DDobilas

Atskiras rėmimas vidutinams ūkiams (VED 16000-30000). Intensyvumas 65%, maksimum 85%(jauniesiems). Maksimali paramos suma 200000 eurų. Taip pat dar atskirai smulkieji (VED 4000-16000). Intensyvumas 85%, maksimali paramos suma 15000 eurų, bet bus skatinamas bendradarbiavimas iki 4 ūkių (parama sumuosis). Du ūkiai (vyras ir žmona) galės gauti 30000 eurų. 4-60000.

Valdų moderizavimui 2023-2027 planuojama skirti apie 571 mln. Maksimali projekto suma 200000 paramos, intensyvumas apie 50%. Galės dalyvauti augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės ūkiai, kurių VED virš 30000. Investicijos augalininkystės sektoriuje bus galimos tik į: 1) Investicijas į tikslaus ūkininkavimo technologijas; 2)Investicijas į neariminio žemės dirbimo skatinimą ir plėtrą. Transporto priemonės bus netinkamos pagal paramą įsigyti (taip pat kalbama, kad pagal paramą nebus galima įsigyti kombaino ir traktoriaus).

Dėl DGP yra keletas niuansų. Pagal ES reglamentą turėjo lyginti laukus, kurie 2015m. buvo DGP su 2021m. ir atstatinėti tik tuos laukus, kurie 2015m. buvo DGP, o 2021m. nebe DGP. Bet ŽŪM priėmė sprendimą, kad reikia lyginti 2019 ir 2020m. su 2021m.. Jeigu ZUM būtų padariusi pagal reglamentą, tai žemėlapis būtų buvęs visai kitoks ir labiau būtų raudonavęs centrinėje Lietuvos dalyje, o ne Žemaitijoje. Kitaip ir negalėjo padaryti ZUM, nes jei kardinaliai būtų pakeitusi atkūrimo tvarką atgaline data, tai teismai visa tai būtų panaikinę. Tie, kurie manot, kad prie pievų rodiklio sumažėjimo esat neprisidėję, tai taip pat esat galimai neteisūs, nes jei nors vieną arą išdirbot žemės, kuri anksčiau nebuvo deklaruota, tai jau ir prisidėjot. Vien dėl to, kad 2021m. bendras deklaruotas visų pasėlių plotas yra padidėjęs 58000ha lyginant su 2015m., referencinis pievų rodiklis yra sumažėjęs 1,95%, nors ir nė vienas aras DGP ir nebūtų buvęs išartas. Nuo 2023m. referenciniai ataskaitiniai pievų išlaikymo metai bus nebe 2015, o 2018m., o tais metais buvo deklaruota 81548 ha daugiau DGP lyginant su 2015m. Nuo tada visada, jeigu pievų bus sumažėjimas, lygins su 2018m.. Todėl atėjus 2023m., net jeigu ir dabar viską atstatysim ir nieko papildomai neišarsim, būsim papildomai minuse su DGP - 81548 ha. 2015m. Lietuvoje bendroje pasėlių struktūroje sudarė 23 proc., 2018m. 26%. ES vidurkis daugiamečių pievų rodiklio yra 29 proc.. Todėl tai, kad ŽŪM išsiunte ES pranešimą, kad pievų rodiklis turėtų būti mažesnis, manau ES į tai neatsižvelgs, nes ir taip ES vidurkio nesam pasiekę. Šiaip gyvulininkui neturėtų būti didelis sunkumas atstatyti DGP (vietoj GPŽ uždeklaruoti DGP), nes pieva nuo to nepablogės. Be to persėjimai pievų bus leidžiami. Augalininkai irgi neturėtų tos pievos atstatymo labai bijoti. Galima pasėti, kad ir dobilus, svidrę, eraičiną, motiejukus. Tik juos reikės deklaruoti DGP, tačiau juos galės ir nusikulti sėklai. Be to nuo 2024m. mokės už ariamos žemės pavertimą pieva durpynuose ir eroduotose žemėse apie 180-230 eurų, tai manyčiau, kad pas dauguma tokių plotų atsiras. Reziumuojant, tai teisingiausia būtų visiems prisidėti prie pievų atkūrimo. Dabar gaunasi, kad daliai reikės atstatyti 53% nuo išartų pasėlių, o jeigu visi prisidėtų, tai pieva reiktų papildomai sukurti kiekvienam ūkiui apie 2,00 % nuo savo viso turimų laukų.

