Retorinės mintys.
Kaip covidiotas ir „šeimos gynėjas“ telpa viename asmenyje? Kažkoks oksimoronas.
Arba. Kiekvienas homoseksualas juk turi, ar turėjo mama ir tėtį. Kurie jį „pagamino“, nori nenori tradiciniu būdu, ir turbūt auklėjo pagal savo atvaizdą, kas yra įprasta. Tada kaip? Kaip „tradiciškai“ augintas asmuo užaugo netradiciškas? Replikuoju į mintį, kad homoseksuali pora būtinai užaugins homoseksualą.
Arba. Kodėl kalbos apie homoseksualumą anksčiau ar vėliau prieina prie demografijos? Homo pora negali susilaukti vaikų, kaip ir kas šešta tradicinė pora. O kur dar tiesiog nusprendę jų neturėti? Alia Skaiva? Kame skirtumas?
Ir mmm, Stambulo konvencija. Rodos praėjo nemažai laiko susivokimui, bet žodis gender vis dar lyg raudonas skuduras buliui. Mano karta ir vyresni visi turėjo darbų pamokas. Berniukai drožia, pjauna, kala, mergaitės kepa, siūna... Tradiciškai susiklostę vyro/moters vaidmuo konkrečioje visuomenėje. Genderizmas. Kaži kiek šita tradicija nužudė tokių kaip Gwynne Shotwell? Arba kiek Statkevičių būtume turėję?
Dar buvo tradicija stoti į šviežią karvašudį kad kojos ne šaltų, bet man kažkaip, normalus batai labiau šildo.