stirnas

Jei jau tiek 2016 metų duobės fotkių pridėjau , tai reikia ir su rezultatu įdėti (praėjusio rudens fotkė):

Ir 2017 m. nauja lysvė:

Bei paskutinė:

Apie šilauogių gražumą, o ne auginimą:
 

Šioje temoje minėjau mikorizę. Bet esu tikras, kad daugelis gerai neįsivaizduoja, kas ta mikorizė yra. Tad šiandien plačiau apie mikorizę.
Šilauogių suaugusio krūmo šaknų sistema – kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (siekia 60-80 cm ilgį) ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys, išsidėsčiusios viršutiniame 10-20 cm dirvos sluoksnyje. Šilauogių šaknys neturi šakniaplaukių, jų vaidmenį atlieka augalo epidermio ląstelės ir grybo micelis (pav.).

Pav.: Sodinės šilauogės šakninės sistemos dalis
Grybiena hifų pavidalu įsiskverbia į šilauogių šaknis, tokiu būdu padidindama šaknų siurbiamąjį paviršių. Aprūpindamas augalą vandeniu, azotu ir kitomis mineralinėmis medžiagomis, grybas gauna augalo ląstelėse susintetintų angliavandenių. Tokiu būdu šilauogės geriau auga buvusio miško žemėje negu dirbamuose laukuose. Esant išvystytai mikorizei, augalai geriau ir greičiau auga, tačiau sumažėja antžeminės (ūglių) ir požeminės (šaknų) sistemų santykis. Simbiozėje dalyvauja grybai Phoma radices-vaccinii, Rhizoctomia rūšys.
Sėkmingai mikorizei plisti reikalingos optimalios sąlygos. Ji sutrinka, jei:
•    netinkama dirvos drėgmė,
•    dirvoje daug azoto, fosforo junginių,
•    dirva labai derlinga,
•    naudojama daug pesticidų.
Mikorizė padidina augalo šaknų paviršinį imlumą, todėl augalas gauna daugiau vandens ir mineralinių medžiagų. Kaip fizinis barjeras ji apsaugo augalą nuo kenkėjų, padeda išgyventi sausrą, nes grybo hifai įsiskverbia į siauriausias dirvožemio poras. Augalo naudingumas grybui pasireiškia tuo, kad grybas gauna daugiau fotosintezės produktų (redukuotos anglies junginių), kurie reikalingi jo struktūrai vystyti.
Taigi, augindami erikinius augalus, atkreipkime dėmesį ne tik į dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, augalui būtiną šviesą ar nedidelį pavėsį, trąšas, bet ir į sąlygas mikorizei susiformuoti – pagerės augalo augimas ir derėjimas, prigijimas po persodinimo.
Skaitykite daugiau: http://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/straipsniai/mikorizės-formavimasis-erikinių-mikorizė
 
Mikorizė - efektyvus biologinis mechanizmas, didinantis augalų produktyvumą ir sumažinantis stresą nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Botaniškai mikorizė yra mutualistinė (ne patogeninė) simbiozė tarp dirvožemio grybų ir augalų šaknų. Mikorize išvertus iš graikų kalbos, reiškia „grybų šaknys". Grybų sporos sudygsta ir pradeda augti susitikusios su augalo šeimininko šaknimis. Jei atitinkamų rūšių grybai netinka augalui šeimininkui, šaknų išskyros slopina sporų dygimą. Grybų hifai apraizgo augalų šaknis, į jas įsiskverbia ir praplečia augalo šeimininko šaknų sistemą - rizosferą. Rizosfera nuo simbiozės su grybu gali padidėti nuo kelių iki kelių šimtų kartų, dėl to augalas turi kur kas geresnes sąlygas pasiimti iš dirvožemio vandenį, ypač sausros metu. Išskirdamas rūgštis bei fermentus, grybas skaido dirvožemio organinius junginius ir padaro juos prieinamus augalui, pagerina mineralinių medžiagų, ypač fosforo, prieinamumą, kaip fizinis barjeras apsaugo augalą šeimininką nuo patogenų ir kenkėjų. Augalas aprūpina grybą fotosintezės produktais, angliavandeniais (cukrumi, redukuotais anglies junginiais), kurių grybas, neturėdamas chlorofilo, negali pasigaminti. Dar viena svarbi šių grybų savybė - dirvos struktūros palaikymas. Grybų hifai ir grybienos gaminamas glikoproteinas glomulinas sujungia dirvožemio daleles į agregatus. Glomulinas atrastas tik prieš 20 metų. Tai viena iš pagrindinių organinių medžiagų, kuri neleidžia dirvai suslūgti, sukristi, sumažina erozijos žalą ir didina dirvožemio anglies atsargas.
Skaitykite daugiau: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/augalininkyste/3416-mikorize-vertinga-augalu-sajungininke