Jeigu lygint nuo įstojimo į ES, tai didžiausias DGP plotų sumažėjimas lyginant su praėjusiais metais įvyko 2019m. ir to priežastis buvo visai ne pievų išarimas. Nes tais metais buvo ir didžiausias pievų iki 5 metų padidėjimas. 2019m. buvo patobulinta deklaravimo sistema, kuri pagal faktą jau skirdavo kokia tai pieva (iki ar virš 5 metų). O iki tol sistema leido pievą deklaruoti kaip nori, tačiau dėl valdžios stūmimo iki 2019 buvo deklaruojama daugiau DGP, nei jų realiai buvo.

Iš pradžių referenciniai metai buvo 2004m (įsipareigojom išlaikyti 454684 ha pievų). Po to 2015m. (įsipareigojom išlaikyti 665177 ha). O nuo 2023-2027m. referenciniai metai bus 2018m (įsipareigosim išlaikyti 746725). Gavos tokia nedėkinga situacija, kad kai patvirtindavo referencinius metus, tai tais metais Lietuvoje būdavo uždeklaruoti rekordiniai pievų plotai.

Dėl palaukių, tai ir dabar buvo galima rinktis žalinimui vietoj juodo pūdymo - palaukes. Nuo 1m. iki 20 m. pločio, tačiau jos deklaruodavosi kaip pievos iki 5 metų ir jose buvo galima, kad ir šiais metais mulčiuoti. Tai buvo savanoriška priemonė, kad atitikti žalinimą. Dabar nori padaryti privalomą, ir pieva būtų DGP, o ne GPŽ.

Ministerijos planuose mulčiavimas tokiose juostose bus galimas. Ir dabar iki kažkiek tai procentų yra leidžiamas mučiavimas.

Taip pat ministerijai yra teikti siūlymai skirti paramą per ekoschemas už gyvulių ganymą ir ploto padidinimą tvarte, bet kol kas sunkiai einasi. Šiaip tai galėtų leisti Ekologiniams dalyvauti ekoschemose (pvz. ekstensyvus gyvulių ganymas). Tokiu kodu uždeklaravus, kad ir pirmametę pievą, ji automatiškai patampa pieva virš 5 metų. Manyčiau tarp ekologų tai būtų populiari priemonė ir smarkiai išspręstų tą problemą. Nes didelė tikimybė, kad pievų atstatymas palies ir ekologus, nes naujajame reglamente dėl GAAbų ekologai yra atleidžiami tik nuo pasėlių įvairinimo.

Pagal dabartinę tvarką nesvarbu kas deklaravo, lauko lygmeniu atkūrimas turėjo būti (kas suarė per 2 paskutinius metus). Bet tai nevisai teisinga, nes ataskaitiniai metai tai 2015m. Pvz. Telšių raj. lyginant 2021m su 2015m. DGP yra lygiai toks pats plotas (pora ha netgi daugiau), tačiau lyginant paskutinius 2 metus (2019m. su 2021m.) yra išarta apie 2000 ha. Pagal rodiklį kaip ir nereiktų atstatyti. Todėl ta tvarka ir bus keičiama. Vieną iš būdų ministerija sugalvojo (planai dar tik), kad prie visų kanalų įrengti privalomai (per GAAB) juostas virš 3 metrų (gal iki 10 metrų), kurias reikės deklaruoti kaip DGP ir jas išlaikyti.

