AG Paulius

Pirmiausiai reikia dėti ant lėkštutės sąmoningumą, po to žinias, patirtį, ir tada kalbėti apie visokias žemės dirbimo technologijas, technines galimybes ir t.t.
Gražu skaityti, kaip jaučiamas vaibas No till, striptill bet tam reikia ne tik traktoriaus ir sėjamosios. Tam reikia pakeisti mastymą ir turėti pakankamai žinių. Reikia išmanyti agronomija, suprasti fenologija, suvokti fundamentalius dalykus, tada ir sėkmė bus garantuota. 
Dabar pagrinde yra akcentuuojama kaip įmanoma sutaupyti pinigų darbų atžvilgiu, kaip dirvožemis bus tausojamas ir t.t. Bet niekas nekalba apie klaidas o jų bus tikrai daug ir kiekvienais metais jos pasitaikys.. Todėl tie sutaupyti pinigai bus naudojami klaidų pasekmėms padengti. 
Šiandien Viliaus parašyta citata man labai patiko. Bent kartą pamačiau forume fundamentalią informaciją.

Labai teisingai viską išdėstei, pagrindinė esmė kad rinkoje nėra standarto, kas yra mesinis galvijas. Pagal statistiką visos '' piendaves'' parduotos į mėsą apaskaitomos kaip mesiniai galvijai. Dėl to ir turime iškreipta vaizdą. Mesiniai galvijai taip pat turi tam tikrų niuancu kas liečia veisliu ipatumus. Todėl rinkoje yra baisiai nevienodos kokybės mėsos pasiūla kas ir iškreipia visa normalios kainos vaizdą. Lietuvoje turime prasčiausios kokybės mėsa kuri superkama pagal gyva svorį ir turi žemiausią vertinimą. O visa įvertinta mėsa iškeliauja į užsienį. Ne veltui klausiau kas parduodate mėsa pagal vertinimą. Pieninius misrunus apsimoka parduoti pagal gyva svorį o grynaveislius tik pagal vertinimą. Tačiau mano asmenine  nuomone grynaveisliai dar turi būti parduodami per aukcioną nes kokybiškos mėsos yra trūkumas ir galima iš to gauti žymiai daugiau naudos. 
Jei yra noro kalbėtis ta tema ir pateikti gerų minčių ir idėjų. Aš visada atviras pokalbiams. 

na ziurint kokius mesinius galvijus parduot reik, pvz limuzinus 16 metu pagal skerdena parduodu , vakar buvo utenos mesa buliai 4,30 eu kg uz U kategorija. teelycios 3,90 uz R kategorija. 

Integruota kenksmingų organizmų kontrolė ateina kaip privalomas reikalavimas iš ES. Tai siejasi su Žaliuoju kursu ir maisto sauga, tačiau aš esu prieš, bet kokias baudas, tačiau kaip nebūtų keista baudos atsiranda pirmiau nei pats turinys IKOK.   O čia jau įdomiau, klausimas: kas buvo suinteresuotas, kad pirmiau baudos atsirastų, o vėliau turinys ?  Imetu linką iš kur ateina IKOK tema.  Taip pat primenu, kad pristatytas IKOK turinys buvo žalia medžiaga pirmai diskusijai su socialiniais partneriais. Tai nereisškia, kad viskas kas pristatyta bus dokumente. Tačiau Jūsų nuostabai turinys yra paimtas iš kitų valstybių pavydžių. Vokiečiui rauti ranka piktžoles iš pasėlio yra norma, o kaip yra pas mums ? ar tikrai tuščios avižos pasėlyje nesame išrovę, kad stebimės tokiu turiniu ? 
https://ec.europa.eu/food/plants/pesticides/sustainable-use-pesticides/integrated-pest-management-ipm_en#general-overview

Na tai aš tą patį ir norėjau pasakyti,matyt neaiškiai išdėsčiau mintį.Taip,ar esamas ar naujai įkurtas AKREDITUOTAS biuras su AKREDITUOTAIS "specialistais" mums asilams viską paaiškins,tik už tas "žinias",reiks "truputį"susimokėti...

