DDobilas

Neperdirbtas ir mėšlas ir srutos nėra organinės trąšos. Be to, kad jos būtų trąšos kiekvienos maisto medžiagos turi būti ne mažiau kaip 1%, o to nėra. Niekur nėra reglamentuota, kad neperdirbtas mėšlas yra organinė trąša (nei tręšiamųjų produktų apraše, nei mėšlo tvarkymo apraše, nei tiesioginių išmokų taisyklėse). Duomenys apie mėšlą reikės suvesti nuo kitų metų, kai bus pakeistas mėšlo tvarkymo aprašas, kur tai ir bus numatyta (planuojama, kad bus privaloma tręšiantiems mėšlu virš 10 ha). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5f775de0735a11e99ceae2890faa4193/asr https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2c672db081f911e98436e02a0124fc68/asr Klausimas pateiktas valstybinei augalininkystės tarnybai: Laba diena, Valstybės apsaugos tarnyba elektroniniu paštu iš [email protected] pateikė atsakymą, kad neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos nėra tręšiamieji produktai, tačiau nurodė, kad vadovaujantis Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašu apie jų naudojimą (mėšlo ir srutų) reikia nurodyti Tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos žurnale PPIS. Anksčiau užduotame klausime buvo paklausta ar neperdirbtas mėšlas pagal teisinį reglamentavimą yra organinė trąša. Atsakyta buvo, kad mėšlas yra ne tręšiamasis produktas. Ne visai tiksliai buvo atsakyta, nes klausta buvo ar mėšlas yra organinė trąša, o ne ar mėšlas yra tręšiamasis produktas. P.S. Tikslus atsakymas reikalingas, nes NMA ir ŽŪM dirba asmenys, kurie nežino į kelias grupes išsiskaido tręšiamieji produktai ir, kad organinės trąšos yra viena iš tręšiamųjų produktų grupių. Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašo 7p. nurodyta, kad „Žemės ūkio veiklos subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis, turi laikytis Mėšlo ir srutų apraše nustatytų reikalavimų“, o 32p. nurodyta, kad „ Žemės ūkio veiklos subjektas, ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d., turi įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotas mineralines (neorganines) ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas, Vertinant tręšiamųjų produktų naudojimo aprašo 7p. matyti, kad mėšlo naudojimo reglamentavimas nustatytas Mėšlo ir srutų apraše (ten nėra reglamentuota, kad mėšlas yra organinė trąša). Vertinant 32p. apie tai, kad PPIS reikia suvesti duomenis tik apie panaudotas mineralines ir organines trąšas, o jeigu mėšlas nėra organinė trąša, tai darytina išvada, kad tų duomenų suvesti nereikia. Prašau patikslinti atsakymą į šiuos klausimus: 1) Ar neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos yra organinės trąšos? 2) Ar 2023m. reikia Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (prisijungus adresu https://paseliai.vic.lt) suvesti duomenis apie panaudotą neperdirbtą mėšlą ir srutas tręšiant laukus? ATSAKYMAS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS (gautas 2023m. lapkričio mėn.): Informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatymu, neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos nėra priskiriami prie tręšiamųjų produktų, t.y. neperdirbtas galvijų mėšlas ir srutos nėra organinės trąšos. Duomenis apie panaudotą neperdirbtą galvijų mėšlą ir srutas tręšiant laukus, galite suvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (adresu https://paseliai.vic.lt), tačiau pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, prievolės tam nėra. Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija artimiausiu metu planuoja atnaujinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, kuriame šią prievolę numatys.

100% TAIP. Yra gauti oficialūs atsakymai iš augalų apsaugos tarnybos ir ŽUM (reikėjo ne vieną paklausimą padaryti, kol buvo gauti teisingi atsakymai), tačiau NMA kol kas informavo, kad apgailestauja, kad negali atsakyti į šį klausimą.

Iki 2005m. mėšlas buvo organinė trąša, tačiau vėliau pakeitė ir dabar organininė trąša yra tik perdirbtas paukščių ar galvijų mėšlas, o neperdirbtas nebėra.

