesiui iki naujų tuo ir naudojasi, kad ūkininkai puola pirkti trąšas, kad "nemokėti PVM" o tiksliau būtu apgauti patį save ir tą mokestį nukelti į kitus metus. Ir taip kasmet prieš naujus kainos pakyla, vistiek atsiras kas pirks dėl PVM ir nesvarbu kad kainos pakilimas būdavo vos ne to pačio PVM dydžiu. Aišku šiemet kai su azotu neaišku kas vyksta tai gal ir kita situacija. Bet dar karta pakartosiu kaip kad jau anksčiau rašiau - kviečiai parduoti ne po 200 (kaip pavyzdys) o po 200+PVM t.y po 242 ir tuos 42 tiesiog grąžini valstybei, nes tau supirkėjas sumokėjo permoką ir jokia čia mokestinė našta. Tiesiog prisiimdamas skolon iš rudens ūkininkas tuos pinigus pasiskolina iki kitų metų su labai didelėmis palūkanomis su nemažu prekės pabrangimu plius dar susimoka 9 procentus kad atidėjimas iki rudens. Kita kalba kai perki už grynus o ne skolon, bet aišku jei kas perka dėl PVM tai kalbos apie apke atsiskaitymą iškarto ir nėra. Anksčiau ir būdavo - paklausia maip mokėsi į kitus metus, jo sakai ir tiek, bet pasiskaičiavau kiek permoku per tuos atidėjimus, tai jau geriau kąnors perkant paskolą pasiimti su 3% palūkanomis o ne skolintis  iš supirkėjo

Jei jau kalbi apie Sodra, pvm ir pgm tai tikriausia vedi normalią apskaitą ir turėtum žinoti kad gpm ir Sodros mokesčių kuriuos mokėsi pavasarį šiemet gruodį pirkta salietra tikrai nepamažins. 
 

Taigi sąskaitą išrašykit už palūkanas , net neisivaizduoji  koks ten triukšmas kils ...

Tiek strip till, tiek no till volavau. 
Pavasarį volavau pupas žirnius nes avataras gerai ne uždarė vagutes. 
Strip till volavau nes žeme buvo dregnoka ir dalis sėklos liko paviršiuje. 
Dar akmenis pasirenki voluodamas, ir augalinių liekanų kupstus pralygini. 

Sočiai A92 valtros, rovaltra 101 tikino kai pirkau, bet 92 kaip ir ant kapoto. Jei molis tai nelabai ikištu manau - vieno disko pas mane. Germinatorium prieš sėja važiuoju tas gan apspaudžia ištikro. Į giliai sudirbtą priesmėli rankiojau akmenis vaikščioti sunku buvo, klimpsta kojos, pravažiavo germinatorius  be problemų vaikštau per paviršiu jokio smigimo į dirvą

Rapidas ar ta pati pronto po dirbimo suvoluoja pačios, aš dar sėju su spu 6 tai voluoju dažniausiai. Tuos pačius akmenis kažkiek apsirenku į volų dėžes, likusius suspaudžiu į dirva (kitiems metams ) ir suvolavus sėkla vienodesniame gylyje gaunasi nes spu be gylio ratukų. Pats sėji su focus tai ir po nagų, volavimas eina plius sėkla prispaudžia ratukas o spu sėkla ore purioje dirvoje kabo ypač kai laukas su skirtingu dirvožemiu.  

Telefone tokias foto turiu, gal ižiūrėsi, jei reikės galėsiu kada nufotografuoti arčiau, bet turėtu eiti suprasti 

As turiu su vamzdiniu 3,5m. velku  pagal salygas 12-17km/h seip naudoju tik pabirom,   ir žalinima susmulkinti. Jokio sokinejimo niekada. Ar sekliai ar giliai dirbciau.  Visada kabinu  standžiai 

Sveiki.
Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 

Sveiki , daug skaiciau , klausiau ka kalbat kelis metus forume , bet nelabai gavau daug info  , nes keli labai " mandrus "cia forumieciai yra daug ismano bet nieko nepasako  
Dar kaskiek bandziau klausti ir kalbetis ,dometis ,  bet vos ne pasiustas buvau ko cia nori
tai kaip sakant paimiau nupirkau ta no till sejalka ir pasejau ir pabandziau pats savo kailiu 
Kol kas auga , o kaip toliau bus matysim
 

Krito tavo reputacija  akyse .Vnz is serijos triohala .

nesmerkit už klausimą... ką jie ten uosto? (video)

Aš kviečiam sulfato po 120 tai laukų spalva tolygiai žalia, yra kas netrešia sulfatu tai geltoni plėmai per lauką eina, nežinau kiek tie geltimai turi įtakos derliui

Arba nepirks išvis, o gal užbers minimaliai ir pralauks tuos metus su mažesniu derlium ir mažesniu nuostoliu. Nes ir užbėrus dar sutarties su gamta nepadarai, kad tiek kulsi kiek norėtum.

Karvašudis  tokias problemas sutvarko, per minimalu laiką…