Man tai panašu į tai, kad negalėsi, jei neturi agronominio išsilavinimo, spręsti apie augalų apsaugos produktų naudojimo reikalingumą, plius visų pirma turėsi naudot biologinius ir tik tada, kai jie nesuveiks galėsi naudot ką reikia. O su  kuo reiks ginčytis dėl "neteisingos" sėklos normos, sėjos gylio ir laiko?
Ir viceministras elementariai meluoja, kai sako, kad nuobaudos bus tik už pesticidų ir trąšų naudojimo žurnalų nepildymus. Tos baudos Administracinių nusižengimų kodekse jau buvo. Jis buvo papildytas konkrečiai šitam reikalui.

bičiuli tavo foto net rodo kad didžiuojasi arimu pievos

Na aš kadangi 5 ar 6 metus deklaruodamas vis spaudžiau sutinku, kad reiks atkurti pievas jeigu sumažės, todėl atsakau už savo sprendimus ir žadu vykdyti įsipareigojimus, kaip ir visus įsipareigojimus vykdau kas susiję su ES parama ar išmokomis. Ir nematau dėl ko turiu kaltinti dabartinį ministrą, kai šį įstatymą 2015m pasirašė Baltraitienė berods.

O kokie pasiūlymai būtų ponas Jevgenijau ? Kritikuoti mes visi puikiai mokame. Pasiūlykite variantus kaip Jus elgtumetes tokioje situacijoje? 

Šiek tiek statistikos iš pievu temos: 
Pievu žemėlapyje yra atvaizduoti sklypais kurie nuo 2019 metų iki šių metų deklaracijos buvo identifikuoti dėl kodo pasikeitimo iš daugiametes pievos į kitą kultūra. Viso ploto žemėlapyje yra indentifikuojama virš 100 tuks ha. Dėl to tas žemėlapis yra toks raudonas. NMA išsiuntė pranešimus virš 30 tuks. Pareiškėjų kurie suare tas pievas. Jei bus poreikis atstatyti realiai reikės atatyti apie 50 tuks. Ha. Ir tai ant žemėlapio atrodytų visai kitaip nei matome dabar. 
Daugiau kaip 15 tuks. Pareiškėjų atsiranda prievolė atstatyti iki 1 ha plotus. 
Pasirinkusiems ne atstatyti grės sankcija  priklausomai nuo žalos masto max  iki 25 proc nuo visos paraiškos žalinimo išmokos. Vidutiniškai apie 50 - 60 Eur./ha
Yra atliekamas vertinimas  šių metų  deklaracijos, koks tikėtinas dgp pokytis kuris dar nėra deklaruotas oficialiai. 
Stodama į ES Lietuva prisiėmė šį įsipareigojimą dėl pievų plotų išlaikymo ir tuo metu buvo sunkiai tikėtina kad pievų plotai gali iki tiek sumažėti kad prireikų taikyti tokias priemones. 
–––––
Todėl noriu pabrėžti kad pievų nykimas ir toliau tendencingai yra vykdomas ir tikėtina kad ateityje net užseti pagrioviai ir vandens apsaugos zonos to nykimo neatsvers. 
Viso to pasekmės gali būti ES sankcijos žalinimo išmokų vokui arba dar griežtesni reikalavimai. 

Šiek tiek statistikos iš pievu temos: 
Pievu žemėlapyje yra atvaizduoti sklypais kurie nuo 2019 metų iki šių metų deklaracijos buvo identifikuoti dėl kodo pasikeitimo iš daugiametes pievos į kitą kultūra. Viso ploto žemėlapyje yra indentifikuojama virš 100 tuks ha. Dėl to tas žemėlapis yra toks raudonas. NMA išsiuntė pranešimus virš 30 tuks. Pareiškėjų kurie suare tas pievas. Jei bus poreikis atstatyti realiai reikės atatyti apie 50 tuks. Ha. Ir tai ant žemėlapio atrodytų visai kitaip nei matome dabar. 
Daugiau kaip 15 tuks. Pareiškėjų atsiranda prievolė atstatyti iki 1 ha plotus. 
Pasirinkusiems ne atstatyti grės sankcija  priklausomai nuo žalos masto max  iki 25 proc nuo visos paraiškos žalinimo išmokos. Vidutiniškai apie 50 - 60 Eur./ha
Yra atliekamas vertinimas  šių metų  deklaracijos, koks tikėtinas dgp pokytis kuris dar nėra deklaruotas oficialiai. 
Stodama į ES Lietuva prisiėmė šį įsipareigojimą dėl pievų plotų išlaikymo ir tuo metu buvo sunkiai tikėtina kad pievų plotai gali iki tiek sumažėti kad prireikų taikyti tokias priemones. 
–––––
Todėl noriu pabrėžti kad pievų nykimas ir toliau tendencingai yra vykdomas ir tikėtina kad ateityje net užseti pagrioviai ir vandens apsaugos zonos to nykimo neatsvers. 
Viso to pasekmės gali būti ES sankcijos žalinimo išmokų vokui arba dar griežtesni reikalavimai. 

