efrendas

Džiaugiuosi, kad atsiranda tokių žmonių su tikrai vertingomis įdėjomis ir linkiu stiprybės ir sėkmės įgivendinant jas. PS. Manau, kad jau ir dabar esi užsitarnaves gerą vardą, tarp kai kurių forumiečių, o tuo pačiu ir manes

Neteko, bet pirmas variantas tai gan patraukliai atrodo Nors kaina 1m2 nėra labai maža lyginant su kitais, bet ir nepati didžiausia.

o uz antra klase gal zinai kiek Linas agro siulo? Jei didesnis kiekis 880 Lt/t turėtum gauti, rytoj žinosiu tiksliau Užmesk akį čia http://www.manoukis.lt/index.php?s=5946&m=2&t=25

Agrokoncernas siūlo tokią kainą keitimui į chemiją, Linas Agro tiek siūlo tiesiogiai, atsiskaitymas per 1 mėn.

Šiandien grūdus baigiau pardavinet, didziausia kaina gavosi agrokoncerne 860 lt/t už lll klase, keičiant i chemija. Siaip, vienas vadybininkas lyg tarp kitko užsiminė, kad nuo vakar kviečiu kainos pradėjo krist, kiek ten tos tiesos, nezinau. Melagis vadybininkas šiandien visur grūdų supirkimo kainos pakilo. kiek pakilo ir kur? Pavartyk valstiečių laikraštį, tas pats agrokoncernas 900 Lt už toną siūlo Kai kurio firmos už exstra klasę taip pat jau po 900 Lt/t duoda. Rytoj pradedam vežti rezervą

Na tankus nuleidžia, aišku su keliais, o čia tik 130 Kg

Aš taip pat dar nebandžiau, nes reikia kursus baigti ir licenziją gauti Gal šiemet rasčiau laiko tiems kursams, dar nežinau.

Mane labiau parasparniai traukia o ir po vandenį su jais mažiau murgdytis reikia

Tai kažin kas gaunas, kai tam Kamazui sėkla baigias Turėtų nebepatemt

turiu, naudojam , veikia gerai, tik salia aukstos itampos laidu gali pradeti durniuoti. Gal gali kiek plačiau apie tą durniavimą

http://www.vaderstad.lt/default2.aspx?c ... MainId=318 6,2m plocio, planuoju tiesiai i arima vaziuot ir turetu uztekt vieno pravaziavimo ir bandysiu seti. pats dar neisbandziau, bet teko matyt kaip dirba tokie aparatai be to turintys atsiliepia tik teigiamai. kaina 37500+pvm Normaliose žemėse pakaks, jei vaderstadu su įdirbimu sėsi, molynuose gali prireikt ir su germinatoium kartą pravažiuoti

Vien vadybininkų kalbomis negalima pasitikėti niekada mane taip pat bandė įtikinti, bet deja... Kai pats išbandysi natūroje, tai tada tikrai būsi tikras

Žiema kalnų slidinėjimu susirgau vasara kartais kamuolį paspardau

Nieko asmeniško, bet aš galiu pasakyti kodėl renkantis antrą panašios galios traktorių, pats nepasirinkau būtent tokio modelio Renkantis Valtra labiausiai imponavo žemesnė kaina, lyginant su kitais. Na o kai apžiurėjom jį natūroje, tai kažkaip greit atvėsau nuo tokio pasirinkimo. Pagrindinės priežastys: 1.Per mažas svoris tokios klasės traktoriui, nors pardavėjas bandė įtikinti priešingai 2. Kai kurie konstrukciniai sprendimai ypač galinės pakabos pasirodė silpnai padaryti lyginant su kitais panašios galios traktoriais. 3. Valdymas. 4. Kabinos apdailos medžiagos, persėdus iš Case CVX į Valtra pasijutau tarsi iš Audi į Opelį pakliuvęs Ir aplamai nustebino kai kurios suvirinimo siūlės kai kur padaryti tokie grubūs suvirinimai, kad labai jau priminė MTZ gamintojus

Kad nuo 92 antrų tai kelis pats maciau, bet 88m neteko matyti nebent pats persitvarkes buvo.

Na jei tokie išmatavimai, tai jau ne taip daug tesupilsi, nors kita vertus nežinau koks kiekis pačiam yra ,,Daug" O mūriti sieneles šonuose yra gan brangus malonumas, galima ir pigesnį variantą padaryti iš medienos, arba gelžbetoninių plokščių

Maxthon ir kartais Firefox Prie Operos niekaip nepriprantu

Jei pridaryta gilių vagų ir pirmu važiavimu nepavyksta pakankamai užtraukti žemių į jas, tai antru važiavimu per nuvoluotą, birios žemės aplamai nebepaimi. Taip ir lieka grioviai ar duobės. Tačiau jei arimas kokybiškas, tai tikrai šie volai pasiteisina, žinoma reikia atsižvelgti į žemės struktūra, jei dirva gerai subyra, tai nelabai verta daryti miltus iš jos, pakanka ir germinatoriaus.

Tai lygink tecn. parametrus ir mastyk O dėl anglų kalbos, tai gali pasinaudoti http://vertimas.vdu.lt , gal kiek pagelbės

Čia visiems turbūt prieš apsisprendžiant būna bemiegės naktys Mums taip pat buvo sunku apsispresti, bet galiausiai pasirinkom NH Kodėl, čia nebesikartosiu, nes nemažai kalbėta buvo čia http://www.zemesukis.com/photogallery.php?photo_id=1589 . Jei kas dar domina apie ši NH, rašyk pabandysiu atsakyti

Mes darom taip: Pasymi kopėčias palipėjes iki stulpo vidurio užneri dvi stipresnes virves nemažiau 12m ilgio. Po to privažiuoji atbulas prie stulpo užkabini kuo žemiau trumpą grandinę ar trosą ir pakeli kelis kartus, kai stulpas ima svirti, traktorių atkabini nuo grandinės ir perkabini kurią iš pririštų virvių priešingą stulpo pasvirimo kampui. Iš priešingos pusės užtenka vienam žmogui rankomis timtelėti antrają virvę ir stulpas ima griūti, o tuo metu su traktorium prilaikai ir palengva paguldai ant žemės. Raunant tokiu budu, dar nei vieno stulpo nesulaužėm

Taip šitas tikrai krutas modeliukas, bet yra pigesnių variantų pvz http://cgi.ebay.com/MIDLAND-GXT850-GXT8 ... dZViewItem siuntimas pigesnis gaunas

Dėl furistų paskaityk mano postą apie CB stoteles Tavo pasirinktas stotelės variantas http://www.web-electronics.net/?page=obj&id=51 visai vertas dėmesio, žinoma jei toks dizainas patinka, bet tokio realaus ryšio atstumo apie 40 km nesitikėk. Toks atstumas teoriškai gali būti pasiektas tik įdealiomis salygomis. Realiai kaip ir manosios stotelės trauks apie 10 km. Aš asmeniškai labiau simpatizuoju Midlandams

Na jei nori viską konkrečiau išsiaiškinti, tai apsilankyk www.income.lt ten tikrai rasi tikslius paaiškinimus kaip pirki ebay.