Apie tręšimą ir rūgštinimą
Dar viena šilauogių ypatybė yra jų tręšimas. Galima rasti įvairios informacijos dėl jų tręšimo, siūlomos įvairios trąšos – kompleksinės, amonio sulfatas, kalio sulfatas, fosforo trąšos, specialios trąšos šilauogėms ir t.t. Galima rasti aprašymų, kokių reikia mikroelementų ir kaip augalai atrodo, kai jų trūksta. Dar kai kur sakoma, kad šilauogėms netinka organinės trąšos ir reikia naudoti tik mineralines trąšas. Atrodo gana painu. Dar painiau ima atrodyti, kai skirtingai nei kitiems augalams dėl šilauogių nuolat perspėjama, kad jas tręšti reikia labai mažai, nes kitaip galima pakenkti. Tai kaip jas patręšti viskuo, kuo reikia, ir tuo pačiu jų nepertręšti? Va šitame filmuke yra įdomi mintis:
 
Amerikonas sako, kad tyrė daug šilauogių įvairiais jų augimo momentais, buvo tiriamas visų pagrindinių medžiagų trūkumas augale ir tyrimai parodė, kad medžiagų trūko tik tam tikrais atvejais ir visada buvo tik vienos medžiagos – azoto – trūkumas. Todėl amerikonas teigia, kad daroma klaida šilauoges tręšiant kompleksinėmis trąšomis, išties užtektų jas tręšti tik azoto, tai yra amonio sulfato trąšomis.
Antras įdomus dalykas yra tai, kad mikorizės dėka per grybieną augalas gali gauti daug daugiau medžiagų iš substrato nei galėtų įsisavinti pats. Pavyzdžiui, grybiena sugeba chemiškai paveikti substratą ir iš jo paimti, berods, fosforo junginius, kurie šiaip yra netirpūs ir augalas negalėtų pats jų įsisavinti. Sakoma, kad išsiplėtus grybienai nebūna jokių kalio, fosforo trūkumo problemų.
Trečia idėja dėl pertręšimo žalos. Kodėl šilauogėms kitaip nei daugeliui kitų augalų pavojingas pertręšimas? Todėl, kad šilauogės stipriau nei kiti augalai priklauso nuo mikorizės, o trąšų (ir kitų cheminių medžiagų) perteklius pirmiausia žudo grybieną, o ne pačią šilauogę. O pažeidus grybieną ima blogiau augti ir pati šilauogė.
Ketvirta idėja, kodėl kartais sakoma, kad šilauogėms netinka organinės trąšos ir reikia naudoti tik mineralines? Todėl, kad šilauogėms netinka klasikinės organinės trąšos – mėšlas, kompostas, žolė, juodžemis. Ir kartais žmonėms lengviau nurodyti mineralines trąšas, kurios tinka šilauogėms (daugelis mineralinių trąšų taip pat netinka šilauogėms), nei išaiškinti, kokios organinės trąšos tinka šilauogėms. Iš tiesų šilauogėms puikiai tinka visos organinės trąšos, kurios rūgština substratą – spygliuočių pjuvenos, nukritę spygliai, kankorėžiai, šakelės, žievės. Todėl ir rekomenduojama jas kasmet mulčiuoti tokiomis medžiagomis, kurios po truputį pūdamos nuolat patręšia šilauoges. Pradžioje minėtos klasikinės organinės trąšos netinka, nes jos šarmina substratą, lygiai dėl tos pačios priežasties netinka ir pelenų naudojimas šilauogėms.
