DDobilas

Ministerija yra pažadėjus kodą EKS leisti su visomis priemonėmis, kas neprieštarautų ekologiniam ūkininkavimui (svarbu, kad ko per žioplumą nepraleistų).
   Riba 10 % ir ne daugiau kaip 1 ha yra tuo atveju, kai bus padidintas plotas iki šios ribos, tai neatsiras naujų įsipareigojimų. Tas nėra aktualu šiais metais, nes šiais metais bus prisiimami visiems laukams nauji įsipareigojimai. PVZ. šiais metais įsipareigoji su 100ha. penkiems metams. Kitais metais, jeigu papildomai prasiplėsi 0,9 ha (tas labiau numatyta kaip laukų padidėjimui dėl tiklesnio lauko įbtraižymo, bet tinka ir visai naujam laukui iki 1 ha), tai tiems 0,9 ha įsipareigojimai bus tik 4 metai. Jei kitais metai naujai uždeklaruosi 1,1 ha, tai tam plotui bus nauji įsipareigojimai 5 metams.  

Tas buveines sukūrė daugeliu atveju iš "Lempos" gamtos tyrimų centras. 
Galima pažiūrėti Geoportale, "duomenų paieškoje" įvedus "Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės" 

Tas buveines sukūrė daugeliu atveju iš "Lempos" gamtos tyrimų centras. 
Galima pažiūrėti Geoportale, "duomenų paieškoje" įvedus "Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės" 

5 GAAB
8.2. privaloma kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas). Ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas;
Aš tai nematau, kad būtų leidžiama sėti žieminius javus. Ministerijai buvo pateiktos pastabos dėl leidimo sėti žieminius, tačiau ji nereagavo.  

Už bet kokį pažeidimą pirmą kartą dėl GAAB ar VR sankcija nuo 1 iki 5 proc. nuo visų išmokų, išskyrus už ražienų deginimą, nelegalios chemijos naudojimą, ir vaistų likučius produkcijoje 15-18 proc. sankcija.
Metodika savaitės bėgyje bus patvirtinta.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/895e5ce1c3f511ed924fd817f8fa798e

Visos pievos, kurias reikės atkurti yra pririštos prie lauko vietos. Nesvarbu kiek savininkų pasikeitė, jeigu bus liepta atstatyti, tai turės atstatyti tas, kas paskutinis deklaravo toje vietoje, kur buvo DGP. Tai norint negauti įsipareigojimo atstatyti, tai reiktų tos vietos nedeklaruoti, tačiau iškyla problema tame, kad deklaravimo taisyklėse privaloma deklaruoti visus plotus už kuriuos prašoma išmokų ir už kuriuos neprašoma.
     Po to, kai jau yra gaunamas įspėjimas atkurti, įpareigojimas atkurti nuo lauko peršoka ant pareiškėjo ir tada jau tokio įsipareigojimo niekaip nebepavyks nusikratyti (ŽŪM nesutiko, kad būtų leista perduoti įsipareigojimą kitam asmeniui atkurti DGP dėl per didelės administracinės naštos). Taip pat po įspėjimo gavimo nepavyks įsipareigojimo atkurti DGP nusikratyti tos vietos nebedeklaruojant. 
     Sankcijos (tam tikras procentas nuo visų išmokų už pasėlius, ekoschemas, gyvulius ir t.t.) dėl neatkūrimo DGP yra tokios:
1) pirmas kartas iki 3 ha - 1 proc;
2) pirmas kartas iki 5 ha - 3proc;
3) pirmas kartas virš 5 ha - 5 proc;
4) antras kartas bent kiek - 10 proc;
5) trečias kartas - 18 proc. 
6) ir taip toliau, bet ko gero po trečio karto įsipareigojimai išnyktų, o gal ir ne. Greičiausiai, kad ne.