Lietuvos atskaitos taškas yra 2015m., tačiau nuo 2023m. atskaitos taškas bus 2018m., o kas dar blogiau yra.. Nes jei lygint su 2018m., tai šiai dienai jau trūksta 150000 ha pievų (218m. buvo deklaruotas pievų padidėjimas). Daugiausiai išarusių pagal rajonus dešimtukas lyginant su 2015m. referenciniu rodikliu mažėjančia tvarka: Pakruojis, Kėdainiai, Radviliškis, Birštonas, Šakiai, Pasvalys, Biržai, Šalčininkai, Šiauliai, Joniškis.

Čia taisyklių palengvinimas. Anksčiau buvo numatyta, kad atstatyti pievas būtų buvus galima tik toj vietoj, kur nuo 2012m. nė karto nebuvo deklaruota daugiametė pieva.

Ūkininkų sąjunga yra parašiusi prašymą dėl pratęsimo, bet labai abejoju ar pratęs. Nes pagal taisykles anksčiau buvo galima rudenį pavėlinti, o pavasarį paankstinti tręšimą. Pagal dabartines taisykles galima ministro įsakymu tik pavasarį paankstinti. Be to anksčiau paskutinė tręšimo diena buvo lapkričio 15d, o dabar lapkričio 14d.. Pas mane taip pat nekokia situacija. Iš pradžių buvo labai šlapia, vėliau gedimai, o dabar dar turiu trejetą dienų vežimo. Taisyklių iškarpa. 18. Atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 ℃.

Na va šiandien jau 114 % prašoma paramos. Aš pats 06-30 pridaviau per Lietuvos paštą, tai kol kas dar iš pašto skyriaus nepajudėjo.

Truputį suklydau. Tai variantas būtų deklaruoti DOB ir papildomai uždėti varnelę dėl susietos paramos gavimo, kuri didesnė nei įsėlyje (apie 68 eurus) ir plius SĖ. O jei nedėti SĖ, tai kaip ir leidžia uždėti varnelę dėl susietos išmokos ir plius ĮS. Tik ar tokiu atveju sumuotųsi tos dvi sumos, nežinau, tačiau galimybė gauti dvigubai daugiau ir suspėti sutvarkyti pievą iki rugpjūčio 1d..

Dobilus reikia deklaruoti kodu DOB. Jeigu lauką planuoji aprobuoti ir parduoti dobilų sėklas kaip sertifikuotas, tai tada reikia nurodyti kodą ESĖ. Tik atlikus aprobaciją, bus išmokama išmoka kaip už sėklinį pasėlį. Nepavykus atlikti aprobacijos, tada NMA žiūrės ar pievą padengia gyvuliai. Jeigu gyvuliai padengia, tai gausi kaip už paprastą pievą, jei ne, tai 0. Jei gyvulių nėra ir dobilai pirmamečiai ar antramečiai, tada reikia nurodyti kodą ĮS (gauni 59 eurus) ir papildomai kodą SĖ (kad negaliotų pievos nupjovimas iki 08-01). Jei dobilai trimečiai, tai tik SĖ. Faktiškai ir neuždėjus kodo SĖ, galima nusikulti dobilus sėklai, tik tai reiktų padaryti iki 08-01 ir sutvarkyti pievą pagal TI taisykles. Čia panašiai kaip su javais. Juos galima nusikulti, tačiau galima sudėti ir javų silosą (ką užpajamuosi, tas ir bus).