Apibendrindamas manau, kad pasodinus šilauoges į tinkamą substratą dar reiks kažkiek laiko, kol plačiai išaugs grybiena. O po to, kai grybiena jau išplitusi, šilauogėms turi užtekti visų medžiagų, tręšti beveik nereikia, nebent labai mažai azotu ir tai turbūt būtų geriausia, jei azotą gautų per pūvantį organinį mulčią, o ne kaip mineralinių trąšų tirpalą.
Čia dar turbūt verta pastebėti, kad tikriausiai visokias šilauogių augimo problemas sukelia ne medžiagų trūkumas substrate, o netinkamas rūgštingumas. Medžiagų įsisavinimas labai susijęs su rūgštingumu. Taip pat su rūgštingumu susijęs grybienos gyvybingumas. Todėl daugelį tokių problemų būtų galima išspręsti ne papildomu tręšimu, o reikalingo rūgštingumo atstatymu parūgštinant substratą.
Dar verta paminėti, kad tręšimai mineralinėmis trąšomis ir rūgštinimai turi šalutinį poveikį, kad jų pasekmėje substrate lieka netirpių druskų. Sakoma, kad mineralinėse trąšose būna iki 30% netirpių druskų. Taip pat sakoma, kad rūgštinant kai kuriomis rūgštimis substrate susidaro ir lieka netirpios druskos. Kol tokių druskų nedaug – tol lyg ir viskas gerai. Bet susikaupus didesniam jų kiekiui dirva ima prarasti gyvybingumą. Yra buvę atvejų, kai po kelių tokios priežiūros metų augalai ėmė blogai augti ir degraduoti nepaisant visapusiško jų tręšimo. Išvada – siekiant išvengti tokio neigiamo poveikio negalima be saiko tręšti mineralinėmis trąšomis ir rūgštinti rūgštimis, o tam mineralines trąšas gali ir turi pakeisti išvystyta grybiena, o papildomų rūgštinimų poreikį galima ir reikia sumažinti pasodinant į tinkamą substratą, tą substratą atribojant nuo kitos dirvos bei naudojant natūralius rūgštinimo būdus kaip, pavyzdžiui, mulčiavimą pjuvenomis.

Tikra tiesa sakot daug pinigu paima tie kurie ir taip gerai gyvena, bet. Yra žmonių jaunų žmonių kurie nori turėt savo verslą savo darbą.  Ir čia reikėtų ne apie tuos kalbėt kur ale technikas naujas nori gauti ar gyvulių daug. Bet apie tuos kur smulkesnius ir visai kitokios specifikacijos ūkius kuria. Daržininkystė, uogininkystė... Tiems kuriems rūpi sava ateitis ( nes tėvų nėra su 500 ha) tiems tikrai galima labai gerą pradžia padaryt. O dar dažnu atveju ir žmonių įdarbins (vietinių tarkim ir jaunimo) žymiai daugiau nei tie didieji stambūs augalininkystės ūkiai.