Mėšlo nereikia, nes ten reikia suvesti tik apie panaudotas mineralines ir organines trąšas. Mėšlas pagal teisinį reglamentą ne organinė trąša. Nors ŽŪM aiškino visus metus, kad mėšlą taip pat reikia suvesti, tačiau kai ŽŪM perkeltine prasme buvo sumurdyta nosis į mėšlą, kaip žadėjo padaryti pranešimą, kad mėšlo kaip ir nereikėjo suvesti į PPIS sistemą.

Visiškai teisingai. Angarui (sandėliui) reikalingas sodybos parinkimo projektas, žemės tyrimai, toponuotrauka, statybos leidimas, techninė priežiūra, statybos draudimai, pridavimas. Šiai dienai visa tai manau kainuotų apie 6000-9000 eurų. Vena galimybė yra to išvengti, jei statoma stoginė ir, jei tai ne koks tai regioninis parkas ir pnš.. Stoginė gali būti ne tik prie pastato, bet kaip ir atskiras statinys, tačiau atstumas tarp kolonų negali būti didesnis kaip 6m., maksimalus aukštis 15m. Tačiau aukštis labai apriboja pastato plotą. Jei stoginė 12*24, tai pastato aukštis galėtų būti max. 5,17m., plius papildomos kolonos viduryje. Jei stoginės aukštis 8m., tai pastato plotas tik 78m2. Jei aukštis 4,5m., tai pastato plotas 438m2.. Stoginė gali turėti max 2 rimtas sienas, o likusios gali būti kaip ir užtraukiamas tentas. stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas;

Šiais metais durpynus (patenkančius į durpių sluoksnį) dar galima arti. Draudimas įsigalioja nuo 2024m.

Neuždeklaravus posėlio ekoschemos (TO) ar posėlio pagal GAAB7 (PS) požymio, galima dabar raštu informuoti NMA, kad konkrečiam lauke bus sėjamas posėlis pagal GAAB7 ir tada užsiskaitys kaip posėlis (jei visos kitos sąlygos posėlio bus įvykdytos). Už tai, kad 2023m. rudenį bus pasėti kviečiai be posėlio jokio pažeidimo 2023m. nebus, tačiau pažeidimas bus pagal 2024m. deklaraciją, jei bus uždeklaruoti vėl žeminiai kviečiai ir jeigu nebus pakeistos dabar galiojančios taisyklės. 2024m. ministerija planuoja, kad bus patvirtintos tokios taisyklės, kad atsėliuoti bus galima iki 60 % nuo visų ariamos žemės laukų net ir nepasėjus posėlio.

Iš kur tokia informacija, kad baigėsi. Prieš 5 minutes pridaviau paraišką, tai be problemų užsiregistravo. Be to pagal taisykles NMA turi priimti sprendimą stabdyti rinkimą pasibaigus pinigams ir tuo atveju, jei šiandien visa suma bus išnaudota, tai realus sustabdymas įvyks tik rytoj 23:59val.. Tada ŽUM ir reikės galvoti iš kur pinigų paimti, nes visi pateikę iki sustabdymo bus lygiaverčiai.

Labai skirtingai tas lietus. Ūkio adresu Telšių raj. nuo pavasario pradžios darbų iki dabar tik 17mm (balandis ir gegužė iš viso 3mm, birželio 18d, -11mm, liepos 1d. 3mm).

Vien pasėjus neužsiskaitys. Turi būti pažymėta sistemoje, kad tai "posėlis" pagal ekoschemą, tada 8 savaitės išlaikymui. Jeigu PPIS sistemoje tai nebus pažymėta, tai neužsiskaitys, nors ir realiai pasėsi. Geriau deklaravimo metu bet kokiu atveju pažymėti, o vėliau esant reikalui atsisakyti. Nes kaip ir yra pažadėta, kad pasėlio kodus bus galima taisyti iki rugpjūčio 15d., tačiau tai lies ko gero tuo atveju, kai kai nebus prašoma pinigų. T.y. bus galima papildomai užsidėti tik posėlį kaip pagal GAAB 6 savaitėm po liepos 20. Dėl atsėliavimo pažadukai žada, kad taisys SP ir ko gero kitais metais bus galima atsėliuoti iki 35 % nuo visų pasėlių ir be posėlių (ne tik kukurūzus).

