DDobilas

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Pagal dabartinę tvarką nesvarbu kas deklaravo, lauko lygmeniu atkūrimas turėjo būti (kas suarė per 2 paskutinius metus). Bet tai nevisai teisinga, nes ataskaitiniai metai tai 2015m. Pvz. Telšių raj. lyginant 2021m su 2015m. DGP yra lygiai toks pats plotas (pora ha netgi daugiau), tačiau lyginant paskutinius 2 metus (2019m. su 2021m.) yra išarta apie 2000 ha. Pagal rodiklį kaip ir nereiktų atstatyti. 
     Todėl ta tvarka ir bus keičiama. Vieną iš būdų ministerija sugalvojo (planai dar tik), kad prie visų kanalų įrengti privalomai (per GAAB) juostas virš 3 metrų (gal iki 10 metrų), kurias reikės deklaruoti kaip DGP ir jas išlaikyti.   

Lietuvos atskaitos taškas yra 2015m., tačiau nuo 2023m. atskaitos taškas bus 2018m., o kas dar blogiau yra.. Nes jei lygint su 2018m., tai šiai dienai jau trūksta 150000 ha pievų (218m. buvo deklaruotas pievų padidėjimas).
Daugiausiai išarusių pagal rajonus dešimtukas lyginant su 2015m. referenciniu rodikliu mažėjančia tvarka: Pakruojis, Kėdainiai, Radviliškis, Birštonas, Šakiai, Pasvalys, Biržai, Šalčininkai, Šiauliai, Joniškis.     

Visi pagrindiniai mokesčiai: PVM, nekilnojamojo turto, žemės, pelno kaip ir vienodi. Tačiau pagrindinis skirtumas yra su Sodros mokesčiais ir pinigų išėmimais ir tai priklauso nuo pelno dydžio. Yra daug nežinomųjų ir pasirenkant formą reikia skaičiuoti.
     Prie to pačio pelno gali būti geriau būti ir ūkininku ir "UAB". UABe buhalteris turi daugiau laisvės "pasireikšti", nei ūkininko apskaitoje. Ūkininkas visais atvejais pinigus išsiima nemokamai ()aišku prieš tai sumokėjęs GMP, VSD IR PSD, bei yra sodros lubos). "Uabe" akcininkas gaudamas dividendus, turi papildomai sumokėti 15%. Jeigu UAB pelnas išmokamas akcininkui mažinant įstatinį kapitalą, išmokant tantjemas, UAB pelnas sumažinamas per akcininko UABui išnuomotas žemės ir taip toliau, tai to papildomo 15% kaip ir nebėra.
     Jeigu UABe akcininkas įdarbintas už 500 eurų, o visas pelnas sumažinamas iki nulio per išnuomotas akcininko žemės UABui, tai geriau UAB, jeigu per dividendus, tai geriau ūkininko ūkis. 
     Jeigu akcininkui visas sugeneruotas UABo pelnas (sakykim 50000) panaudojamas kaip atlyginimo išmokėjimas, geriau ūkininko ūkis.
      Ir dar yra visokių yra nežinomųjų, kurie gali nusverti svarstykles į vienos ar kitos veiklos formą. UAb garantuoti pliusai: akcininkas nerizikuoja savo turtu, tam tikromis sąlygomis susijusios bendrovės apeina draudimą įsigyti ne daugiau 500ha. 
       

Dirbantis papildomą darbą ūkininkas, kuris atitinka šiuos kriterijus: ūkio EDV iki 4,00 (20-25 ha javų ūkis priklausomai nuo javų pasėlių), ne PVM mokėtojas, pardavimo pajamos iki 44999, nepriklausomai nuo to koks pelnas, nemoka nei pelno mokesčio, nei Sodrai. 
Jeigu ūkininkas neturi papildomo darbo, tai pelno mokesčio taip pat nemoka, tačiau nepriklausomai nuo pelno dydžio, Sodrai už 2020 turi sumokėti apie 508 eurus per metus (už 2021m. Sodrai apie 537 eurus).  

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. 
       Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia).
       Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). 
      Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos  svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas.
     Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia.
PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. 
     Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.  

Buhalteris dažniausia mokesčius padidina, tačiau žmogus, turintis ekonomisto, teisininko, vadybininko žinių ir sugebėjimų, gali mokesčius susimažinti. 

Buhalteris dažniausia mokesčius padidina, tačiau žmogus, turintis ekonomisto, teisininko, vadybininko žinių ir sugebėjimų, gali mokesčius susimažinti. 

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. 
       Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia).
       Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). 
      Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos  svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas.
     Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia.
PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. 
     Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.  

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. 
       Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia).
       Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). 
      Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos  svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas.
     Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia.
PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. 
     Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.  

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. 
       Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia).
       Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). 
      Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos  svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas.
     Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia.
PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. 
     Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.  

Taip esu girdėjęs, tačiau šiuo atveju VMI sumokami mokesčiai visiškai nesumažėtų, o tik Sodrai. Bet tada ūkininkas susirgęs gaus mažesnę nedarbo išmoką ir gaus mažesnę pensiją. 
Kiek girdėjau, tai Lansbergienės sklypas teisėtai buvo parduotas už 1 eurą.
Tai pat visi teisėti atvejai yra, kai ūkininkas realiai nuomoja žemę, tačiau rašo panaudos sutartį (jei pats ūkininkas ir nuomotojas nenueis į VMI ir nuoširdžiai prisipažins).
Taip pat teisėti atvejai, kai vienas ūkininkas perka žemę toje pačioje vietoje mokėdamas 300 eurų už1 ha, o kitas 10000 eurų už 1ha. 
  Taip pat teisėtas sandoris, kai vienas už nuomą moka 1eurą/1ha, o kitas 500 eurų/1 ha, o dar trečias 45000 eurus/1ha. 
Tai ir įdomu būtų sužinoti kokią sumą už 1 ha nuomą, VMI laikytų realybės neatitinkančią suma. 
  

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. 
       Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia).
       Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). 
      Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos  svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas.
     Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia.
PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. 
     Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.  

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. 
       Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia).
       Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). 
      Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos  svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas.
     Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia.
PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. 
     Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.