Ironiškai išsireiškiant, tai kokie čia jauni. Nežinau nė vieno tikro jaunojo ūkininko, kuris esmę paramos atitiktų, bet ne primestas taisykles, paprastai kalbant - gal net visi jauni ūkiai susikūrė iš didesnių ir senesnių ūkių, o jauni ūkininkai dažnai buvo tik priemonė įsisavinti kitam ūkiui ES lėšas. 
Toks čia emigracijos mažinimas, tik ne valdžioje, ne ministerijose vyksta veiksmas, o žemės ūkio versle, kur verslas(o gal tėveliai?) verčiasi per galvas, kad tik suspėti į paramas, kad tik sudaryti sau palankias sąlygas ir įveikti konkurenciją. 
Didelė dalis tokio verslo neturi potencialo, nemanau, kad išliks bėgant metams, o tie vadinami paramos gavėjai, jauni ūkininkai, kurie nedirba ūkyje, nedalyvauja veikloje, ateitį sieja ne su žemės ūkiu - štai kur netikslingai panaudoti pinigai, nes jiems nereikės tėvų verslo, juk tokių atvejų žinome beveik kiekvienas savo kraštuose. 
Labai tikslingai mažina emigraciją piliečiai ir jaunųjų tėveliai. 

tikriausiai busi stambaus augalininkystes ukio atstovas, tad iskart verkimas ir izeidinejimas prasideda. Jei kas ir durnas tai tik pats, nelipk ant galvos smulkiems ukiams, tai ir pats turesi gera ismoku vidurky ir nereiks pavydet. O jei prisgrobe zemiu simtais tai nereik verkt kad ismoku tik po 100 -150 eur uz ha gaunat. Kiekvienas sklypas turi savo nuomos kaina, tad jei yra tikslas nuomuotis gera sklypa kuris ukiui nesa pelna, tai pilnai galima moketi 150-200 eur uz ha. O jei tavo tikslas prisirinkti kuo daugiau ha nuomuot uz 50 eur uz ha ir buti stambiu augalininkystes atstovu tai nuomones tikrai issiskirs, nes Lietuvai tokiu nereikia verkslentoju, kurie kaimui naudos neduoda, o ziuri tik saves tikrai nereikia.

tikriausiai busi stambaus augalininkystes ukio atstovas, tad iskart verkimas ir izeidinejimas prasideda. Jei kas ir durnas tai tik pats, nelipk ant galvos smulkiems ukiams, tai ir pats turesi gera ismoku vidurky ir nereiks pavydet. O jei prisgrobe zemiu simtais tai nereik verkt kad ismoku tik po 100 -150 eur uz ha gaunat. Kiekvienas sklypas turi savo nuomos kaina, tad jei yra tikslas nuomuotis gera sklypa kuris ukiui nesa pelna, tai pilnai galima moketi 150-200 eur uz ha. O jei tavo tikslas prisirinkti kuo daugiau ha nuomuot uz 50 eur uz ha ir buti stambiu augalininkystes atstovu tai nuomones tikrai issiskirs, nes Lietuvai tokiu nereikia verkslentoju, kurie kaimui naudos neduoda, o ziuri tik saves tikrai nereikia.

tikriausiai busi stambaus augalininkystes ukio atstovas, tad iskart verkimas ir izeidinejimas prasideda. Jei kas ir durnas tai tik pats, nelipk ant galvos smulkiems ukiams, tai ir pats turesi gera ismoku vidurky ir nereiks pavydet. O jei prisgrobe zemiu simtais tai nereik verkt kad ismoku tik po 100 -150 eur uz ha gaunat. Kiekvienas sklypas turi savo nuomos kaina, tad jei yra tikslas nuomuotis gera sklypa kuris ukiui nesa pelna, tai pilnai galima moketi 150-200 eur uz ha. O jei tavo tikslas prisirinkti kuo daugiau ha nuomuot uz 50 eur uz ha ir buti stambiu augalininkystes atstovu tai nuomones tikrai issiskirs, nes Lietuvai tokiu nereikia verkslentoju, kurie kaimui naudos neduoda, o ziuri tik saves tikrai nereikia.

