DDobilas

Plius bendrame laukų kaitos skaičiuje, tie DOB negali viršyti 20 proc.

Jeigu yra vyraujantys baltyminiai, pvz. ŽMI, tai tokiu kodu kaitoje gali būti tik vienerius metus. Išimtis yra tik gryniems dobilams ir grynai liucernai, kurie kaitoje gali būti ir 4 metus iš eilės. Viskas priklauso nuo tikrintojo kaip jis užfiksuos, jeigu bus patikra. Šiaip logiškai mąstant ir pasėjus gryną dobilų pasėlį, jame gali kaip piktžolės užaugti ir varpinės žolės, vietomis gali dobilai išnykti. Pagal taisykles turi būti, kad pasėta kultūra būtų dominuojanti. Aišku jei tos varpinės žolės "pridėtos" ne oficialiai, tai tikėtina, kad viskas bus gerai. Problema gali iškilti 3 ar ketvirtais metais, kai dobilai dalinai bus išnykę ir pradės vyrauti varpinės žolės.

ŽŪM su teksto suvokimu ir minčių išdėstymu yra katastrofiška padėtis. Dažnai nei pati ministerija nei NMA nebesugeba paaiškinti esmės ir sako, kad reikia "skaityti tarp eilučių", tačiau tas skaitymas tarp eilučių nebegelbėja, kai atvažiuoja tikrintojas. Šiuo atveju parašyme kaip ir suprantama, ką norėjo parašyti, tačiau tai reikia logiškai išgalvoti. Vien tai , kad pavartotas žodis "įsigyti", kuris reiškia į ateitį, nėra logiškas, o žodį "anksčiau" turėjo pakeisti sinonimu "seniau". Tokia formuluotė būtų aiški ir suprantama, bet ŽŪM to nesugėjo parašyti: sėjai sertifikuota sėkla turi būti įsigyta ne seniau kaip prieš 24 mėn.

Kvietrugiai, buvo laistyti balandžio pradžioje, foto gegužės 24

Laistau ne su srutom, bet su skystu karvių mėšlu. Srutovežis su lėkštėm. Labai nedideli apdeginimai yra. Esu laistęs ir vieną kartą ir du kartus su 3-4 savaičių tarpu. Su skystu mėšlu tokia problema, kad patys augalo lapai apkimba mėšlu ir dėl to biški stresuoja, nes blogiau gauna saulės. Reikia stengtis laistyti, kai prieš lietų. Su srutom kaip ir geriau būtų.

Daugiamečių pievų atstatymo tvarkoje tai numatyta, kad pažeidimas yra tada, kai pakeičiama pieva į kitus pasėlius, tik tada reikia atkurti (nesvarbu ar suarta, ar suskusta). Dėl durpių, tai draudžiama tik arti plūgu, tačiau žemėlapis prasilenkiantis su realybe apie 60-70 proc.

P.S.net nežinot, kad tręšiant mineralinėmis medžiagom nėra privalomas tręšimo planas.

Ministerijai tinka toks posakis "Dieve atleisk Jiems, Jie nesupranta ką daro". Visiškai Jie neturi logikos ir nesugeba susieti teorijos su praktika. Mėšlo tręšimo plano reikalavimas kaip tik didina mėšlo tręšimo dydį viename ha, o ne jį mažina. Paprastas pvz. Ūkininkas tręšia 50 ha, tai jis pasidaro tręšimo planą, kuris kainuoja apie 1000 eurų. Visiškai nepriklausomai nuo to, kokie buvo žemės tyrimai, planas padaromas toks, kad 1 ha yra ištręšiamas maksimalus mėšlo kiekis. Nes jei būtų norima ištręšti ant 100 ha po pusę normos mėšlo, tai tai jau reiktų mėšlo tręšimo planą daryti 100 ha ir planas jau kainuotų ne 1000 eurų, o 1500 eurų. Kitas pvz. ūkininkas turi mėšlo, kad gali patręšti 29 ha maksimalia norma ir jam nereikia tręšimo plano. Jei normą mažintų per pusę, tai papildomai reiktų išleisti apie 1000 eurų mėšlo tręšimo plano paruošimui. Mėšlo tręšimo planas yra visiškai nereikalingas, nes tręšiant mineralinėmis trąšomis tręšimo planas nereikalingas. Mineralinėms trąšoms yra pildomas trąšų panaudojimo žurnalas be jokių žemės tyrimų. Tai analogija galėtų būtų ir mėšlui.