Visos pievos, kurias reikės atkurti yra pririštos prie lauko vietos. Nesvarbu kiek savininkų pasikeitė, jeigu bus liepta atstatyti, tai turės atstatyti tas, kas paskutinis deklaravo toje vietoje, kur buvo DGP. Tai norint negauti įsipareigojimo atstatyti, tai reiktų tos vietos nedeklaruoti, tačiau iškyla problema tame, kad deklaravimo taisyklėse privaloma deklaruoti visus plotus už kuriuos prašoma išmokų ir už kuriuos neprašoma.
     Po to, kai jau yra gaunamas įspėjimas atkurti, įpareigojimas atkurti nuo lauko peršoka ant pareiškėjo ir tada jau tokio įsipareigojimo niekaip nebepavyks nusikratyti (ŽŪM nesutiko, kad būtų leista perduoti įsipareigojimą kitam asmeniui atkurti DGP dėl per didelės administracinės naštos). Taip pat po įspėjimo gavimo nepavyks įsipareigojimo atkurti DGP nusikratyti tos vietos nebedeklaruojant. 
     Sankcijos (tam tikras procentas nuo visų išmokų už pasėlius, ekoschemas, gyvulius ir t.t.) dėl neatkūrimo DGP yra tokios:
1) pirmas kartas iki 3 ha - 1 proc;
2) pirmas kartas iki 5 ha - 3proc;
3) pirmas kartas virš 5 ha - 5 proc;
4) antras kartas bent kiek - 10 proc;
5) trečias kartas - 18 proc. 
6) ir taip toliau, bet ko gero po trečio karto įsipareigojimai išnyktų, o gal ir ne. Greičiausiai, kad ne.

Jeigu yra vyraujantys baltyminiai, pvz. ŽMI, tai tokiu kodu kaitoje gali būti tik vienerius metus. Išimtis yra tik gryniems dobilams ir grynai liucernai, kurie kaitoje gali būti ir 4 metus iš eilės. Viskas priklauso nuo tikrintojo kaip jis užfiksuos, jeigu bus patikra. Šiaip logiškai mąstant ir pasėjus gryną dobilų pasėlį, jame gali kaip piktžolės užaugti ir varpinės žolės, vietomis gali dobilai išnykti. Pagal taisykles turi būti, kad pasėta kultūra būtų dominuojanti. Aišku jei tos varpinės žolės "pridėtos" ne oficialiai, tai tikėtina, kad viskas bus gerai.  Problema gali iškilti 3 ar ketvirtais metais, kai dobilai dalinai bus išnykę ir pradės vyrauti varpinės žolės.  

ŽŪM su teksto suvokimu ir minčių išdėstymu yra katastrofiška padėtis. Dažnai nei pati ministerija nei NMA nebesugeba paaiškinti esmės ir sako, kad reikia "skaityti tarp eilučių", tačiau tas skaitymas tarp eilučių nebegelbėja, kai atvažiuoja tikrintojas. 
      Šiuo atveju parašyme kaip ir suprantama, ką norėjo parašyti, tačiau tai reikia logiškai išgalvoti. Vien tai , kad pavartotas žodis "įsigyti", kuris reiškia į ateitį, nėra logiškas, o žodį "anksčiau" turėjo pakeisti sinonimu "seniau".
Tokia formuluotė būtų aiški ir suprantama, bet ŽŪM to nesugėjo parašyti: sėjai sertifikuota sėkla turi būti įsigyta ne seniau kaip prieš 24 mėn. 

ŽŪM su teksto suvokimu ir minčių išdėstymu yra katastrofiška padėtis. Dažnai nei pati ministerija nei NMA nebesugeba paaiškinti esmės ir sako, kad reikia "skaityti tarp eilučių", tačiau tas skaitymas tarp eilučių nebegelbėja, kai atvažiuoja tikrintojas. 
      Šiuo atveju parašyme kaip ir suprantama, ką norėjo parašyti, tačiau tai reikia logiškai išgalvoti. Vien tai , kad pavartotas žodis "įsigyti", kuris reiškia į ateitį, nėra logiškas, o žodį "anksčiau" turėjo pakeisti sinonimu "seniau".
Tokia formuluotė būtų aiški ir suprantama, bet ŽŪM to nesugėjo parašyti: sėjai sertifikuota sėkla turi būti įsigyta ne seniau kaip prieš 24 mėn. 

