efrendas

Yra mūsų rajone tokia kontorėlė, stato ivairius gelžbetoninius pastatus iš naudotų konstrukcijų, kainos tikrai nesikandžioja Yra statę ir pakruojo rajone, kiek žinau Linkuvoje, Pašvitinyje jau stovi. Taip kad tau ne taip toli ir gali natūroje pasižiurėti. Kontaktus į pm įmečiau. Bandyk pakalbinti.

Pigiausias variantas ant rėmo užkelti kokį rusišką BV 40 , jei dar tokių kur padoresnių rasi. Prieš kelis metus tokius 2 bokštus su metalinėm konstrukcijom ir norija už 9 tukst. pastatėm. Minusas gan didelis aukštis gaunas apie 13,5m norija dar pora metrų dadeda į aukštį. Kitas variantas statai ant žemės bokštą kūginiu dugnu, o apačioje dedi galingą šneką ir bevargo greit užkrovinėji savajį transportą. Minusas, papildomai naudoji elektrą perkrovinėjimui ir papildomai žaloji grūdus.

Kad jau tokia tema išsirutuliojo, tai prisijungsiu ir aš Kaip ir Algiui kartais ir man kirba tokia mintis apie vienokią ar kitokią auto. Apie 10 metų naudojau Kamaz universalą su priekaba, bet jis jau savo atitarnavo, tai jau antri metai transporte vien traktoriai sukas. Kol kas skustis negaliu, nes atstumai iki pagrindinių elevatorių max. 15 km. Na nebent traktorių padangų šiek tiek gaila, nes ant asfalto jos gan greit ėdasi plius paskutinių dienų patirtis apledėjusiais žvirkeliais, gan sudėtingas važiavimas gaunas, ypač su priekabomis. Su Kamaz ant ledo jausdavaus žymiai užtikrinčiau Kalbant apie vakarietiškus sunkvežimius, tai patirties taip pat daug neturiu tik nuogirdos Man vat idomu sužinot iš senų vilkų kiek realiai, tarkim koks Volvo apie 400 AG su priekaba, pilnai pakrautas, kuro valgo ?

Apytikslias supirkimo kainas galit pamatyti čia: http://www.emp.eu/lt/superkame/spalvotu ... -atliekas/

Geras pastebėjimas Pagrindinė problema manyčiau žinių trūkumas tokiuose žaidimuose, plius baimė rizikuoti su sunkiai uždirbtais pinigais. Kas dėl buchalterijos, tai čia problemų nematau jokių

8 val. ryto termometras rodė -20. Sniego danga 5-6 cm.

Pats ateityje su labai panašiu variantu galiu susidurti kaip ir pas patį. Tai aš vis dėlto pažiurėčiau kas po tuo betonu, nes molinis tvartas statytas 1937 m, o tuo metu nieks grindų nebetonuodavo. Gyvuliai stovėdavo ant gilaus kraiko. Tik jau tarybiniais metais pas mus gal kokiais 70 m tuos tvartus ėmė betonuoti ir rekonstruoti. Tik vat neaišku kaip tuometinės brigados atliko visus tuos darbus nenustebčiau, jei net gerai to mėšliuko neišvežę uždrėbė betono ir viskas.

Tie malūnai randasi artimam užsieni ar kur ? Koks transportavimas ? Jei ką turim 400 t Maxi ir apie 300 Lars. Visi daviniai atitinka exstra klasę.

Bandau atgaivinti šią temą. Kokie gavosi rezultatai su ž. rapsu, kas buvot pasėję su giluminiais. Kokie derliaus priedai, lyginant su iprastais sėjos būdais. Labai būtų smagu išgirsti kolegos arimo pasisakymus šiuo klausimu, bei pakomentuoti gautus praitų metų rezultatus.

Aš taip pat kaip gerb. arimas nesu griežtai nusistatęs nei prieš vieną, nei prieš kitą dirbimo būdą, kiekvienu atveju reikia siekti ekonomiškumo, ypač paskutiniu metu. Vat primečiau sanaudas mano naudojamam variante sėjant ž. rapsą: Arimas vid. 15 l/ha laiko sanaudos 1ha~30-45 min. Volavimas su lyginimo lenta ( jei reikia) 5-6l/ha ~12 min./ha Sėja 8-10 l/ha ~15-20 min./ha Naudojant tokį variantą sanaudos gaunas labai panašios. Jei po arimo reiktų naudoti kokį žemės lygintuvą, po to du kultivavimus, o tokių technologijų naudojimą vis dar tenka matyti, tai tada minimalus žemės dirbimas ariminį lenkia visais aspektais

Gerai, kad nebijai prisipažinti tai kas su tuo rapsu, spėju, kad su pabirom neina susitvarkyti. Kurį laiką stebiu kaimyninius ūkius ir jų taikomą beariminę technologiją, bendras vaizdas ne koks, derlingumas taip pat suprastėjes. Kas idomiausia, kad chebra vėl pradėjo pirkti naujus plūgus ir arti diena nakti Štai keli pvz. Dėl ko vis dažniau suabejoju skutimo nauda. Taip atrodo rapsas sėtas po dviejų skutimų, priešsėlis ž. kviečiai, tiesa sėja kiek suvėlinta plius naudota chemija nuo pabirų jau sudygus. Foto prastos kokybės, bet kai ką įžiurėti galima. Tokius vaizdus galima pamatyti vis dažniau, kur tik taikomas supaprastintas žemės dirbimas. Tai kur čia ekonomija, tai aš niekaip nesuprantu. Na nebent, kaip jau kolega minėjai, kad mažiau darbo žemės paruošime, o aš pridėsiu dar nuo saves, kad tada gaunas mažiau darbo ir derliaus dorojime, sandėliavime ir galiausiai transportavime iki supirkimo taško

Ikritom i darbus, ir ... i gimtadienius. bet: kas yra idomiau, ar vienos dienos info, ar pamastymai tipo tokie: http://www.versloaplinka.lt/page.php?15 nes fantazuoti uzsidarat future, nelabai norisi, nes gali pataikyti absoliuciai i pievas. ir dar vienas dalykas - skaitanciu daug, rasanciu ... ni vieno. Nejaugi visi 100% tikit savo supirkeju ? Niekada netikiu 100%, bet, kad kažką parašyti šioje skiltyje, reikia kažkiek pasikaustyti toje srityje Palengva judu, bet kol kas dar sunkiai

Visagalis Google http://www.fasma.lt/index.php/kontaktai

Čia paties kurinys ? Geras sumanymas bet kai kur kainos neatitinka tikrovės arba info retai atnaujinama

Jei nori pritaikyti grūdams laikyti, tai suvargsi su tom molinėm sienom, kai visokių mažesnių ir didesnių gyviu prisiveis. Jei technikai ar trašoms, tada gal ir verta bandyti vienokį ar kitokį variantą. Bet iš patirties galiu pasakyti, jei jau statyti, tai statyti kapitaliai, nes pastatas tai ne kelis metus bus naudojamas.

Paziurek cia: http://www.euronext.com/trader/contract ... BM-PAR-FUT Su tais rodikliais kaip ir aišku: Specifinis svoris 76 kg / hl, Drėgnumas 15% Skaldyti grūdai 4% 2% sudygusių grūdų Priemaišos 2% Bet nematau nei glitimo, nei baltymų, jau nekalbant apie sedimentaciją ir kritimą. Kiek teko girdėti, bent jau švedijoje tiek klasių pas juos nebūna kaip pas mus, o pagrindinis rodiklis maistinių kviečių -glitimas. Gal kas turit kokios tikslesnės info apie grūdų kokybės reikalavimus kitose ES šalyse.

Labai teisingas pastebėjimas kaip tik tai atsitiko su mano asmenine svetaine. Na atsiradus daugiau laisvo laiko reiks pasitvarkyti

Taip... Mūsų krašte kainos laikosi aukštumose, bet tikiuosi, kad neilgai

Iš pirmo žvilgsnio labai panašu į foto montažą

Iš patirties galiu drasiai pasakyti, jei nori normaliai dirbti tai be 150 ag neapseisi. kazkaip nelabai noriu tiket, nes be trasu svoris kur kas mazesnis....? Sakydamas normaliai, turėjau galvoje pilnai užkrautą tarkim kviečių sėkla, plius žemės dirbimas, kad normaliai iškaikyti technologinį greitį tai yra 14-15 km/h. Jei sėsi rapsą įsipyles kelis kg, tai tikiuos ir su 110-120 išsiverstum

Na tai kaip baigėsi visa ta istorija, ar tie kankinimai dar tebevyksta, o gal per tiek laiko, jau nebeliko ką kankinti

Idomi diskusija matau išsirutuliojo. Jau kelinti metai iš eilės taip pat rudeni sėjam tik į sutankinta dirvą, tiesa naudoju ne tankinimo volus prie plūgo, o Vaderstad Rolexs kembridžo tipo ar kaip ten jie vadinas. Į galulaukes su germinatorium stengiuos nelysti, nes jei sausa dirva, tai nesinori drėgmės galutinai išgarinti. Antri metai iš eilės dalį ž. rapso sėju tiesiai į arimą be jokio papildomo tankinimo. Ypač šiemet toks sėjos būdas labiausiai pasiteisino, rapsas atrodo geriausiai. Vat įmetu kelias foto kaip atrodo arimas pas mane. Nuo teorinio skiriasi smarkiai, bet žiūrint iš praktinės pusės skūstis negaliu Nors arimas mano arimą gal ir sukritikuos

Iš patirties galiu drasiai pasakyti, jei nori normaliai dirbti tai be 150 ag neapseisi.

Pamenu, dar tarybiniais laikais, kolūkiuose pradedant pirmininku, baigiant vyr.santechniku visi specialistai naudojosi radijo ryšiu, vat tik nepamenu kokiu dažnių ruože. Pagrindinis minusas, tas, kad jei nori ką nors svarbaus pasakyti kam nors vienam, tai bet kokiu atveju tave girdės visi tai vyrai visokių ten slaptų kodų susigalvodavo ir pan O jei rimtai, tai be abejo nepakeičiamas dalykas, jei daug ir dažnai kalbi, nedideliais atstumais. Pats kartais panaudoju porą mini racijų, bet ne CB o GMRS.

Čia kartais ne Tatralandijoje mirkot ? Prieš porą metelių žiemos metu teko ten apsilankyti, lauke - 10 c, sniegas sninga, o tuose baseinuose po atviru dangumi vietomis +39 c. Jausmas nepakartojamas