tikriausiai busi stambaus augalininkystes ukio atstovas, tad iskart verkimas ir izeidinejimas prasideda. Jei kas ir durnas tai tik pats, nelipk ant galvos smulkiems ukiams, tai ir pats turesi gera ismoku vidurky ir nereiks pavydet. O jei prisgrobe zemiu simtais tai nereik verkt kad ismoku tik po 100 -150 eur uz ha gaunat. Kiekvienas sklypas turi savo nuomos kaina, tad jei yra tikslas nuomuotis gera sklypa kuris ukiui nesa pelna, tai pilnai galima moketi 150-200 eur uz ha. O jei tavo tikslas prisirinkti kuo daugiau ha nuomuot uz 50 eur uz ha ir buti stambiu augalininkystes atstovu tai nuomones tikrai issiskirs, nes Lietuvai tokiu nereikia verkslentoju, kurie kaimui naudos neduoda, o ziuri tik saves tikrai nereikia.

tikriausiai busi stambaus augalininkystes ukio atstovas, tad iskart verkimas ir izeidinejimas prasideda. Jei kas ir durnas tai tik pats, nelipk ant galvos smulkiems ukiams, tai ir pats turesi gera ismoku vidurky ir nereiks pavydet. O jei prisgrobe zemiu simtais tai nereik verkt kad ismoku tik po 100 -150 eur uz ha gaunat. Kiekvienas sklypas turi savo nuomos kaina, tad jei yra tikslas nuomuotis gera sklypa kuris ukiui nesa pelna, tai pilnai galima moketi 150-200 eur uz ha. O jei tavo tikslas prisirinkti kuo daugiau ha nuomuot uz 50 eur uz ha ir buti stambiu augalininkystes atstovu tai nuomones tikrai issiskirs, nes Lietuvai tokiu nereikia verkslentoju, kurie kaimui naudos neduoda, o ziuri tik saves tikrai nereikia.

Manai kažkas labai domisi smulkmenom? Asfalto vaikui tokios smulkmenos kaip pirmi ha, jaunojo ar kokios ten ražienos ...aiškink, prakaituok - pa barabanu jam. Tai pirma. Antras dalykas, pagooglink "dirbamos žemės nuomos kaina 2017", man išmetė 98k rezultatų. Pirmi 10 puslapių be jokio "zemesukis.com" paminėjimo ir tai paieška iš mano kompo, google slapukai, turinio sekimas ir t.t. Forumo savininkas aišku plotu katučiu jei čia skaitinėtų ne tik žemknysiai, bet ir asfaltiniai...nėra taip ir būt negali. Ministerijos klerkai apie mus čia nieko nėra girdėję, nebent tas vienas, kuriam buvau sakęs, bet ir tas kaži ar nepamiršo... Iš kompo, kuriame paieškos su "zemesukis" vyksta kasdien ir po n kartų, ieškant info apie zemes nuomos kaina, arčiausia nuorodą į forumą tik šeštame puslapyje...taip kad nusileiskim ant žemes, BBS veikia ir be mūsų.