Sėti privalomai visiem po 2-5 proc. mokant reikšmingai didesnes išmokas už daugiametę. Pagrindinis saugiklis, kad padidinta išmoka mokama tik nuo 2-5 proc. bendro deklaruoto ploto, kad nebūtų iškreipta rinka. Visiem leidžiamas mulčiavimas, jokių ten surinkimų ir pan.

Šiek tiek statistikos iš pievu temos: 
Pievu žemėlapyje yra atvaizduoti sklypais kurie nuo 2019 metų iki šių metų deklaracijos buvo identifikuoti dėl kodo pasikeitimo iš daugiametes pievos į kitą kultūra. Viso ploto žemėlapyje yra indentifikuojama virš 100 tuks ha. Dėl to tas žemėlapis yra toks raudonas. NMA išsiuntė pranešimus virš 30 tuks. Pareiškėjų kurie suare tas pievas. Jei bus poreikis atstatyti realiai reikės atatyti apie 50 tuks. Ha. Ir tai ant žemėlapio atrodytų visai kitaip nei matome dabar. 
Daugiau kaip 15 tuks. Pareiškėjų atsiranda prievolė atstatyti iki 1 ha plotus. 
Pasirinkusiems ne atstatyti grės sankcija  priklausomai nuo žalos masto max  iki 25 proc nuo visos paraiškos žalinimo išmokos. Vidutiniškai apie 50 - 60 Eur./ha
Yra atliekamas vertinimas  šių metų  deklaracijos, koks tikėtinas dgp pokytis kuris dar nėra deklaruotas oficialiai. 
Stodama į ES Lietuva prisiėmė šį įsipareigojimą dėl pievų plotų išlaikymo ir tuo metu buvo sunkiai tikėtina kad pievų plotai gali iki tiek sumažėti kad prireikų taikyti tokias priemones. 
–––––
Todėl noriu pabrėžti kad pievų nykimas ir toliau tendencingai yra vykdomas ir tikėtina kad ateityje net užseti pagrioviai ir vandens apsaugos zonos to nykimo neatsvers. 
Viso to pasekmės gali būti ES sankcijos žalinimo išmokų vokui arba dar griežtesni reikalavimai. 

Dauguma to nesupranta, bet reikia didinti ne intensyvumą, o efektyvumą. Intensyvumas sukelia tik didesnę taršą ir abejotiną naudą, efektyviai panaudojus tarkim trąšas tarša sumažėja derlius padidėja vieni pliusai. O kad efektyviau darbas vyksta smulkiose grupėse nei stambiose seniai įrodytas faktas. 

Tai čia pasakoji apie mūsų pievų priežiūrą. Anglas, ant 100 ha žemės, laikantis virš 200 melžiamų plius prieauglis, tręšia po kiekvieno pjovimo ir kiaulpienės pas jį nežydi laukuose. O jei mes pievos nenaudojam pagal paskirtį, tik mulčiuojam ir paliekam paviršiui, tai naudos bus mažiau nei sudeginsim dyzelio. Mano galva, vienintelis variantas čia bus sėt kanalų, gyvenamų teritorijų apsaugos zonas pievom nelaukiant 2023. Tai nors nuo vandens ir žmonių pasitrauksim.

Sveiki forumiečiai, greičiausiai dar ne visi spėjote išgirsti, pamatyti strateginio plano pristatymą, kuris buvo pristatytas vakar viešai. Todėl kam šis vakaras bus nuobodus siūlau pasižiūrėti ir pasiklausyti Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko kalbos. 
 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Ačiū už kritiką ir belieka apgailestauti kad paroje yra 24 valandos ir ne viską, pavyksta suspėti padaryti. 

