Dainiuk aš tave girdžiu, visada girdžiu
Ką tik parsivilkau iš laukų. Vakar pas mane pliaupė, kiemas balose, keliukai balos balos, o aš su croksais po laukus. Aišku, sudygimo tolygumo niema, besimokant žmogiškųjų klaidų visa puokštė... Žodžiu ne idealiai, toli gražu. Tai va nežinau kaip ten su šliuzais, bet spragės jau pasidarbavusios. Skylėtu, su duobutemis daug, net po dalį nugraužto lapo yra. Nežinau ar ką dar reiktų su tuo daryti. Yra laukų kur tik agilo reikia, yra kur visų herbicidų, yra ir kur nieko kolkas nereikia.
Pradedam kulti vadinasi ir arti, tada tai kaltai, tai noragai, tai nelenda, tai arklio galvas verčia, reikia neuždžiovinti, dviejų kultivavimu lyg mažai, tada dar sykį, tada pasejam į sausą, volai, kažkuriuo momentu dar nu purkšt reikia, tada liūtis ir užplakimas ir malda kad visgi išlystu... ir daug daug garstukų ten kur visai nesitiki... Nah. Neskaitant streso belaukiant sudygs/nesudygs, ramiausias ruduo per mano 13 metų žemės ūkyje.