Sveiki širšinai. Viduriavimas dėl mokesčių tai kaip nuo alaus iš bačkos dugno.
Dzūkija aprašė gramatnai apie realią situaciją. ( "LAIKAS" jai už tai. Tik gal klaida jos tekste yra apie apmokestintas neapmokestinamas išmokas? ) 
Bet apie kažką kitą norėjau....... . Tai va, ant pečiaus dabar sėdžiu, po skalsios vakarienės džiovintais obuoliukais užkandžiauju ir skaitau "95'tų ano amžiaus metų laikraštį "Akistata" Devuliuk nesūdyk, kas darėsi kaime: va - Kristupaitį Kazį užmušė negyvai kaimynas Bronius Cironka. Su beržiniu kuolu daužė kol anas neatidavė 25 litų. Na čia aprašo per visą puslapį kaip vienas prašė o kitas nedavė kol nenumirė. 
Arba kitam puslapyje rašo, kad Tatorių gatvėj, Vilniaus miesto, sprogo Opel Rekord su jame norėjusiu važiuot mafijuozu. Tulas razbaininkas buvo labai skolingas kitam jo kolegai iš kito Vilniaus krašto. Supratau, kad abu atsiskaitė galutinai.
Ką per nesąmones čia rašinėju? Paklaus kitų, su grėsmingai pakeltu antakiu, ūkininkas/ė Maj. Taip, taip ir buvo, paliūdys nusiminęs žmonėmis ir žmogiškumu Valakinis. Nedrumsk temos!!!!! šaltu ir aštriu lyg peilis protu, bandys mane vėsinti Dzūkija.  Bet, o gi va mieli kolegos, kas pasikeitė un Lietuvos per 22 metus?
Agi nič niekas, visi nori pinigų a makėt any vienas. Nu gal biški biški, kad žmonės nešnekėtų.
Tai gi, prieš leisdami suspaustą orą, galite parašyti tie, kurie 50 ha dirba. Kiek mokesčių sumokėsite už šiuos metus ir kiek sumokėsite 18'ais prie tų pačių ūkio finansinių sąlygų. Apvalinkit be kablelio. Nerašykit,kad skaičiai jūsų, rašykit, kad kaimynų.
Ir gali tą patį parašyti 200 hektarininkas.
Aš su jumis pažiūrėsiu, kiek mums pabrangs gyvenimas?  O jei nebus laisvanorių, gal Dzūkija paburs iš kortų tuos skaičius? Nes aš jau visą savaitę gyvenu pasimetime ir nežinau, brūdas ta Maldeikienė ar vis tik be nuodėmės į Seimą išrinktoji?

"Tokių lengvatų, kokias turi mūsų STAMBIEJI ūkininkai, neturi nei viena kita ES valstybė. Mokesčių neproporcingumas ( mažieji moka santykinai 2 – 3 kartus daugiau) ir išmokų bei kitos paramos neribojimas STAMBIESIEMS ūkininkams naikina ūkius iki 50 hektarų, o tuo tarpu STAMBIŲJŲ ūkių plotai ir jų skaičius nuo 2010 m. padidėjo dvigubai. Žinoma, mažųjų ūkių žemių sąskaita.
Ką tai reiškia Lietuvai? Jau nebekalbėsiu apie dėl netinkamo finansavimo žlungantį Lietuvos viešąjį sektorių. Kalbėsiu tarptautinių vertinimų kalba. Pasaulio ekonomikos forumo (The World Economic Forum) 2017 m. rugsėjo 27 d. paskelbtame 2017–2018 m. globalaus konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 137 šalių smuko 6 pozicijomis – iš 35 į 41 vietą. Tai pirmiausia nulėmė „Žemės ūkio politikos naštos valstybės biudžetui“ rodiklis, kuri per metus sumenko net 16 pozicijų."Nors prieš šias pastraipas kaip ir nieko prieš.
Su
 

Yra paskaiciuota kad sio mokescio surinkimas yra pigesnis per ukininkus, nei gaudyti atskirai pacius savininkus. UAB daugeli mokesciu taip surenka ir tiesiai sumoka i biudzeta - uz metala, mediena ir t.t. Neskieskit kad ukininkui valdanciam normalu uki atsiras sunkumu pateikti 12 plius 1 metine deklaracija apie ismokas susijusias su NT nuoma is fiziniu asmenu. Siaip gyventoju pajamu mokestis nuo atlyginimo irgi taip surenkamas, t.y. zmones zino kad ant popieriaus gauna tiek, ir kad imones tiek ir tiek sumoka nuo popierinio uzmokescio mokesciu i biudzeta ir lieka uzdarbis i rankas. Aisku atsiras kuriem tai bus sudetinga isaiskinti, bet ka daryti - pencininkus reikia islaikyti, mokytojams turim moketi algas, kelius reikia tvarkyti ir t.t. is ko valstybei tai daryti. Tam ir sukurtos mokesciu sistemos - cia tas pats kaip baznyciai desimtine ar carui duokle, tik tipo humaniskai ir reglamentuotai. Kad zmones apskritai nieko nenori duoti o tik imti - cia kitas klausimas, kad valdzia kai kuriose vietose blogai panaudoja mokesciu - faktas, bet pradekim nuo saves - mokekim ir reikalaukim, o nesiteisinkim kad nenorim moketi nes mums taip atrodo.
p.s. politika neuzsiimu, nelendu i zmoniu politiku asmeninius gyvenimus, bet visiems patariu - eikit ten ir padarykit, po menesio pas mama parbegsit neistvere darbo kruvio, streso, ziniasklaidos ir grupuociu spaudimo ir t.t.
 