Ministerijos darbuotojai, kurie susiję eko taisyklių kūrimų švelniai tariant apsirūkę. Viskas yra griežčiau nei kitose ekoschemose. Be kurioje kitoje veikloje žurnalo neužpildymas (pvz. ekstensyvus ganymas), tai sankcija tik 1 %. Eko ganymo žurnale kiekvieną dieną reikią jį atsidaryti ir pažymėti, kad tą dieną ganai. Bet kokiuose kituose žurnaluose (ekstensyvus ganymas, gyvūnų gerovė, RZV ir t.t.), reikia įrašyti tik du įrašus -pradžios ir pabaigos datas. TAi gaunasi, kad pažymėti vasaros ganymą EKO žurnale reikia padaryti 200 įrašų, o jei pažymėti ganymą EPT, galvijų gerovė ir t.t.- tai tik 2 įrašų. Negana to, kad EKO reglamentas reikalauja žymėti tik tuos ganymo atvejus, kai galvijams taikomas 1) mocionas; 2) jie yra pervaromi per kitas ne EKO ganyklas ir 3)kai ganosi ne EKO bendruomeninėse ganyklose. Tačiau ministerija viršydama EKO reglamento reikalavimus, nusprendė, kad reiktų EKO žurnale žymėti ir paprastą ganymą EKO ganykloje. Taip pat Eko reglamentas galvijams reikalauja suskaičiuoti tik metinį pašarų suvartojimą, tačiau ministerija sugalvojo, kad reiktų skaičiuoti kiekvienos dienos racioną kiekvienai galvijų grupei. T.y. išskaičiuoti kiekvienam gyvuliui sušertus pašarus ir tai ne tai, kad parašai, kad padavei kokio tai premikso tiek gramų, bet iš to premikso dar reikia išskaičiuoti visas sudėtines dalis (kiek gavo gramų kalcio, fosforo, magnio ir t.t.). Tai kuo toliau, tuo labiau gaunasi, kad lengviau yra ūkininkauti ekologiškai, tačiau visas popierizmas tampa vis sunkesnis ir nebeįkandamas ūkininkui. Eko žurnalus aš pats užsipildau, tačiau daugelis iš pažįstamų to nebeįstengia padaryti ir samdo konsultantus žurnalo užpildymui. Visi tie punktai prieš metus buvo išsakyti ŽŪM, tačiau jie to nesupranta ir nesuvokia situacijos beviltiškumo ir nelogiškumo.

Strateginiam plane tai jau patvirtinta, kad nemokės, o taisyklių projekte taip pat numatyta, kad nemokės.

NMA valdymo reikalavimuose yra nuostata dėl mėšlo tręšimo plano turėjimo, padarytą pagal mėšlo tręšimo aprašą. Tyrimai turi būti padaryti prieš atliekant tręšimą (tręšimas jau atliktas balandžio, rugsėjo mėn.)ir nesenesni kaip 3 metai. TAi ir sakau, kad 3 metų senumo mineralinio azoto tyrimas yra nieko vertas ir faktiškai jo nereikėtų visiškai tirti.

Be problemų jau daugiau kaip 10 metų ir žemės tyrimus pats pasiimdavau ir mėšlo tręšimo planus pasidarydavau. Nors visiškai nesuprantu logikos, kodėl prieš tręšiant mėšlu reikėtų darytis žemės tyrimus, nes visiškai nepriklausomai nuo to, kokie tie tyrimai bus, vis tiek galima ne daugiau 170 N veiklia medžiaga mėšlo iškratyti. Kažkokia logika būtų tręšimo plano, jei tame pačiame lauke ir mėšlas ir mineralinės trąšos būtų naudojamos. Esmė tokia, kad nors tręšimo plano sudarymo reikalavimai reikalavo atlikti tik mineralinio azoto ir fosforo tyrimus, aš kaip ir dauguma kitų pasidarydavome PH, humuso, fosforo ir kalio tyrimus. Ne kartą tikrino gamtos apsauga, tai be problemų tikdavo. Šiais metais vienas Knysliukas iš NMA nusprendė, kad kadangi nepadaryti žemės mineralinio azoto tyrimai, tai visas tręšimo planas yra negaliojantis ir neatitinkantis reikalavimų (vadinasi jo nėra). Todėl ir įdomu ar pas ką nors mėšlo tręšimo plane buvo atlikti dirvožemio mineralinio azoto tyrimai.

