Don Vito

Papildysiu vizualiai kaip atrodo 200 kg/ha pavertus į 200 kg/m2:

Papildysiu vizualiai kaip atrodo 200 kg/ha pavertus į 200 kg/m2:

Papildysiu vizualiai kaip atrodo 200 kg/ha pavertus į 200 kg/m2:

Aš tai vis pamenu- " išmokos mūsų ūkininkam palaipsniui kils"...

Čia yra tik per kėlinėjimas iš vienų metų į kitus. Tavo gaspadinė tavęs neapgauna, tik gal tu labai apsidžiagei, kad pelno mokesčio šiemet nebus, bet, kad kitais metais jis bus už abu metus ir nebeišklausei. Jeigu grūdų nepardavei jie yra rodomi kaip atsargos, tad taip ir yra - grūdų nepardavei pelno mokestis mažas, nes to pelno daug nėra, bet jeigu grūdus parduosi pavasarį, o naują derlių rudenį, tai ojojoi koks bus pelno mokestis 2024 metų gegužę, nes tu faktiškai du derlius parduosi tais pačiais metais.
Neverta įį šituos dalykus labai gilintis, vistiek matematika liks ta pati, čia labiau pinigų srautų dalykas, o ne realus pelno mokesčio mažinimas, jeigu grūdus parduosi pavasari birželį reiks mokėti PVM, o bent jau aš įpratęs birželį gauti PVM, o ne jį mokėti, be to jeigu naujo derliaus grūdus parduosi dar iki rudens tai irgi PVM mokėsi ir gruodį, o pavasarį pelno mokestį už du derlius. Šitokie dalykai gaunasi, nes ūkininkų "metai" ir kalendoriniai metai nesutampa. Jeigu mūsų balansai prasidėtų liepos 1 viskas būtų daug maž teisinga visada.

Na isivaizduok uždirbai pelno 60tukst, tada - 19,5proc sodarai- apie 10tukst atiduodi, lieka 50tukst, tada nuo jų dar 15proc atiduodi 7,5 tukst pelno mokesti. ir lieka 42,5tukst. Kas reiskia 34,5 proc atiduodi, o jei žmogus dar dirbantis tai sodra dar apmokestina pilna programa. O va B**** tas kuris uždirba iš ūkio 500tukst eur jo mokečiai gaunasi 16,5proc, tai kur čia teisybė mažesniu ūkių žemdirbiams- kažkaip mažųjų ūkininkų savininkai turėtų susivienyti ir, kad šis klausimas patektų iki seimo svarstymo.  

Mūsų kraštuose matyt visai dar maža patirtis No till, nes diskutuojama apie No till probleminius aspektus, kurių nėra, o tikrųjų kažkaip nekelia niekas per daug. Dirvos suslėgimo tokios bėdos nėra ir nebus. Ji tik mažės, nes dirva natūraliai formuos savo struktūrą, paviršiuje pilna šiaudų, kurie supuvę formuos minkštą frakciją, kuri taps kaip varškė. Atsiras natūralių kanalų vandeniui nutekėti ir nebebus priplakimų dėl lietaus ir dėl sausros po lietų. Arimo pado neliks visai ir viską ką ten pasėsi, tas ten augs lengvai ir derlingai, nes viskas, kas pūva virsta trąša.
Dar žmonės sako neaugs, neišdygs. Jeigu žemė visiškas molis arba nualinta, šiaudai išvežami iš dirvos, taip ten turbūt nedygs, daigumas bus prastas. Suarus dygsta, nes dirva tampa pūri ir lengviau prieinamos maisto medžiagos, bet tai trunka trumpai dygimo metu, vėliau vis tiek turime suardytą dirvos struktūrą ir reikia tręšti ir gelbėti juos (čia kalbu apie labai nualintą dirvą). Todėl į No till pereiti reikia laipsniškai 5 metus pavarykit tik su skutikais ir tada bandykit.
Pernai mano laukuose sėtuose su Claydon rapsai atrodė tragiškai, dygo iki rugsėjo 20, o gal net ir vėliau kiti išlindo. buvo reti, nes buvo didelės liūtys sėjant, viską suplakė ir vaizdas buvo blogas. Kūliau 3t/ha. Jeigu taip blogai išdygę rapsai man duoda 3t/ha galime sėti tiesiogiai nieko nežiūrint. Šiemet išdygo daug geriau. Kodėl Rapsai tiesiogiai sėjami dygsta sunkiai? Prastas kontaktas su dirva ir blogoms sąlygoms esant dalis rapsų mano nuomone tiesiog išdžiūsta nesudygę. Bet trijų sezonų praktika rodė ir stulbinamų rezultatų rapsuose (pirmas Claydon sėjimas rapsų buvo nuostabus), derliai pas mane būna 4 gal kiek virš 4 tonų max. Jokio mažesnio derlingumo dėl to, kad sėju tiesiogiai nėra. Nei kviečiuose, nei miežuose, nei rapsuose, nei pupose, pernai pupos arti 6t/ha. Tais metais, kai man rapsai blogai dygo, visiems jie dygo blogai. Oro sąlygos, kaip ir visiems tą lemia. Kai pupos visiems (bent jau mano kaimynams) byrėjo 1t/ha, tai ir mano buvo taip pat blogai. O kviečius ir miežius sėti labai paprasta ir jie dygsta labai gerai. Gylio per didelio pasiekti su Claydon reikia ir mokėti, o ir to tolygumo gylio išlaikyti jis nelabai gali ir pasėja daugiau ar mažiau taip "gavos kaip gavos", bet dygsta labai gražiai ir vaizdas tikrai geras.
 