Visi pagrindiniai mokesčiai: PVM, nekilnojamojo turto, žemės, pelno kaip ir vienodi. Tačiau pagrindinis skirtumas yra su Sodros mokesčiais ir pinigų išėmimais ir tai priklauso nuo pelno dydžio. Yra daug nežinomųjų ir pasirenkant formą reikia skaičiuoti. Prie to pačio pelno gali būti geriau būti ir ūkininku ir "UAB". UABe buhalteris turi daugiau laisvės "pasireikšti", nei ūkininko apskaitoje. Ūkininkas visais atvejais pinigus išsiima nemokamai ()aišku prieš tai sumokėjęs GMP, VSD IR PSD, bei yra sodros lubos). "Uabe" akcininkas gaudamas dividendus, turi papildomai sumokėti 15%. Jeigu UAB pelnas išmokamas akcininkui mažinant įstatinį kapitalą, išmokant tantjemas, UAB pelnas sumažinamas per akcininko UABui išnuomotas žemės ir taip toliau, tai to papildomo 15% kaip ir nebėra. Jeigu UABe akcininkas įdarbintas už 500 eurų, o visas pelnas sumažinamas iki nulio per išnuomotas akcininko žemės UABui, tai geriau UAB, jeigu per dividendus, tai geriau ūkininko ūkis. Jeigu akcininkui visas sugeneruotas UABo pelnas (sakykim 50000) panaudojamas kaip atlyginimo išmokėjimas, geriau ūkininko ūkis. Ir dar yra visokių yra nežinomųjų, kurie gali nusverti svarstykles į vienos ar kitos veiklos formą. UAb garantuoti pliusai: akcininkas nerizikuoja savo turtu, tam tikromis sąlygomis susijusios bendrovės apeina draudimą įsigyti ne daugiau 500ha.

Buhalteris dažniausia mokesčius padidina, tačiau žmogus, turintis ekonomisto, teisininko, vadybininko žinių ir sugebėjimų, gali mokesčius susimažinti.

Dirbantis papildomą darbą ūkininkas, kuris atitinka šiuos kriterijus: ūkio EDV iki 4,00 (20-25 ha javų ūkis priklausomai nuo javų pasėlių), ne PVM mokėtojas, pardavimo pajamos iki 44999, nepriklausomai nuo to koks pelnas, nemoka nei pelno mokesčio, nei Sodrai. Jeigu ūkininkas neturi papildomo darbo, tai pelno mokesčio taip pat nemoka, tačiau nepriklausomai nuo pelno dydžio, Sodrai už 2020 turi sumokėti apie 508 eurus per metus (už 2021m. Sodrai apie 537 eurus).

Aš esu už teisingus mokesčius. Šiaip ūkininkai lyginant su kitomis verslo rūšimis (statybos, paslaugų sektorius) moka daugiau mokesčių (vertinant pagal investuotus pinigus į žemės ūkį). Mokesčius būtų labai malonu mokėti, jeigu surinktus mokesčius valstybė panaudotų skaidriai ir naudingai. Dabar gaunasi, kad ūkininkas turi negalėti pasinaudoti mokesčių apėjimais, o dideli koncernai, susivienijimai gali. Kaip pvz. Maxima prieš kokį tai 10 metų laimėjo mokestinį ginčą su VMI ir panašiai. Pvz. 300ha išnuomojus ir gavus 45000 eurų nuomos pajamų, reikia sumokėti 6750 eurus (tik pajamų mokestį, o sodros nereikia). Tačiau jeigu ūkininkas dirbdamas išsinuomotus 300 ha, uždirbtų 45000 apmokestinamojo pelno (iki sodros ir GPM), tai jis jau turėtų sumokėti 13462,88 eurus (sodrai ir VMI). Dar vienas pavyzdys. Šeimos grūdų ūkis (žmonos ir vyro atskiri ūkiai, dirba po 25 ha, abu turi papildomus valdiškus darbus). Abiejų ūkiai ne PVM mokėtojai, abiejų ūkių EDV-3,95. Abiejų ūkių pardavimo pajamos svyruoja nuo 10000 eurų 23000 (gali būti ir 44999) eurų. Šiuo atveju minimi du ūkiai sumoka lygiai po 0 eurų VMI ir Sodrai ir visiškai nesvrbu koks pelnas. Jeigu tas šeimos ūkis vieną ūkį panaikintų, ir liktų vienas ūkis su 50 ha, tai ūkio dydis viršytų 4 EDV, pardavus produkcijos už 45000 reiktų įsiregistruoti PVM mokėtoju (arba netyčia kieno nors patartas ir nepasiekęs 45000 eurų ribos, juo įsiregistruotų), tai mokesčių matematika jau gautųsi visai kitokia. PVz. ūkis padarytų pardavimų už 44999 eurus (sąnaudos 30%), tai gaunasi, kad reiktų Sodrai ir VMI sumokėti 9518 eurus mokesčių. Kuris variantas būtų teisingas ir kurį kiekvienas iš mūsų pasirinktų, tai jau kiekvienam spręsti.