Gal kas esat darę mėšlo tręšimo planą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro laboratorijoje Kaune. Ar tyrimuose, kad sudaryti tręšimo planą yra imamas mineralinis azotas. Kiek žinau konsultavimo tarnyba ir agriconas vietoj mineralinio azoto tyrimo daro humuso tyrimą. Ar praeina toks tyrimas per NMA, nes pagal mėšlo aprašą, kad sudaryti tręšimo planą mėšlu yra reikalinga ištirti mineralinį azotą ir judrujį fosforą.

Dėl DGP plotų sumažėjimo yra kalti ne ūkininkai o ministerija, kuri savo įstatymais (nesuprasdama savo priimtų įstatymų) per eile metų sugebėjo teoriškai prididinti DGP plotų, nors realiai tiek jų nebuvo. Teoriškai pievos didėjo dėl šių priežasčių (tiksliai laikotarpių neatsimenu): 1) apie 2015-2017m. buvo kodas PP-2 (prekinė žolinių pašarų gamyba). Pasirinkus tą kodą, laukas automatiškai prisikaičiuodavo prie DGP, nors ten pieva ir tebuvo 1 metų senumo; 2) Vienais metais laukui teoriškai pabuvus "tipo" daugiamete pieva (su kodu PP-2), jis papuldavo į daugiamečių pievų sluoksnį ir sekančiais metais deklaruojant ją kaip paprastą pievą, sistema liepdavo ją deklaruoti kaip DGP, nors ji tebūdavo tik dviejų metų senumo pieva; 3) VICas laukus į DGP sluoksnius įtraukia neteisėtai, t.y. ne remiantis deklaracijos duomenimis, o ortofoto medžiaga, kuri dažniausiai atnaujinama kas trejus metus. Konkretus pvz. Lauke 4 metus buvo pieva. 2021m.-pasėti javai. 2022m. vėl pasėta pieva. Kaip ir laukas neturėjo patapti DGP, kadangi per 5m. laikotarpį jis buvo perartas, tačiau jis patapo. Paskambinus į VIC, ten paaiškino, kad jie neatsižvelgia į konkrečius pasėlio deklaravimo kodus, o atsižvelgia į ortofoto. Kadangi tame lauke 2021 nebuvo atnaujintas ortofoto, tai jie mano suarimo ir nemato. Todėl jeigu 2023 metais tą lauką išarsiu, tai būsiu kaip ir panaikinęs DGP, nors realiai tame lauke pieva bus išbuvusi tik du metus. 4) 2021m. deklaravau 40 ha kodu EPT (ekstensyvus gyvulių ganymas) pievoje, kuri pieva yra tik du metus, bet pagal kodą prisiskaitė prie DGP. 2021m. taip buvo galima. 2022m. ministerija sugalvojo, kad tokioje pievoje nebegalima deklaruoti kodu EPT, kadangi tai nėra pieva virš 5 metų. Gaunasi, kad 2022m. tą lauką uždeklaravęs kodu GPŽ, nes ministerija man nebeleido deklaruoti kodu EPT,teoriškai PANAIKINAU 40 ha daugiamečių pievų DGP. Kadangi įsipareigojimas išlaikyti DGP yra visos Lietuvos, tai DGP plotui sumažėjus jį turėtų atstatyti visi ūkininkai nepriklausomai nuo to ar išarė ar ne proporcingai nuo turimų savo pasėlių. PVZ 2021m. daliai išarusių buvo nurodyta atstatyti lygtai 53 % įšartų pievų, kurios buvo išartos per du metus. Tiems kurie išarė prieš 3 metus ar seniau, tai atstatyti nereikėjo. Tuo atveju, jeigu minėtas reikalavimas būtų padengtas ant visos Lietuvos ūkininkų, tai visiems būtų buvus reikėję atstatyti tik po 0,8% nuo visų savo laukų. Šiuo metu galiojusioje pievų atstatymo tvarkoje nėra jokios logikos. Visiškai neatsižvelgiama į ūkio padidintas daugiametes pievas. Kad ūkis padididinęs 100 ha DGP, tačiau kažkur išaręs 10 ha DGP, jas vis tiek kaip ir privalėtų atkurti.

Kiekvieno ūkio savikaina yra gan skirtinga. Pvz. 2020m. -2021m. 80karvių (apie 7t. iš karvės, koficientas 1,25) eko ūkyje elektros sąnaudos vienam natūralaus pieno litrui pagaminti sudarė apie 1,0 cnt. plius PVM 2022m. rugpjūčio mėn. 1 litrui natūralaus pieno pagaminti reikėjo elektros, kurios vertė 4,4 cnt. plius PVM. 2020m. natūralaus pieno savikaina buvo 26,5cnt., 2021m. - 34,5cnt.. Kokia natūralaus pieno savikaina bus už 2022m, kol kas sunku pasakyti, bet virš 45cnt. tai tikrai turėtų būti (elektra apie 3cnt. daugiau, ir kuras apie 3,5 cnt. daugiau vienam litrui pieno pagaminti padidėjo).

Aplamai pieno ūkis labiausiai visais laikais reaguoja labiausiai į bet kokias krizes. Per pandemiją labiausiai krito pieno kaina palyginus su grūdais ar mėsa. Dabartinė elektros krizė taip pat labiausiai kirs pieno ūkiams, nes jų elektros sąnaudos žymiai didesnės nei mėsinių ar grūdinių ūkių. Pvz. savo ūkyje su 80 karvių vasaros mėnesiais sunaudoju 3500 kwh per mėnesį, o žiemą apie 5000. Analogiško dydžio mėsinių galvijų ūkis sunaudoja iki 200 kwh per mėnesį.

Visiškai nėra skirtumo ar pieva deklaruota GPŽ ar DGP ar ŽMI ar GPA ar kokiu kodu, kai yra vienos rūšies žolė, kuro yra skiriam lygiai 0. Tačiau jei prie bet kokio pievos kodo priskiri požymį PP (prekinė prekyba), tada jau yra skiriam kuro.

Išbandyta per deklaravimo sistemą ne kartą. Bent kol kas iki 2021m. nepavirsdavo. Tik uždeklaravus GPŽ prasideda pievos metų skaičiavimas.

Taisyklės draudžia rudenį vėlinti mėšlo išvežimo terminą, tačiau pavasarį paankstinti yra leidžiama. Lžūt yra parašiusi prašymą ŽŪM, kad leistų mėšlu tręšti nuo kovo 14.

Apie 2007-2008 kuras trumpai buvo pakilęs iki 3,10 Lt (0,898 €). Tai įvertinus infliaciją, kuras kaip ir nepabrangęs.

Visais atvejais žingsnis tarp balkių 1,2m.

Turiu tris pastatus su mediniais balkiais (mediena paprasta, neklijuota). Laiko gerai, nelinksta. Buvo paskaičiuota projektavimo metu. 1) balkio ilgis 5,80m, balkio išmatavimai 25x10; 2) balkio ilgis 3,70, balkio išmatavimai 20x8.

Optimaliai fermai pagal tokią technologiją trūksta bent 6 m. pločio. Pirmoji vaikščiojamoji dalis -3,5m., Guoliavietės minimum 2m., kitas vaikščiojimo takas bent 2,5m. Plačiau pastatų technologinėse projektavimo taisyklėse. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.351249/asr

Visos 2023-2027 būsimų paramų taisyklės turės sutapti su strateginio plano nuostatomis ir joms neprieštarauti.

Visi paramų rėmai ir procentai strateginiame plane. Tik reikia žiūrėti ne skaidres ar įrašus, o patį strateginį (700 lapų). https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bendroji-zemes-ukio-politika/bzup-po-2020-metu/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas/strateginio-plano-projektas