Sliekų dirvoje dabar milijonas, kur kasi su kastuvu, ten jų bus.
 
Tikrosios No till bėdos yra šiaudai. Sėja gali būti sunki. Ne todėl, kad sėjamąją kišą, o todėl, kad kupstų lieka ir reikia būti labai atsipūtusiam, kad taip ir palikti. Psichologiškai labai sunku. Bet palikau ir išdygo ir derlius ne kažkoks kitoks.
Kita bėda piktžolių kontrolė. Kartais nedrąsu dėl smilguolių ir avižų, nes viename kitame lauke turiu šią bėdą ir ją geriausiai sekasi spręsti tik pasėjus pupų. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje kažkiek neramu, kaip ateityje seksis kovoti su ypač aršiomis piktžolėmis.  Tuo pačiu perėjus į No till padaugėja purškimų. Rapsą šiemet reiks tris kartus purkšti nuo kviečių/miežių pabirų, nes dirvos neari ir jos niekaip nesunyksta rapsuose. Šiemet du kartus purškiau rudenį ir dar kartą tą reiks daryti pavasarį. Taip pat bent jau šiaudams reikia bakterijų užpurkšti. Jos veikia ir labai palengvina sėja. Aišku galima to nedaryti, bet aš darau, tiesiog lengvesnė sėja. Taip, kad padaugėja purškimų. Po Claydono sėjamosios reikia voluoti dirvą tai irgi aspektas ir darbas, kurį reikia padaryti.
Ir toks pats esminis No till probleminis aspektas šliužai. Labai nesinori, kad jų atsirastų, tad jau turiu kuo barstyti ir tą darau profilaktiškai, bet tai nėra labai patogu, nes su trąšų barstytuvu tokių mažų kiekių nepabarstysi, kas yra mano galva didelė No till bėda, kurią reiks išspręsti.
 
Ką noriu pasakyti. No Till nėra taip drastiška, kaip gali atrodyti. Turint agronomą ar pačiam turint šių žinių galima ir trąšų kiekius sumažinti ir chemijos naudoti mažiau, bet tam yra pereinamasis laikotarpis. Reikia padirbėti su skutiku kelis metus, kad paviršiuje tos organikos kažkiek būtų, tada ir dygs ir ta pradžia nebus tokia sudėtinga. Daug darbų atkris, bet atsiras naujų, kuriuos galima daryti arba ne. Claydon aketėlės, net ir man pačiam kyla minčių ar jų reikia, nors naudoju. Ar reikia roundup prieš sėją rudenį. Jeigu tavo laukai neturi probleminių piktžolių, jo nereikia. Ar reikia voluoti po sėjos? Čia tik Claydon sėjamosioms aktualu, bet yra laukų, kurie ir nevoluoti liko ir jie išdygo (Claydon visai neturi volo ir ta vagelė tokia gan atvira lieka).  Ar reikia barstyti nuo šliužų, pirmus du metus tikrai, o toliau reikia žiūrėti. Ar reikia purkšti nuo pabirų tris kartus? Jeigu kombainas geras ir tų pabirų nėra daug galima tilpti ir į  du kartus, bet ir šitoje vietoje dar eksperimento stadija.
 