Ne dėkui alkoholio nevartoju.
Ne nesu, nes esu realistas man pakanka įdėti 6t. Tada uždirbu kažkiek net jei kuliu 4t. O jei kaip sakot kortos sukrenta ir iki 8t gali būt. 
O kodėl tie grūdai važiuoja ? Jūs sėklininkas tai jūsų neliečia, bet kodėl tada kiti auginantys javus vartojimui jų neparduoda Lietuvos kepykloms ir malūnams ? Parduoda įmonėms, kurios išveža tai toli. Tada pas mus atveža rusiškų nes taip pigiau. Paliktų produkciją čia nereiktų rusiškų.
O mėšlo upės tekėjo daugelį metų ir kai pagaliau jas pradėjo sausinti. Tokiems ale ūkininkų atstovams kaip Vilionis pradėjo kaist minkštoji. Dėl manęs tegul aria nors ir Žuvinto rezervatą, bet tas kasmetinis inkštimas jau vemt verčia. Derliaus kaip nėra taip nėra Lietuvoje. Anksčiau maniau kad miescionys kvaili ir buvo pikta kai be ūkininkus su m tuo pačiu mėšlu maišo. O su jais sutinku 90proc. Žinoma yra dar kažkiek tikrų ūkininkų bet turbūt mes nykstam. 
Matau problema tame, kai pelningai norima dirbti kitų sąskaita ir nesvarbu kieno: gamtos, dirvožemio ar mokesčių mokėtojų.
Matau problema kai norima dirbti pelningai esant neįmanomoms tam sąlygoms. Pats esat iš derlingesnės Lietuvos dalies todėl nelabai suprantat koks yra "naujųjų grūdininkų" mąstas ir kokiose jie žemėse bando dirbti pelningai ir kaip tai bando. Būna juokinga iki kol pasidaro graudu.
Ir šeip iš savo patirties galiu pasakyti, kad derlius ir ūkio pelningumas koreliuoja mažėjančia kreive su hektarų skaičiumi  kuo stambesnis ūkis tuo jiems sunkiau dirbti pelningai. Arba bent tiek galima suprasti per jų tas ašaras. O aš pats nelabai suprantu kaip galima ūkininkauti nepelningai pats to dar nesu patyręs Na nieko dar jaunas gal atrasiu šį stebuklą. Arba kodėl pasėjus tarpinius augalus ūkis žlugs, kodėl palikti 2-3 metrus prie melioracijos griovių kaip civilizuotose šalyse yra tyčiojimasis iš ūkininkų ? 
 

Klausimas jei augalų rotacija būtų suprantamas kaip matematinis modelis: 
kvieciai-> ž rapsas->kviečiai+poselis per žiema -> ankštiniai...
-2 -1 -2 +0,5 +1,5 = -3   Ar tai pakankamas rodiklis suvokimui kad tvarumu nekvepia ? 

Daugiamečių pievų išlaikymo tikslas, klimato kaitos švelnininmas, biologinės įvairovės išsaugojimas, paviršutinis vandens apsaugojimas nuo nitratų. Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas ir t.t. 
Čia ne pelno ir ne galvijų pašaro klausimai. 

Mano nuomone ūkininkas turi jausti pareigą prieš gamtą, nes jo darbas yra tiesiogiai susijęs su gamta ir joje esančia biologine įvairove. Dėl to daugiamečių žolynų išlaikymas, medingų augalų juostos, ir kiti biologinės įvairovės sprendimai turėtų būtį visų mūsų atsakomybė. 
    Taip pat palaikyčiau solidarią visų ūkininkų atsakomybę atnaujinant žolynus. 
Pabandykite pagalvoti apie šiandieninius gyvulininkystės ūkius kurie norėtų pakeisti savo veiklos modelį. Ir norėtų suarti savo daugiametes ganyklas, kuo jie prastesni už dabartinius augalininkus ? Bet taisyklės ir suvaržymai pirmiausia ir daugiausia palies Juos. 
Aš manau kad tai pirmiausia yra socialiai neteisinga ir tai yra visų mūsų ūkininkų problema bei rūpestis. 

Labas Rytas, atsigerk kavos ir pagalvok toliau nei vienerius metus į priekį. Jei turi nuomos sutartį tai ji kažkada pasibaigs, jei žemės nuoma 300 eur, tai kaina žemės naturaliai kyla dėl konkurencijos. Nebūk garantuotas kad ateityje grūdus ir toliau pardavinėsi už gerą savikainą.   

@Matazzz  aš tikrai nepykstu man nėra dėl ko pykti, kalbu argumentais ir faktais kaip žmonės gyvena. Puikiai suprantu situacija kurioje šiandien yra ūkininkai, stebiu kokia yra žemės ūkio raida Lietuvoje, ir pasaulyje. Prisiliečiu prie politikos kad geriau suprasčiau kas laukia ateityje. Šiek tiek aprėpus daugiau informacijos pasimato tendencijos kurios yra ne ūkininko naudai. 
   Todėl mano postai kartais gali atrodo kritiški, aš nevynioju saldžių frazių į vatą. Tiesa yra tokia kokia yra ir jei mes ją geriau suvoksime ir jos neneigsime tai bus mūsų pranašumas. 

Ir kaip veikia tokia augalų kaita, nes sėjomaina sunku būtų pavadinti, nes čia nėra laikomasi esminių sėjomainos apibrėžimo reikalavimų. 
Klausimas kas lieka lauke kai iš jo daugiau įšneši nei įneši ir kiek tai gali tęstis ?