Dėl javų kainų aš ne specialistas, bet buvau pristatyme dėl Eko grūdų kainų, tai minėjo, kad 2023m. eko kviečių kainos eksportui nusimato net mažesnės nei įprastinių. Maksimali EKO kviečių kaina 200 eurų, eko avižų - 200, eko kvietrugių 160-170. Spelta - baisu ir kainą pasakyti. Aišku vietinėj rinkoj ir mažesniais kiekiais jos bus didesnės.

Tikrai taip (čia esmė pagal senąją programą buvo tik išmokos dydis, o ne nuėmimo būdas). Tiktai eko žurnale derlius bus jau kaip kviečių javainis. Pagal bendras tiesioginių išmokų taisykles prieš nuimant derlių iki rugpjūčio1d., reikia per NMA programėle nusiųsti foto.

Jei dalyvaujama su lauku beariminėje ekoschemoje, papildomai pažymėjus posėlį GABB užskaitai, po 6 savaičių posėlio išlaikymo galima atsėliuoti. Jei tam pačiam lauke posėlis uždeklaruotas kaip ekochema, o ne kaip GAAB užskaitai, tai jį reikia išlaikyti 8 savaites. Viskas priklauso kaip bus posėlis pažymėtas PPIS sistemoje. Neišlaikius 6 savaičių posėlio GAAB užskaitai, negalima atsėliuoti, nes bus sankcija kitais metais. Neišlaikius 8 savaičių posėlio pagal ekoschemą , taip pat nebus galima atsėliuoti ir nebus išmokėti pinigai už tarpinių pasėlių ekoschemą (jei bus nustatyta).

Šiais metais bazinę 81 eurą gausi bet kokiu atveju, net negamybinių turėdamas 0 %.

Jei išlaikai 6 savaites posėlį, PPIS sistemoje pažymėjus, kad tai kaip GAAB posėlis, kitais metais galima atsėliuoti. Jei išlaikai 8 savaites posėlį, PPIS sistemoje pažymėjus, kad dalyvauji posėlio programoje, tai papildomai gauni 134 (lygtai) ir taip pat galima atsėliuoti.

Didžiausia problema čia tai ŽŪM, kuri nesupranta apie žemės ūkį ir nesugeba parengti suprantamų įstatymų. Nors modernizavimo taisyklėse ir nėra parašyta, kokie kodai turi būti skaičiuojami kaip pievos, tačiau ir NMA ir ŽŪM yra "sau išsiaiškinę pagal savo proto galimybes", kad ir liucerna, dobilai, bei pieva, kurioje baltyminės žolės yra vyraujančios (ŽMI), jų nuomone nėra pieva, o tik žoliniai augalai ir jie nesiskaito kaip pieva. Juos ko gero ŽŪM laiko pagal savo supratimo laipsnį kaip grūdinius. Logikos jų veiksmuose nėra, nes ir dobilams ir ŽMI galioja pievų nušienavimo terminai ir jos savo esme yra pievos. Praėusiais metais vienam pažįstamui tuo pačiu pagrindu NMA atmetė paraišką, jis apskundė ŽUM, tai ŽŪM skundo netenkino, nes jos nuomone ŽMI, DOB, LIC yra ne pieva. Toliau nebeskundė, nors vertėjo. Jeigu yra laiko, noro ir pinigų reiktų skųsti NMA spendimą iki galo.

PPIS-e niekas nepasikeitė, tik NMA programėlėje įkėlė duomenis iš PPIS (dabar jau sutampa duomenys). Netgi dėl tų laukų, kurie yra seniau buvo suarti ir buvo rašyta saugomų teritorijų tarnybai, paukščių sluoksnis nuimtas nebuvo. Nebent kur nors kitur gal reikia žiūrėti.

Pats galvijų skaičius SG, kurį įsipareigosi išlaikyti ir ganyti įsirašo PPIS pasėlių deklaracijos pirmame lape, kai pateiksi pasėlių deklaraciją.