Toliau seka kiti klausimai ar reikia mažinti sėjos norma? Pats Claydon rekomenduoja kviečius sėti 150kg/ha norma. Ko dar nedariau, bet ateityje darysiu ir panašu, kad 200kg/ha tikrai yra maksimali norma kurios reikia taip sėjant. Kiek mažinti trąšų norma? Pernai metai parodė, kad smarkiai per tręšiame laukus, klausimas tik kiek galima trąšas sumažinti išlaikant derlių.
Dar ypač svarbūs momentai tampa "kaip suspėti į sėjos langą". Rapsams tai labai svarbu, kaip ir kviečiams, sėja reikia kiek ankstinti nei sėjant į artą žemę. Ir aišku sėjomaina. Pats Jeff Claydon, kai buvau jų pristatyme Kaune sakė, kad nelabai jie žiūri sėjomainos. Kviečiai tris metus iš eilės (Po Brexit'o matyt tai taps visiška norma) ir ten jie kulia savo 10-12t/ha. Bet mums visgi reiks įterpti daugiau augalų ir bent jau aš apsistojau ties pupomis, kviečiais, miežiais ir rapsais.
 
Pasėjus būna, kad laukas atrodo blogai. Rapsai tarsi nedygsta, tarsi tie tarpueiliai per dideli, kažkaip nesinori nei rodyt, nei pasakot, bet viskas užauga ir jau pavasarį nebus to skirtumo ir labai greit susilygina su paprastai setais pasėliais ir rezultatas ne prastesnis.

Tai dėl kainų nerimas yra labai normalus. bet tik per ukrainą tos kainos ir buvo pakilę. Kažkaip niekas nesipiktino, kai gavo po 400 vietoj 250. sakyčiau, net paslapčia suprato, kad kažkam namus bombina, o kažkam didėja pelnas. Kad gavome naudą, tai šiek tiek teks ir kartėlio nuryti.
Kokios rizikos dėl kitų metų? Kad grūdai bus 200? Nu nebus, nes rinka globali, uz 200 prie šių dienų energetikos kainų niekas neužaugins. Bet faktas, kad pelnų didelių nebeturėsime, reikia su tuo susitaikyti.

Man patinka kai atsiranda žmonės kurie ima pinigus už informacija kuri viešai prieinama. Aš ir galvojau reikia FB puslapį padaryt, pavertėjaut iš EN į LT ir apsimest baisiu analitiku.
 
Kiekvieną dieną https://www.agritel.com/en/ puslapyje:

pateikiama vakarykštės dienos svarbiausios naujienos EN kalba.
Jei angliškai skaitai tai įsirašyk  dar Twitter ir pasek accountus kurie apie rinkas ir grūdus kalba.
 
O finale, vistiek Tau niekas nepasakys kas bus už mėnesio ar mokėsi 8 Eur/mėn ar ne. 
 
 

Man patinka kai atsiranda žmonės kurie ima pinigus už informacija kuri viešai prieinama. Aš ir galvojau reikia FB puslapį padaryt, pavertėjaut iš EN į LT ir apsimest baisiu analitiku.
 
Kiekvieną dieną https://www.agritel.com/en/ puslapyje:

pateikiama vakarykštės dienos svarbiausios naujienos EN kalba.
Jei angliškai skaitai tai įsirašyk  dar Twitter ir pasek accountus kurie apie rinkas ir grūdus kalba.
 
O finale, vistiek Tau niekas nepasakys kas bus už mėnesio ar mokėsi 8 Eur/mėn ar ne. 
 
 

Man patinka kai atsiranda žmonės kurie ima pinigus už informacija kuri viešai prieinama. Aš ir galvojau reikia FB puslapį padaryt, pavertėjaut iš EN į LT ir apsimest baisiu analitiku.
 
Kiekvieną dieną https://www.agritel.com/en/ puslapyje:

pateikiama vakarykštės dienos svarbiausios naujienos EN kalba.
Jei angliškai skaitai tai įsirašyk  dar Twitter ir pasek accountus kurie apie rinkas ir grūdus kalba.
 
O finale, vistiek Tau niekas nepasakys kas bus už mėnesio ar mokėsi 8 Eur/mėn ar ne. 
 
 

Man patinka kai atsiranda žmonės kurie ima pinigus už informacija kuri viešai prieinama. Aš ir galvojau reikia FB puslapį padaryt, pavertėjaut iš EN į LT ir apsimest baisiu analitiku.
 
