DDobilas

Visi pagrindiniai mokesčiai: PVM, nekilnojamojo turto, žemės, pelno kaip ir vienodi. Tačiau pagrindinis skirtumas yra su Sodros mokesčiais ir pinigų išėmimais ir tai priklauso nuo pelno dydžio. Yra daug nežinomųjų ir pasirenkant formą reikia skaičiuoti. Prie to pačio pelno gali būti geriau būti ir ūkininku ir "UAB". UABe buhalteris turi daugiau laisvės "pasireikšti", nei ūkininko apskaitoje. Ūkininkas visais atvejais pinigus išsiima nemokamai ()aišku prieš tai sumokėjęs GMP, VSD IR PSD, bei yra sodros lubos). "Uabe" akcininkas gaudamas dividendus, turi papildomai sumokėti 15%. Jeigu UAB pelnas išmokamas akcininkui mažinant įstatinį kapitalą, išmokant tantjemas, UAB pelnas sumažinamas per akcininko UABui išnuomotas žemės ir taip toliau, tai to papildomo 15% kaip ir nebėra. Jeigu UABe akcininkas įdarbintas už 500 eurų, o visas pelnas sumažinamas iki nulio per išnuomotas akcininko žemės UABui, tai geriau UAB, jeigu per dividendus, tai geriau ūkininko ūkis. Jeigu akcininkui visas sugeneruotas UABo pelnas (sakykim 50000) panaudojamas kaip atlyginimo išmokėjimas, geriau ūkininko ūkis. Ir dar yra visokių yra nežinomųjų, kurie gali nusverti svarstykles į vienos ar kitos veiklos formą. UAb garantuoti pliusai: akcininkas nerizikuoja savo turtu, tam tikromis sąlygomis susijusios bendrovės apeina draudimą įsigyti ne daugiau 500ha.

Buhalteris dažniausia mokesčius padidina, tačiau žmogus, turintis ekonomisto, teisininko, vadybininko žinių ir sugebėjimų, gali mokesčius susimažinti.

Dirbantis papildomą darbą ūkininkas, kuris atitinka šiuos kriterijus: ūkio EDV iki 4,00 (20-25 ha javų ūkis priklausomai nuo javų pasėlių), ne PVM mokėtojas, pardavimo pajamos iki 44999, nepriklausomai nuo to koks pelnas, nemoka nei pelno mokesčio, nei Sodrai. Jeigu ūkininkas neturi papildomo darbo, tai pelno mokesčio taip pat nemoka, tačiau nepriklausomai nuo pelno dydžio, Sodrai už 2020 turi sumokėti apie 508 eurus per metus (už 2021m. Sodrai apie 537 eurus).

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia). Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas. Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia. PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.

Taip esu girdėjęs, tačiau šiuo atveju VMI sumokami mokesčiai visiškai nesumažėtų, o tik Sodrai. Bet tada ūkininkas susirgęs gaus mažesnę nedarbo išmoką ir gaus mažesnę pensiją. Kiek girdėjau, tai Lansbergienės sklypas teisėtai buvo parduotas už 1 eurą. Tai pat visi teisėti atvejai yra, kai ūkininkas realiai nuomoja žemę, tačiau rašo panaudos sutartį (jei pats ūkininkas ir nuomotojas nenueis į VMI ir nuoširdžiai prisipažins). Taip pat teisėti atvejai, kai vienas ūkininkas perka žemę toje pačioje vietoje mokėdamas 300 eurų už1 ha, o kitas 10000 eurų už 1ha. Taip pat teisėtas sandoris, kai vienas už nuomą moka 1eurą/1ha, o kitas 500 eurų/1 ha, o dar trečias 45000 eurus/1ha. Tai ir įdomu būtų sužinoti kokią sumą už 1 ha nuomą, VMI laikytų realybės neatitinkančią suma.