Nesvarbu, kad visus metus ganosi. Esmė, yra kada "ganosi" sistemoje. Reikia prisijungti prie VIC sistemos, kur registruojami galvijai jiems gimus ar pardavus ir taip toliau. Pirmame stulpelyje pasirenkama eilutę "Bandų ganymas". Ten rodoma kiek šiandien turima galvijų ir reikia įrašyti kiek galvijų (SG) turėsi ir ganysi 120 dienų. Esmė yra ne tik ganyti, bet ir išlaikyti įsipareigotą gyvulių skaičių 120 dienų. Galvijai gali keistis, bet išlaikyti SG reikės įsipareigotą.

Už sertifikuoto rapso sėklą išmoka nebus mokama.Į Įsėjus pievą duržemiuose prisiimami 5 metų įsipareigojimai ir išmoka už durpžemius mokama 5 metus.

Dėl EKO taisyklių ir deklaravimo taisyklių turėtų įvykti virš 20 pataisų. Taip pat susietos už baltyminius nebuvo numatyta ir ekschemoje "augalų kaita". Yra labai daug kliurkų, apie tai ZŪM žino, bet ten sudėtinga viską ištaisyti, kai ŽŪM dažnai pati nesupranta savo kuriamų taisyklių esmės.

Naujas laukas nebūtinai gali būti P statuso, gali būti ir E. Pvz. po dviejų metų baigiasi EPT 0,9 ha, kuris buvo EKS ir prisijungi prie EKO programos. Dėl lauko "padidėjimo" dėl padidėjimo po tikslesnio įbraižymo. Rašai Ekoagros pasiaiškinmą, kad prieš tai deklaravai netiksliai, o padidėjimas yra tik teorinis, t.y. yra kaip dirbai, taip ir toliau dirbi to pačio lauko ribose, tik tiksliau įbraižai. Tuo atveju naujos dalies lauko padidėjimas nepasikeičia. Tas 10 proc. iki 1 ha daugiau yra dėl palengvinimo administruoti paraiškas, kad nesusidarytų tokia situacija, kad dėl 10 arų reiktų atskirai administruoti naują paraišką su naujais įsipareigojimais.

Kitą savaitę bandysiu kokią nors savo buveinę panaikinti. Esmė, kad visų pirma reikia panaikinti pačią buveinę, o po automatiškai turėtų pasinaikinti ir "paukščių sluoksnis". Buveinių atsiradimą charakterizuoja toks sakinys iš gamtos centro medžiagos. "kokią dalį šalies agrariniame kraštovaizdyje turi sudaryti natūralios arba natūralizavęsi pievos ir ganyklos (6210, 6220, 6270, 6450, 6510 buveinių tipai), yra susiję su Kaimo plėtros programos priemonių planavimu ir įgyvendinimu. Tai yra pirma buvo suplanuota, kiek kokių priemonių reiktų įgyvendinti, o po to duotas buvo ŽUM ar AM užsakymas iš ortofoto padaryti buveinių žemėlapius bent jau dėl pievų.

Ministerija yra pažadėjus kodą EKS leisti su visomis priemonėmis, kas neprieštarautų ekologiniam ūkininkavimui (svarbu, kad ko per žioplumą nepraleistų). Riba 10 % ir ne daugiau kaip 1 ha yra tuo atveju, kai bus padidintas plotas iki šios ribos, tai neatsiras naujų įsipareigojimų. Tas nėra aktualu šiais metais, nes šiais metais bus prisiimami visiems laukams nauji įsipareigojimai. PVZ. šiais metais įsipareigoji su 100ha. penkiems metams. Kitais metais, jeigu papildomai prasiplėsi 0,9 ha (tas labiau numatyta kaip laukų padidėjimui dėl tiklesnio lauko įbtraižymo, bet tinka ir visai naujam laukui iki 1 ha), tai tiems 0,9 ha įsipareigojimai bus tik 4 metai. Jei kitais metai naujai uždeklaruosi 1,1 ha, tai tam plotui bus nauji įsipareigojimai 5 metams.

Tas buveines sukūrė daugeliu atveju iš "Lempos" gamtos tyrimų centras. Galima pažiūrėti Geoportale, "duomenų paieškoje" įvedus "Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės"