arimas

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

i derliaus priedą investuot yra labai rizikinga, pernai investavai minimaliai ,derlius rekordinis. priinvestavai daug, užėjo sausra, kuo daugiau idėjai tuo mažiau liko.  reikėtu eit i derliaus stabilumą ir technologinį taupimą, nevažiuoji su barstytuvu ,taupai, nevažiuoji su kultivatorium taupai, kai ruošies ką nors daryt su žeme tu visada savęs paklausk dėl ko tai bus daroma ar dėl tradicijų, ar dėl kaimynų ar dėl technologinio būtinumo. Toks trumpas mano moralas.

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

i derliaus priedą investuot yra labai rizikinga, pernai investavai minimaliai ,derlius rekordinis. priinvestavai daug, užėjo sausra, kuo daugiau idėjai tuo mažiau liko.  reikėtu eit i derliaus stabilumą ir technologinį taupimą, nevažiuoji su barstytuvu ,taupai, nevažiuoji su kultivatorium taupai, kai ruošies ką nors daryt su žeme tu visada savęs paklausk dėl ko tai bus daroma ar dėl tradicijų, ar dėl kaimynų ar dėl technologinio būtinumo. Toks trumpas mano moralas.

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

As ir ta pati bandzųau pasakyt kad net nereik ukrainu ar dar tolimesniu saliu lygint. Kiekvienam ukyje skirtingas dirvozemis ir dar skirtingesnis supratimas kas yra gerai vienu ar kitu atveju.
Kai pradedamos ramstyti ietys tuomet pradingsta noras dalytis patirtis, kuri tinka tikrai ne visiems. Bet jei pavyks isvengti kazkokios klaidos nor vienam tai irgi gerai

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

Dėl striptil filosofijos. Jei kiekvienas dirbantis traktoriuj ūkininkas išsakytu savo pastebėjimus ir be kardinalios kritikos visi kiti ja priimtu arba ne, tai ir gimtu lietuviška striptilo technologija, o dabar jei kažkas parašo kitaip tai jį reikia sudaužyt į šipulius ir kad pasirodytum koks esi krutas.  Dėkui  Vorai už normalią diskusija O kas dėl lietuviškos sėjamosios??? Lietuviai dakaro nelaimi, bet jie vis tiek važiuoja. Gerbiu tuos žmones kurie turi tikslą

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

Kišimosi problema tiesiogiai susijus su agregato techniniais sprendimais. teisinga sėjamoji turėtu be problemų gerai sėt,  nepriklausyt su kokiu kombainu kūlei,  nepriklausomai pasėlis buvo stačias ar sugulęs, sausa ar šlapia, nemanau , kad su ta pačia sėjamąja galima taip pat sėkmingai sėt kviečius. Kviečiam tarpai per platūs, žemės dirbimas tokio gylio nereikalingas ir šiaudų kiekis būna mažesnis arba daugiau sukritęs. Sakysit turėt dvi sėjamas prabanga? gal būt, bet tas kas daro viską, ne viską daro gerai. 

Kišimosi problema tiesiogiai susijus su agregato techniniais sprendimais. teisinga sėjamoji turėtu be problemų gerai sėt,  nepriklausyt su kokiu kombainu kūlei,  nepriklausomai pasėlis buvo stačias ar sugulęs, sausa ar šlapia, nemanau , kad su ta pačia sėjamąja galima taip pat sėkmingai sėt kviečius. Kviečiam tarpai per platūs, žemės dirbimas tokio gylio nereikalingas ir šiaudų kiekis būna mažesnis arba daugiau sukritęs. Sakysit turėt dvi sėjamas prabanga? gal būt, bet tas kas daro viską, ne viską daro gerai. 

Kodėl pavadinai Blogybė? Mano nuomone čia yra vienas iš privalumų nejudinta ražiena ir nesumaišyti šiaudai su žemėm.  Ražiena turėtu būt apie 20-30 cm. Tai rapso užuovėja o jam augt tai netrugdo , tik laukas iš rudens nelabai gražiai atrodo iš šono.

Ne,su kviečiais sėju normaliai, kolkas,  bandymui turiu pasėjas su mzuriu . tyrinėju kas man labiausia prilips.

Va va čia ir reiškiasi ta problemėlė kai šlapia, nagas ,kai peilis per sviesta, prapjauna ir ką palieka?pas patį lopinėlis tokios geros žemės o ką daryt pasvaliečiam, kur plytinė prie plytinės stovėjo.

Nusiperki fokusą, paskui, kad galėtum i šiaudus įvažiuot, šukas, paskui dar volus ,kad grumstus ir šliužus traiškytu. Tai kiek visatai atsistoja evriukų?  kryptis manau į tą pusę .Bet mano nuomone kas sėja viską, tas neviską ir nevisada sėja gerai. Aš taip galvoju, Jūsų nuomonė nebūtinai gali sutapt su mano pamąstymais. Rapidas buldozeris, mzuri rapsui su normaliu šiaudų kiekiu irgi kupstai, Tai kad yra dar kur mums tobulėt. Aš nekalbu apie tas sėjamas kur prieš 10 metų garbinom o dabar naudojamos kaip keiksmažodžius 

dar nedadėjau ,turėt gerą agronomą-konsultaną kuris yra agronomas o ne produktų pardavėjas

dar pabandom parašyt savo nuomonę, koks pasėlis iš po kokio smagiai jaučiasi ir žemės dirbimas.  Iš po runkelių nukasus tiesiai sėju kviečius (kiek spėju), iš po rapso kviečiai , tiesiai sėju. Iš po ankštinių tinka visos žieminės kultūros irgi tiesiai sėju. Iš po kviečių, miežių su striptilu rapsas. Šitie skaitau vieni iš normalesnių varijantų,  o kaip jau pasiseka susidėliot sėjomainoj eiliškumą? tai čia kiekvieno  asmeninis sprendimas.

Iš kur mintis atsirado 
 

Sumažėjo trašų , fungicidų kiekiai , o derlius nuo metų, manau pasidarė stabilesnis.