Bendruoju atveju sklypo nuoma už didelę kainą neprieštarauja įstatymams, tačiau aš tai laikau ne tik įstatymiškai, bet ir morališkai teisingai, kad nuosavos žemės pirkimas ar naudojimas niekaip neina ūkininkui į sąnaudas. Pagal įstatymus nuomos pajamos yra apmokestinamos tik pajamų mokesčiu, o sodros ne. Ūkininko pelnas susidaro ne tik iš tiesioginės žemės ūkio veiklos, bet ir iš to kiek jis turi nuosavos žemės. Juo didesnę dalį ūkininkas turi nuosavos žemės, tuo didesnius Sodros mokesčius turi sumokėti, nes gaunasi didesnis pelnas, nes mažesnės sąnaudos. Prieš savaitę ūkininkų sąjungai yra pateiktas pasiūlymas, kad jj jį pateiktų finansų ministerijai, kad ūkininkas nuosavą žemės naudojimą galėtų įtraukti į sąnaudas, bet dėl to nesumažėtų VMI sumokami GPM mokesčiai (ūkio GPM mokestis ir žemės mokestis už savo išnuomotą žemę ūkiui būtų tas pats), tačiau sumažėtų Sodros mokestis.

Realiai tas variantas netinka mažiems, ne PVM mokėtojams ir dideliems, kurie viršija apmokestinamumo lubas (šiai dienai beveik 60000). Kartais nelabai suprantu, kai ūkininkas pagal panaudos sutartį iš giminių nuomojasi žemę (realiai moka nuomą), nes žymei naudingiau būtų oficiali nuoma. Dar vienas variantas du kaimynai ar šeimos ūkiai visą žemę vienas kitam išnuomoja (apsikeičia) už 45000 eurus.

Iš VMI pusės toks sandoris būtų visiškai teisėtas, kadangi iš VMI pusės žymiai yra blogiau panauda, o šiuo atveju mokėsčių inspekcija nepralošia nė vieno cento.

Pagal pirmą variantą 50000 pelnas - 8775 sodra- 6183,75 pelno mokestis. Antras variantas išsinuomoji 1 ha už 45000 eurų iš giminaičio, tada gaunasi tokia matematika: 5000 pelnas - 1071,84 sodra - 196,40 pelno mokestis. Tokiu atveju pelno mokestis kaip ir nesumažės, nes giminaitis nuo nuomos pajamų sumokės 15%, ta2iau sutaupysi sodrai 8775-1071.84 = 7703.16 eurus per vienus metus. Per 5 metus gaunasi apvali sumeд

Daugiametė pieva yra pieva kuri yra 6 metus pieva. Pieva iki 5 metų pagal taisykles skaitosi kaip "ariama žemė".

Realiai nėra taip baisu. Kaip suprantu "žalinimas" skaičiuoja paskutines "dienas". Realiai nuo 2023m. kaip ir turėtų nebelikti žalinimo ir vietoj to atsiras eko-schemos, kurios kažkiek tai bus ir panašios į žalinimą, bet kitokios. I. Kol kas ŽŪM greičiausiai Lietuvai siūlys tokias ekoschemas, nors galima siūlyti ir rinktis iš kokių 60 ES pasiūlytų priemonių, kurias prisegiau. ekologinis ūkininkavimas neariminė žemdirbystė tarpiniai pasėliai buferinės juostos Ekoschemos_komisijos.xlsx

Su daugiamečių pievų atkūrimu yra gan įdomiai. Pagal taisykles visų pirma daugiametes pievas turės atstatyti tie ūkiai, kurie nuo 2012m. iki šiol nelaikė gyvulių. Po to turės atstatyti tie, kurie 2012-2014 turėjo gyvulių, bet dabar nebeturi. Ir tik po to gyvulininkai. Pievų atstatymo daugiametėmis reikalavimo bus galima išvengti, jeigu ūkis pataps ekologiniu. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c7cec890c67111e583a295d9366c7ab3

2020m. tiesioginių išmokų taisyklėse buvo numatyta, kad nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta ir tolygiai paskleista). Dabartiniame projekte numatyta, kad nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius). Iš taisyklių išimta galimybė smulkinti. Netgi bus draudžiama smulkinti sodų tarpueilius, jeigu juose augs žolė. Vieninteliu atveju bus galima smulkinti tik tą lauką, kuriame bus ganomi gyvuliai ir savininkas turės ne mažiau kaip 0,3 SG. (Nes nėra reikalavimo po nuganymo jį įdealiai sutvarkyti(nušienauti pagal nustatytą tvarką). O dėl visų sofos ūkininkų, tai ne jie kalti, o kalti ūkininkai, kurie sutinka už juos dirbti. Kaip sakant jei "kabikas" nekabėtų, tai "tupikas" netupėtų.

Įsigijus iki 10ha nėra jokios prievolės užsiimti žemės ūkio veikla. Įsigijus nuo 10 iki 500 ha, reikia užtikrinti, kad įsigytas sklypas bus naudojamas ne mažiau kaip 5 metus žemės ūkio veiklai. Nebūtina pačiam dirbti, galima ir išnuomoti, tik sklype turi būti vykdoma žemės ūkio veikla.

500ha, tik niekada nebus galima pasinaudoti pirmenybe kaip kaimyninio sklypo savininkui ir panašiai.

Viskas priklauso nuo tikrintojo, bet kam rizikuoti lygioj vietoj. Pagal taisykles technika ne darbo metu turi stovėti ten, kur nurodei projekto įgyvendinimo vietą. Kitu atveju, jeigu tas kaimynas irgi yra ūkininkas, tai gali NMA pradėti ir dirbtinų sąlygų sukūrimo procedūrą, įtraukti į rizikingų projektų sąrašą. Nemanau, kad tikrintojas esant traktoriui pas kaimyną rizikuos rašyti, kad jis yra tavo kieme (pas juos auto yra GPS sekimas). Iš mano patirties. Traktorius buvo išvežtas remontui, patikros metu pateikiau važtaraštį ir firmos raštą, tačiau patikra buvo nepozityvi ir vėliau buvo antra patikra. Patikros metu dalis kilnojamų tvorų, skirtų atskirti gyvulius fermoje, buvo ne fermos viduje, o lauke šalia fermos. Patikra nepozityvi. Buvo antra patikra su kitu tikrintoju, nes rašydamas projektą buvau nurodęs, kad visas kilnojamas tvoras naudosiu fermoje gyvulių suskirstymui į gardus (nebuvau nurodęs, kad naudosiu ir lauke). Lauko girdyklos žiemos metu buvo ne laukuose, o parvežtos į ūkio teritoriją. Patikra nepozityvi. Per sekančią patikrą žiemos metu išvežiau lauko girdyklas į laukus ir prijungiau prie vandentiekio (į ganyklas yra išvežiotas vandentiekis) . Sėjamoji buvo apgadinta avarijos metus ir žiemą išardyta. Patikra nepozityvi, nes daikto negalima naudoti. Sutvarkius sėjamąją buvo antra patikra su kitu tikrintoju. Aišku yra ir protingų tikrintoju, bet tas tikrintojas radęs bet kokį nukrypimą, iš džiaugsmo šokinėjo ir manė, kad yra super tikrintojas.

NZT specialistas žemėlapių dėl kaimynų nestudijuoja, jis tik paspaudžia sistemoje nuorodą ir jam pati sistema suformuoja kaimynų sąrašą. Jeigu nori pirkti sklypą, rašai sutikimą ir nurodai, kad esi kaimynas (tavo plane turėtų būti nurodytas kaimyninis sklypas, jeigu realiai ribojasi), bei pridedi papildomai savo sklypo planą. Aišku dar gal būt reiktų ir paskambinti NZT, kad paaiškinti situaciją. To pačio pranešimo ir nebūtina gauti, duomenis parduodamo sklypo pasižiūri NZT puslapyje.

Jeigu ribojasi tik vienu tašku (sueina tik kampu), tai nesiunčia kaimynui. Jei nors vienas metras ribojasi, tai siunčia kaimynui. Realiai gali ribotis, bet kaimynas gali ir negauti laiško, jeigu "Regia" sistemoje yra ne visai teisingai įklotas sklypas ir yra paliktas koks tarpelis tarp sklypų. Jeigu "regijoj" yra koks išskirtas keliukas, taip pat negauna kaimynas laiško. Ir atvirkščiai, realiai yra kelias, bet regijoj neišskirtas, tai kaimynas gauna laišką.

Šią vasarą keičiau projektą (Šiaulių NMA skyrius): 1) pasikeičiau mokėjimo terminus ir investicijas kitaip išdėliojau; 2) atsisakiau statyti paraminės veršidės (motyvavau, kad ir toliau laikysiu veršelius ten, kur ir laikiau, tik truputį pasitobulinsiu); Vietoj veršidės būtų leidę statyti kitą pastatą, bet nebenorėjau. 3) Vietoj suplanuotos įrangos veršidėj (gardai, girdyklos), leido pirkti skutiką; Esmė yra tokia, kad statybas galima keisti į kitas statybas, o irangą ir techniką į kitą techniką. 4) leido pakeisti dar kitos perkamos technikos markę.

Atsakymas, į klausimą kitoje temoje, kodėl gal būti verta būti ūkininkų sąjungos nariu http://lus.lt/wp-content/uploads/2020/11/ŽŪM__AM__KRK_dėl_augalų_apsaugos_produktų_panaudojimo_žymėjimo.pdf

Deklaruojantis pievas neturėdamas gyvulių, gauna lygiai tą pačią išmoką kaip ir ūkininkas auginantis javus: pagrindinė, žalinimo, už pirmuosius 30 ha, jaunojo už pirmuosius 90 ha. Tik yra skirtumas dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių ar pereinamojo laikotarpio vietovių. Tokiu atveju sofkininkas negauna papildomai 25 eurų (pereinamojo laikotarpio vietovių)

Jau yra patvirtintas 92p. pakeitimas ir jau yra seniau sukurtas PPIS apsaugos priemonių naudojimo žurnalas. Tai čia tie galvojimai, kad sukurs kokią patogią programėlę, tai mažai tikėtina, nes jau visa tai yra sukurta. Ar ja bus patogu naudoti,kai bus dirbami nauji laukai ir dar nebus uždeklaruoti pasėliai. 1.30. Pakeičiu 92 punktą ir jį išdėstau taip: „92. Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų panaudojimo privalo pats, prisijungęs prie PPIS per elektroninę bankininkystę arba padedamas seniūnijos darbuotojo, atsakingo už pasėlių deklaravimą, užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, kurio forma nurodyta taisyklių 3 priede. Augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, suteikęs apdorojimo augalų apsaugos produktais paslaugą, kurios metu buvo naudojami jo vardu įsigyti augalų apsaugos produktai, prisijungęs prie PPIS per elektroninę bankininkystę pats arba padedamas seniūnijos darbuotojo, atsakingo už pasėlių deklaravimą, turi užpildyti apdorojimo augalų apsaugos produktais paslaugos gavėjo ir augalų apsaugos produktų naudotojo, suteikusio apdorojimo augalų apsaugos produktais paslaugą, augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą PPIS.“ 3D-799 Dėl žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų s... (e-tar.lt)

PPIS (pasėlių deklaravimo sistemoje) sistemoje jau seniai galima buvo pildyti chemijos naudojimo ir kitus žurnalus. Ar jau kas nors pildėt, ar patogu, ar tai bus "įkandama" smulkiam ūkininkui. Turiu omenį ne išankstinį pranešimą, o panaudojus chemiją.

2020-11-19 pakeistos augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklės ir nustatyta, kad chemijos naudojimo žurnalo nebebus galima pildyti nei popierine, nei kompiuterine forma. O bus galima tik prisijungus per PPIS ne vėliau kaip 48 val. po chemijos panaudojimo. Nuostata įsigalios nuo 2021-04-05. Man kaip ekologui, tai gal būt ir būtų priimtina, nes tai manęs kaip ir neliečiau, tačiau kažko toks jausmas, kad ateityje vos ne visus žurnalus turėsime taip pildyti.

Kokia ta konkreti kaina ir už kokį kiekį?