juokingai skamba kaip cia kievienas sventasis dedasi nei vienas nepirkes nelegalios chemijos pas visus dokumentai tvarkingi, mokesciai sumoketi iki cento, zeme perka pagal istatymus galima vardint ir vardint prie dusios nors dek kad ir tvarkinga viskas tos patikros marudina laika o dar dazniausiai per darbymeti kai ner kada is traktoriaus islipt.

Seniai reikejo augaliniams nebeduoti paramu, o ne kai jaunebera pinigu tada galvoti pradeta

Nu tai, kam tu rasai jaigu neturi faktu  jaigu turi pateik, kitaip pats kvailai atrodysi, nori tikek nori ne ,nu tai koks tavo posto tikslas? pablevyzgot ? manes niekas neapgavo ir nepasinaudojo   zmogus turi zeme o as turiu pastata abu turim turta, tik beda ta kad as nuo jo priklausomas ir jis nuo manes priklausomas mes turim rast bendra sutarima kainos atzvilgiu, teismas gali pasakyt kokia yra rinkos kaina, bet ipareigot parduot NEGALI, zmogus nenori ir neprivalo parduot uz pinigu suma kuri jam nepriimtina, ----- PAVYZDYS tavo sejamoji, rinkos kaina nuo 8000 tuks iki 15 tuks eu, tu nori 10000 eu  as  sakau parduok man uz 7000 eu, tu  sakai nenoru neapsimoka as tave i teismas ir ka tu manai ?? teisme tau pasakys TAIP JCB tu privalai parduot uz 8000 nes vat rinkoi tokia kaina.
Sitoj vietoj tik tu zmones klaidini apie teismo sprendimus kuriu jis negali priimt. Taip pat ir su nuomos kaina, gerai pasakys rinkos kaina nuomos, bet tu neprivalai nuomotis ir isnuomot uz nustayta kaina, cia nera PRIEVOLE

Viska perskaitei ?? rasiau kad turejau pastata, ispirkta is kolukio, bet po pastatu zeme grazino kitam zmogui, ir jis kaina pasiule tokia kokia jam reik kitu atveju, galiu nusinest kur noriu savo pastata.
 Rinkos kaina gali pasipasakot su maisto prekem kai ta pati preke kainuoja skirtingai, teismas nubaude ka nors??? ne negirdejau, taip ir cia duok nuoroda i teismo sprendima kur aiskiai parasyta kur teismas nustato rinkos kaina del zemes nuomos  kitu atveju lieka tik kalbos be faktu. Kaip tu gali mane apribot disponuot savo turimu turu, as nesuvokiu kas man gali nustatyt kiek prasyt uz nuoma  nu apsurdas sakau tokiu atveju galima bylinetis del neatlygintinai isnuomoto sklypo, kitaip tariant panaudos .  

Gerb forumo dalyviai, senai nebuvau prisijunges bet aplinkybes priverte
Turbut suprantate kokios....
Noriu visos audrokestos vardu atiprasyti uz vieno is musu komandos nario pasisakymus kurie galbut kuriuos nors izeide ar supykde. Na buna gyvenime kai pratruksti nesusilaikai kam nepasitaiko. Visgi tai Musu naujausias jauniausias komandos narys kuris tikrai nesiiesko darbo ir liks toje komandoje dar ilgai. Tikiuosi kas metai jo profesionalumas augs o emocijas ismoks valdyti ir kalbeti argumentais. Manau siam forumui ir jo dalyviams jis atnese ne tik zalos bet gal suzinojot ir ka nors naujo juk toks musu tikslas bendraujant.  Dziugu kad gyvename demokratiskoje visuomeneje ir kiekvienas renkames pagal save....
Jei kazkam netiko audrokestos vienas is vadybininku bet kada kreikites i kita tikrai rasim atsakymus ir sprendimus....

Tu pats jauti ka kalbi ar ne ? 
Tai ir pirk uz savus pinigus nereiks draust isipareigot ir ttt
pats sakai neapsesi 3 traktoriu 1 sikna, tai ir sakau pinigai naudojami ne pagal paskirti, ukui perdaug traktoriu, nesikeikus ( B**** )europa dalina pinigus kad uki traktorius tik giluminy tampytu zinok komedijas pasakoji ne kitaip.

ir teisingai pasielgs valdžia jei padidins mokesčius,nes ūkininkai nebeturi kur dėt pinigų,žemės kainą iškėlė į aukštybes,kartoju ūkininkai iškėlė,ne savininkai.Per savo godumą,lipdami vieni kitiems ant galvų,o kai tik koks gamtos ekstremumas klykia,kad bankrutuosim,prašo valdžios,kad kompensuotų nuostolius,ką matom ir dabar.Vietoj valdžios pakiščiau špygą po nosim,jei už žemę galit mokėt kosmines kainas,pirkt prabangius džipus,ilsėtis maljorkose-tai ir kapstykitės kaip išmanot,galų gale parduokit gabalą brangios žemės ir pasidengsit nuostolius.Kai tik kas blogai.tuoj išvertę akis -kompensuokit,kas verslininkams kompensuoja,juk jie irgi pastoviai turi praradimų.

nepatinka teisybė,šaukiesi moderatorių pagalos,kad užtildyt mane.Tavo mentaliteto žmonės sovietiniais laikais kišo kitaminčius į lagerius,psichiatrines ligonines.O kad žala daroma žmonėm nuo tavo chemizuotų grūdų tai teisybė,o nuo mano tavo vadinamų kliedesiu niekam tikrai sveikata nepablogės ir tarp kitko -ar skaitei šiandieninį Lietuvos rytą apie pesticidų skandalą.

aš nė biški nepavydus,kiek užsidirbu iš pieno tiek man užtenka,skolų neturiu,sveikata pakol kas gera.Tik neaišku ar ilgai ji bus tokia valgant maistą prikimštą chemijos.Vienas veikėjas vakar pasiūlė pirkti ekologinį,tik nepatarė iš kur.Kur aš gyvenu kaimo parduotuvėje jo nė su žiburiu nerasi,o į miestą kiekvieną dieną dėl duonos ir batono nepalakstysiu,tad nori nenori tenka valgyti duonos gaminius prikištus pesticidų.Juk mokslininkai skambina pavojaus varpais,kad Lietuvoje dirvožemis katastrofiškai nualinamas su chemija ir mineralinėmis trašomis,jis tampa nebegyvas.Tik čia keli visažiniai svaičioja apie kažkokius chemikalų sertifikatus,išlaukas,jie mat yra protingesni už mokslininkus.Geriau sakykit,kad norėdami gauti kuo didesnį derlių nunuodytumėm net ir savo artimuosius....tfu šlykštynės.

oho kaip nepatinka besivaikantiems kuo didesnio pelno žmonių nuodytojams,bet ką padarysi tokia žmogaus prigimtis grobti kiek tik gali.Jei to nebūtų,nebūtų karų,plėšikavimo,vagysčių.Gerai,dvasios invalidai nebeteršiu temos,guoskitės toliau kaip jums nesiseka,kokius didžiulius nuostolius patyrėt,kaip žiemą negalėsit nuvykt į maljorką ir tt.