Laistau ne su srutom, bet su skystu karvių mėšlu. Srutovežis su lėkštėm. Labai nedideli apdeginimai yra. Esu laistęs ir vieną kartą ir du kartus su 3-4 savaičių tarpu.  Su skystu mėšlu tokia problema, kad patys augalo lapai apkimba mėšlu ir dėl to biški stresuoja, nes blogiau gauna saulės. Reikia stengtis laistyti, kai prieš lietų.   Su srutom kaip ir geriau būtų. 

Kvietrugiai, buvo laistyti balandžio pradžioje, foto gegužės 24

Strateginiam plane tai jau patvirtinta, kad nemokės, o taisyklių projekte taip pat numatyta, kad nemokės. 

Kiekvieno ūkio savikaina yra gan skirtinga. Pvz. 2020m. -2021m. 80karvių (apie 7t. iš karvės, koficientas 1,25) eko ūkyje elektros sąnaudos vienam natūralaus pieno litrui pagaminti sudarė apie 1,0 cnt. plius PVM
      2022m. rugpjūčio mėn. 1 litrui natūralaus pieno pagaminti reikėjo elektros, kurios vertė 4,4 cnt. plius PVM.
      2020m. natūralaus pieno savikaina buvo 26,5cnt., 2021m. - 34,5cnt.. Kokia natūralaus pieno savikaina bus už 2022m, kol kas sunku pasakyti, bet virš 45cnt. tai tikrai turėtų būti (elektra apie 3cnt. daugiau, ir kuras apie 3,5 cnt. daugiau vienam litrui pieno pagaminti padidėjo).
       
     

Kiekvieno ūkio savikaina yra gan skirtinga. Pvz. 2020m. -2021m. 80karvių (apie 7t. iš karvės, koficientas 1,25) eko ūkyje elektros sąnaudos vienam natūralaus pieno litrui pagaminti sudarė apie 1,0 cnt. plius PVM
      2022m. rugpjūčio mėn. 1 litrui natūralaus pieno pagaminti reikėjo elektros, kurios vertė 4,4 cnt. plius PVM.
      2020m. natūralaus pieno savikaina buvo 26,5cnt., 2021m. - 34,5cnt.. Kokia natūralaus pieno savikaina bus už 2022m, kol kas sunku pasakyti, bet virš 45cnt. tai tikrai turėtų būti (elektra apie 3cnt. daugiau, ir kuras apie 3,5 cnt. daugiau vienam litrui pieno pagaminti padidėjo).
       
     

Išbandyta per deklaravimo sistemą ne kartą. Bent kol kas iki 2021m. nepavirsdavo. Tik uždeklaravus GPŽ prasideda pievos metų skaičiavimas. 

Taisyklės draudžia rudenį vėlinti mėšlo išvežimo terminą, tačiau pavasarį paankstinti yra leidžiama. Lžūt yra parašiusi prašymą ŽŪM, kad leistų mėšlu tręšti nuo kovo 14.

Taisyklės draudžia rudenį vėlinti mėšlo išvežimo terminą, tačiau pavasarį paankstinti yra leidžiama. Lžūt yra parašiusi prašymą ŽŪM, kad leistų mėšlu tręšti nuo kovo 14.

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. 
Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į:
1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas;
2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą.
Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).
 

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. 
Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į:
1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas;
2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą.
Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).
 

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. 
Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į:
1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas;
2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą.
Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).
 

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. 
Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į:
1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas;
2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą.
Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).
 

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. 
Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į:
1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas;
2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą.
Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).
 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų. 

Dėl DGP yra keletas niuansų.
     Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje.   Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. 
      Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas.
      Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. 
      Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha.
2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. 
      Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. 
       Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai.  Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. 
      Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui  apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų.