JCB

Visų pirma tai ne vienas tu čia "atvirauji", tai ne tik tau ir taikiau, o antra, kodėl tau turi rūpėti kas už kaimyno tvoros daros? Tegul pilasi, kad ir į arbatos puodelį ar likutį ir popiežiui pardavinėja, bet visa esmė ne čia yra ir ne čia energiją reikia eikvoti  

Galim galvoti kaip norim ar ten dirba asilai ar ne, ar jie pasiskaitę sako, va gal ir nebloga mintis, kodėl mes taip nepagalvojom, o gal ir nesako taip, bet pliurpti tokius dalykus kaip bobom prie laiptinės, tai yra bendruomenės nepagarba. Atleiskite už išsireiškimą, bet ir jauskite ribas.

Skaitau ir matau kaip patys sau ūkininkai duobę kasa...  pilna programa, kaip naudojo, kaip naudos, jau net metodus ir nuobaudas patys siūlo, dar galit ir laišką tiesiai į ministeriją nusiųsti, nereiks čia jiems skaitinėti forumo. Nuomas irgi jau mačiau savo "naudai" aptarėt neblogai 

Skaitau ir matau kaip patys sau ūkininkai duobę kasa...  pilna programa, kaip naudojo, kaip naudos, jau net metodus ir nuobaudas patys siūlo, dar galit ir laišką tiesiai į ministeriją nusiųsti, nereiks čia jiems skaitinėti forumo. Nuomas irgi jau mačiau savo "naudai" aptarėt neblogai 

Forma nžt puslapį, siunčiu reg laišku ir nereikia jokių el parašų. El paštu dar nesiunčiau, bet sako kad galima ir taip.

Skaitau ir matau kaip patys sau ūkininkai duobę kasa...  pilna programa, kaip naudojo, kaip naudos, jau net metodus ir nuobaudas patys siūlo, dar galit ir laišką tiesiai į ministeriją nusiųsti, nereiks čia jiems skaitinėti forumo. Nuomas irgi jau mačiau savo "naudai" aptarėt neblogai 

Bet galimai laukė paskutinės minutės ir atsisakė perdirbimo, kaip sakai pamatė, kad tik 70% buvo priešpaskutinę dieną ir galimai su mažais balais pateikė... 😕

Gudras, bet nelabai.

Gudras, bet nelabai.

Gudras, bet nelabai.

Tai pats sau atsakei, jei 10 metų bėgyje buvai vis įspėjamas, jog reikės atkurti DGP. Tačiau suares prieš kokius 6 metus, vistiek prisidėjai prie DGP mažėjimo. Tai tiesa tik viena, jog visos suartos DGP per paskutinius 10-15m atvedė iki šiandienos problemos. Visi buvo įspėjami, tačiau kas paliko už 2020m sleksnčio, dabar bando apsimesti, jog jų DGP kažkuom mandresnės negu išartos 2020-2022m.

Aš nesuprantu kiek kartų reikia žmogui kartoti, kad prieš 10 ar daugiau metų buvo visi įspėti ir nuolat kartojama, kad sumažėjus per daug DGP reiks jas atkurti, ir pasikeitė gal 3 ministrai tai kodėl jūs laukėte iki paskutinės akimirkos ? Kodėl turėtų atkurti pievas tie kurie suarė prieš 5 ar daugiau metų ?

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700
tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų
papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu.
2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti
situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus.
3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar
įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi
sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti
numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų
grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą
produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra
netoleruotina.
5.
6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų
rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu.
Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis
mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios
sprendimus.
7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo
terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose
įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos.
8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti
stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo
bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą.
9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu
atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių
statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį,
todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo
jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais.
11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena
valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų
panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų
apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek
Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema)
sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo
informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo
2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel
skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai.
12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai
nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą,
žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti
skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų
sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui
įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie
išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti.
13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose
kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius
galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas
džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose
reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės.
14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos
NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas
ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės
ir patogesnės.
15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės
sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC.
16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip
tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė
vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų
lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant
jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar
besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

Na kaip suprantu reikalavimai dar konkretinami, bet info del ko visa tai daroma - pilnas internetas.
Imetu kopijuota teksta:
"
Kodėl protestuojame (preliminari informacija, konkretūs tikslai ir reikalavimai ruošiami): 1. Privačiai nuosavybei kyla grėsmė. Plečiamos saugotinos teritorijos nesuderinus tinkamai su savininkais ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas apriboja laisvai naudotis savo turtu o tai daugeliu atveju prilygsta nusavinimui. Išplėstos vandens telkinių apsaugos zonos neleis visiškai naudotis savo žeme be jokio atlygio. Saugotinų teritorijų plėtrą vykdyti, tik tinkamai suderinus su žemių savininkais. 2. Neišspręsta biurokratų sukurta daugiamečių pievų problema, pievų "pagaminta" iki 700 tūkst., kai realus referencinis dydis turėtų būti apie 400 tūkst. 3. Pieno krizė vis dar neišspręsta, o iki tol skirstyta menka pagalba neatitiko žemdirbių lūkesčių. Pieno gamintojai ptyrė 160 mln. nuostolių, o perdirbėjai ir prekybininkai skaičiavo rekordinius pelnus. 4. Rusiškų grūdų importas ne tik pažeidžiami moraliniai principai, daro žalą Lietuvos ūkininkams, bet ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 5. Deklaravimas visiškai neatitiko suplanuotų rezultatų ir Strateginiame plane iškeltų tikslų. Žemės ūkio ministerija, sukėlusi žemdirbių lūkesčius išmokų dydžiais už papildomą ekologinę veiklą, žemdirbius paprasčiausiai apgavo, žadėto atlygio dydžio žemdirbiai negaus. Apie tokį galimą scenarijų žemdirbių organizacijos buvo įspėjusios ne kartą, tačiau jau įprasta, tampa, kad ŽŪM į įspėjimus nekreipia dėmesio. 6. Strateginio plano problemos, aukštesni nei ES reikalavimai.  7. Jokios vertės nekurianti perteklinė administracinė našta (AAP ir trąšų žurnalai, jie reikalingi tik nuo 2030 ir daug paprastesni) 8. Tręšimu mėšlu ir srutomis metai iš metų tos pačios problemos. Dvigubi standartai. Dėl perteklinių kritulių Kretingoje nevalytas nuotekas leido išleisti tiesiog į vandens telkinius, o žemdirbiams kai pagal gamtos sąlygas galima būtų tręšti laukus nepratęsė termino. 9. Pinigų taškymas pridėtinės vertės nekuriantiems projektams, studijoms, politikų perkamas jiems palankus "mokslas" (pelkininkystė, numatomos išmokos pelkininkystei, krizių valdymo studija, nendrinukė, akmenys grioviuose, AM pinigai skleisti dezinformaciją apie neva žemės ūkio žalą. 10. Žemės ūkio ministerijos kuriamos finansinės priemonės neveikia, o Lietuvos žemės ūkis tuo tarpu praranda konkurencingumą."

...bus kritimas, pasieksim dugną, tada atsispirsim nuo jo, kainos pakils, vėl pakris, tada šiek tiek koreguosis į kažkurią pusę, na o vėliau bus matyt...

Sorry, šiandien dar 20ha sumažės dgp...
 

Taip, ŽŪM nesigilina kaip atsirado dgp. Prisimenu laukus kur 10 metų nieks nieko nedeklaravo, tada sunaikinau visus kelmus, krūmus, tada pirmus metus kažkodėl leido deklaruoti tik DGP, ir jokių GPŽ. Po to 4 metai buvo sėti javai ir parėjo reikalavimas  atsėti pievas. O kur dar ta kova  su ale sofos ūkininkais, kurie metė viską ir nedeklaravo DGP. Aišku visi apsidžiaugė, tipo atsirado laisvų žemių, betgi nemažai ūkininkų pradėjo veiklą nuo DGP ir tapo rimtais ūkininkais ir į tai valdžia turėjo atsižvelgt. O kur dar taisyklių kaitaliojimas, kur DGP turėjai turėt max 3%, paskui 10%, dabar sugalvojo 30 %. Tad panašu žūm patys nesuvokia DGP atsiradimo ir jos sunykimo istorijos, o teks atsakyt paskutiniems suarusiems, nors kalta pati valdžia dėl ankstesnių savo sprendimų. Faktas, kad dauguma apeis tas sankcijas, o valdžia nieko nedarys ir  lauks naujų rinkimų. Gyvenimas tęsiasi... 

Paimkim ir kitą variantą. Ne pas visus auksinė žemė ir nebūna kad iš ha 700 kaip nurodyta skaičiavimuose. Yra laukų kur geriausiu atveju uždirbi išmoką. Tai ir paskaičiuokim, tarkim 400ha ūkis -21e=-8400e. Atkurti tarkim reik 40ha dgp, uždeklaruoji dgj ir turi 40x170=+6800e.
Tai kad nuo ir taip jau likusios mažos išmokos dar nubraukti, daug.
Faktas vienas, griovių turim visi, visokių palaukių, pelkių irgi turi dauguma. Šienaut vis tiek reiks, tai išdalint ant visų po trupinį ir problema išspręsta. Arėm visi tas pievas, tik kažkodėl durniausi liko, kurie tai darė 2020-2022m.... viskas užsivedė nuo 2015, referencinis 2018, bet va atstatykit tik tie "išrinktieji"...
Ne nuo čia problema sprendžiama. Pirma tegul atstato tą skaičių dgp, kurias priverstinai jom pavertė, tada ten liks 30-50k ha sumažėjimas ir visai kitokio mąsto problema liks.

Aš irgi visad sakiau, kad valdininkai pripažintų šią savo klaidą (gal net tyčinį kenkimą), bet niekas net nenori girdėt ir iškart kalbas į kitą pusę kreipia. Ir sako kad pats ūkininkas kaltas, nes parašą padėjo.

Būna jog dar 0 gauni?😲 Šiemet vieno lauko pajamas ir išlaidas sumetus, jis atsistojo ~ -250€ minuse   Aišku šiemet tokie metai nedėkingi, kelis metus prieš buvo ir pliuso, šiektiek🤭

Nu kur klaidinu, yra laukų, kur nukuli ir turi 0 suvedus. Tai deklaruoji dgj, atimk išlaidas sutvarkymo ir vistiek koks 100e/ha liks. O kuo pakaneles tvarkysi? samdysi ar pirksi?

Paimkim ir kitą variantą. Ne pas visus auksinė žemė ir nebūna kad iš ha 700 kaip nurodyta skaičiavimuose. Yra laukų kur geriausiu atveju uždirbi išmoką. Tai ir paskaičiuokim, tarkim 400ha ūkis -21e=-8400e. Atkurti tarkim reik 40ha dgp, uždeklaruoji dgj ir turi 40x170=+6800e.
Tai kad nuo ir taip jau likusios mažos išmokos dar nubraukti, daug.
Faktas vienas, griovių turim visi, visokių palaukių, pelkių irgi turi dauguma. Šienaut vis tiek reiks, tai išdalint ant visų po trupinį ir problema išspręsta. Arėm visi tas pievas, tik kažkodėl durniausi liko, kurie tai darė 2020-2022m.... viskas užsivedė nuo 2015, referencinis 2018, bet va atstatykit tik tie "išrinktieji"...
Ne nuo čia problema sprendžiama. Pirma tegul atstato tą skaičių dgp, kurias priverstinai jom pavertė, tada ten liks 30-50k ha sumažėjimas ir visai kitokio mąsto problema liks.

Paimkim ir kitą variantą. Ne pas visus auksinė žemė ir nebūna kad iš ha 700 kaip nurodyta skaičiavimuose. Yra laukų kur geriausiu atveju uždirbi išmoką. Tai ir paskaičiuokim, tarkim 400ha ūkis -21e=-8400e. Atkurti tarkim reik 40ha dgp, uždeklaruoji dgj ir turi 40x170=+6800e.
Tai kad nuo ir taip jau likusios mažos išmokos dar nubraukti, daug.
Faktas vienas, griovių turim visi, visokių palaukių, pelkių irgi turi dauguma. Šienaut vis tiek reiks, tai išdalint ant visų po trupinį ir problema išspręsta. Arėm visi tas pievas, tik kažkodėl durniausi liko, kurie tai darė 2020-2022m.... viskas užsivedė nuo 2015, referencinis 2018, bet va atstatykit tik tie "išrinktieji"...
Ne nuo čia problema sprendžiama. Pirma tegul atstato tą skaičių dgp, kurias priverstinai jom pavertė, tada ten liks 30-50k ha sumažėjimas ir visai kitokio mąsto problema liks.

Dar reikėtų pridėti, kad daug ir nuo metų priklauso, bet taip esat teisus paklausius kai kurių tai Lietuvoje derliai kaip Ukrainoje. Čia gal visi įtikėję firmų reklaminiais video. Šiemet draugas filmavosi vienos įmonės rapso reklamos javapjūtės video ir išdidžiai pareiškė kad jų veislės šiemet kūlė 5t/ha rapso, nors žinojau, kad realybėje derlius pilnai 3t nesiekė. Ir kažkodėl skaičiuojama kad javai duoda įplaukas į biudžetą, o dgp jau ne lygtais sėklos, kuras, technika, detalės ir darbo užmokestis joms nupjauti ir sutvarkyti neegzistuoja nuo jų nėra PVM ir kitų mokesčių taip išeitų,kad dgp yra tax free. 

Nu kur klaidinu, yra laukų, kur nukuli ir turi 0 suvedus. Tai deklaruoji dgj, atimk išlaidas sutvarkymo ir vistiek koks 100e/ha liks. O kuo pakaneles tvarkysi? samdysi ar pirksi?