Taip esu girdėjęs, tačiau šiuo atveju VMI sumokami mokesčiai visiškai nesumažėtų, o tik Sodrai. Bet tada ūkininkas susirgęs gaus mažesnę nedarbo išmoką ir gaus mažesnę pensiją. Kiek girdėjau, tai Lansbergienės sklypas teisėtai buvo parduotas už 1 eurą. Tai pat visi teisėti atvejai yra, kai ūkininkas realiai nuomoja žemę, tačiau rašo panaudos sutartį (jei pats ūkininkas ir nuomotojas nenueis į VMI ir nuoširdžiai prisipažins). Taip pat teisėti atvejai, kai vienas ūkininkas perka žemę toje pačioje vietoje mokėdamas 300 eurų už1 ha, o kitas 10000 eurų už 1ha. Taip pat teisėtas sandoris, kai vienas už nuomą moka 1eurą/1ha, o kitas 500 eurų/1 ha, o dar trečias 45000 eurus/1ha. Tai ir įdomu būtų sužinoti kokią sumą už 1 ha nuomą, VMI laikytų realybės neatitinkančią suma.

Bendruoju atveju sklypo nuoma už didelę kainą neprieštarauja įstatymams, tačiau aš tai laikau ne tik įstatymiškai, bet ir morališkai teisingai, kad nuosavos žemės pirkimas ar naudojimas niekaip neina ūkininkui į sąnaudas. Pagal įstatymus nuomos pajamos yra apmokestinamos tik pajamų mokesčiu, o sodros ne. Ūkininko pelnas susidaro ne tik iš tiesioginės žemės ūkio veiklos, bet ir iš to kiek jis turi nuosavos žemės. Juo didesnę dalį ūkininkas turi nuosavos žemės, tuo didesnius Sodros mokesčius turi sumokėti, nes gaunasi didesnis pelnas, nes mažesnės sąnaudos. Prieš savaitę ūkininkų sąjungai yra pateiktas pasiūlymas, kad jj jį pateiktų finansų ministerijai, kad ūkininkas nuosavą žemės naudojimą galėtų įtraukti į sąnaudas, bet dėl to nesumažėtų VMI sumokami GPM mokesčiai (ūkio GPM mokestis ir žemės mokestis už savo išnuomotą žemę ūkiui būtų tas pats), tačiau sumažėtų Sodros mokestis.

Realiai tas variantas netinka mažiems, ne PVM mokėtojams ir dideliems, kurie viršija apmokestinamumo lubas (šiai dienai beveik 60000). Kartais nelabai suprantu, kai ūkininkas pagal panaudos sutartį iš giminių nuomojasi žemę (realiai moka nuomą), nes žymei naudingiau būtų oficiali nuoma. Dar vienas variantas du kaimynai ar šeimos ūkiai visą žemę vienas kitam išnuomoja (apsikeičia) už 45000 eurus.

Iš VMI pusės toks sandoris būtų visiškai teisėtas, kadangi iš VMI pusės žymiai yra blogiau panauda, o šiuo atveju mokėsčių inspekcija nepralošia nė vieno cento.

Pagal pirmą variantą 50000 pelnas - 8775 sodra- 6183,75 pelno mokestis. Antras variantas išsinuomoji 1 ha už 45000 eurų iš giminaičio, tada gaunasi tokia matematika: 5000 pelnas - 1071,84 sodra - 196,40 pelno mokestis. Tokiu atveju pelno mokestis kaip ir nesumažės, nes giminaitis nuo nuomos pajamų sumokės 15%, ta2iau sutaupysi sodrai 8775-1071.84 = 7703.16 eurus per vienus metus. Per 5 metus gaunasi apvali sumeд

Daugiametė pieva yra pieva kuri yra 6 metus pieva. Pieva iki 5 metų pagal taisykles skaitosi kaip "ariama žemė".