Dėl legalumo tai labiausiai tiktų CB kitaip tariant civilinės bangos stotelės, bet jos pagrinde būna automobilinės, nešiojamų taip pat yra, bet jos gan gremėzdiškos ir ryšio atstumas nedidelis. Ateinančią savaitę turėtų iš JAV MIDLAND 75-785 40 CHANNEL nešiojama pareiti, tada išbandžius galėsiu kiek plačiau apie jų galimybes papasakoti O čia šiek tiek daugiau info apie CB stotele: CB (kitaip Civilinė Banga, angl. Civil Band) yra specialių leidimų nereikalaujantis radijo ryšys, veikiantis 27MHz ruože. CB radijo stotelė — radijo stotelė, skirta bendrauti CB radijo ryšiu. Paprastai CB radijo stotelės būna su 1- 4W galingumo stiprintuvu. Joje yra 40 kanalų. Pagal taisykles, jei su niekuo nesikalbi, turi laikyti įjungtą 9 arba 19 kanalus - jie laikomi kaip SOS kanalai. Tik kažkodėl 9 kanalu šneka Kaune mikroautobusiukai... Pati radijo stotelė gali buti montuojama įleidžiant į panelę. Maitinasi šios stotelės nuo automobilinių 12V. Automobiliuose, kur nėra numatyta 12V, statosi konverteriai iš 24V į 12V. CB radijo stotelių praktiškai visi modeliai turi FM ir AM moduliacijas. Nebent pigiausi ir paprasčiausi cb radijo stotelių modeliai turi tik AM moduliaciją. Iš principo reikėtų naudotis FM moduliacijų paslaugomis, tačiau kadangi CB ryšys jau turi šiokias tokias nusistovėjusias taisykles, tai dažniausiai kalbama naudojantis AM moduliacija... Galbūt kada nors šios taisyklės pasikeis, ir visi naudosis FM moduliacijų teikiamais privalumais. Antenų būna visokių - tvirtinamų stacionariai (gręžiant skylę stoge) arba su magnetiniu padu (taip vad. “magnetinės” , ilgesnių, trumpesnių. Stacionari labiau orientuota retai keičiant automobilius arba norint gauti geresnį ryšį. “Magnetinės” — su didoku padu, prilipdomu prie stogo. Tai geriausias variantas, kai nesinori nieko gręžt, sukt, ir dažniau keičiant mašinas. Kuo antena aukščiau ir ilgesnė, tuo toliau galima susikalbėti. Realus atstumas tarp dviejų automobilių: prastu oru ~4 km, geru oru ~10 km, lygiam kely ~15 km, mieste gali kristi ir iki 3 km. Taigi CB ryšys labai reaguoja į oro sąlygas - saulės aktyvumą, debesuotumą ir pan. Todėl CB radijo stotelės nėra paplitę Skandinavijoje, kur kalnuota ir orai tokie ugrofiniški, bet labai mėgiamos Vokietijoje, ir t.t. į Vakarus. Kanalai Kanalai — standartiškai kanalai keičiasi kas 10 kHz — nuo pvz 26,965 MHz iki 27,405 MHz. Bet — vėlgi tos įdomios tradicijos — “fūros” paprastai naudojasi “pusiniais”, arba dar vadinamais “nuliniais” kanalais, kai dažnis “pastumiamas” per 5kHz ir tada kanalai vėl keičiasi kas 10 kHz. Dėl to norint girdėti visus, kalbančius tuose “pusiniuose” kanaluose, gali tekti į cb radijo stotelę sumontuoti papildomą įrangą, priimančią tokius MHz variantus (taip vadinamos “puselės” . Lietuvių “fūros” kalba 12 kanalu AM, latvių 13 AM, lenkų 28 AM. Visos su “pusiniais” kanalais. Mikriukai (Kaune) kalba FM ruože 1, 4, 7, 9, 15, 18 kanalais. Su pusėm arba be. 28 FM vakarais nuo 20 val. visuose miestuose (bei šalyse) kalba radiomėgėjai. Tai nerašytas standartas. Labai įdomu nuvažiavus į kitą miestą įsijungti cb radijo stotelę ir pasiklausyti, kas ten ką veikia. Pvz. važiuojant į Palangą, Kretingoj CB radijo įranga vis dar naudojasi taksi (kažkodėl, šiaip jiems draudžiama). Beje, Su CB radijo stotele nesigirdi nei taksi, nei policijos, nei greitosios, nei kitu spec. tarnybų, nes jie kalba aukštesniam diapazone - nuo 120 iki 470MHz. info paimta ir www.cbradio.lt