Kiekvieną dieną https://www.agritel.com/en/ puslapyje:

pateikiama vakarykštės dienos svarbiausios naujienos EN kalba.
Jei angliškai skaitai tai įsirašyk  dar Twitter ir pasek accountus kurie apie rinkas ir grūdus kalba.
 
O finale, vistiek Tau niekas nepasakys kas bus už mėnesio ar mokėsi 8 Eur/mėn ar ne. 
 
 

Mulkiai....  t.y. apmulkinti.... atsiveriti belenkokia pradedant zmp ir barchart svetaine, lugiagreciai google translate (jei mokykloj su anglu ar vokieciu mokytoju sutarimu nebuvo) ir vualia ir be studencioku kuriems dar babkes moketi reikia. 

Turėjau irgi labai statišką mąstymą prieš 3 metus, kad su tais "vandenukais" tikrai manęs neapgaus ir nieko nenaudosiu, o tuo labiau nepirksiu. O bet tačiau įvyko žemės ūkis ir sutikau ūkininką, kuris pats jas augina ir naudoja. Viską parodė papasakojo, nurodė mokslinius straipsnius kur ką pasidomėt, tačiau vistiek galvoj saugiklis mušė "nu negali taip būt". Dar keli apsilankymai pas jį pavasarį ir prieš 2 metus jau bandžiau vienam lauke pasak jo 5 bakterijas. Efektas iškart pasimatė, tiek dirvožemiui (buvo palei griovį juosta kur visuomet viskas prastai augo bet po bakterijų su kiekvienais metais tik geryn), tiek derliui. Per 2 metus NPK trąšų sumažinom stipriai (NPK, siekis iš vis atsisakyti).
Suma sumarum - bakterijos veikia, tik reikia žinoti kuo tiksliau kas yra siūloma, kokie bakterijų pavadinimai, koks štamas (google it),  kaip jos auginamos, kokios koncentracijos, koks jų gyvybingumas, kokios formos (milteliai/skystos), kaip jas purkšti ar maišyti ir t.t. ir nueiti pasieškoti į informacijos ne į wikipedia į Google Scholar. 
 
Pradžiai ką pa' scholarinti:
Bacillus subtilis
Bacillus megaterium
Trichoderma harzianum
Trichoderma viride

Amortizacija tam ir skirta kad butu kaupiama pinigai vienetui atstatyti i pradini lygi. Ir remonto savoka cia ir ieina, taciau kad suvokti kad eksplotavimo kastai skaiciuojasi atskirai tai taip - bet jie ne remontas. Kaip pavyzdziui - traktoriui - skysciai, padangos ir filtrai eina i eksplotavima, o pagrindiniu gedimu salinimas del susidevejimo (variklio remontas, dar kokio tilto ir t.t.) jau nebetrauktini, nes jie "finansuojami" is amortizacijos, nes toks remontas atstato vieneto bukle i pries nusidevejima. Nu vien zodziu nera taip paprasta, nes kai kurie buna po 4-8 metus suola trina kad visa tai suskaiciuoti. Kaip pavyzdziui - ukis (bendrove) suskaiciavo kad ju vieno siaudu ritinio savikaina 2 eur - rinkoje 5-15 arba detaliai suskaiciavo kad litro pieno savikaina 33 cnt, supirkejai siulo 28. Tikslas butu kas nesiekia pardavimo kainos - lysti gilintis kur reikia mazintis - dar kruva skaiciavimu ir ziuri kad jau karves i fura eina? Gyventi nuojauta irgi nesiulau, taciau lysti taip giliai i skaicius arba turi tureti nora/hobi arba del to kad virsininkas liepe. Daug kas sako - ai nepelninga tas ar anas - pradedi skaiciuoti delioti - gali buti kad atsakai sau i klausima - taip dabar nepelninga, bet vakar buvo pelninga, rytoj gal irgi bus, nes - birza, karas, maras, covidas, el. kainu spekuliacija, ir t.t. Tas pats ir su technika ar jos atliekamais darbais - susikaiciuosiu kad geriausias variantas dirbti su patikimu senu vakarietisku traktoriumi su gera kaina nupirktu naudotu skutiku. Bet vistiek dauguma nores perlipti i nauja fendta ar dzioni, nes tai ne del savikainos isbrangstancios (pvz technika su parama - amortizacija tik saviems pinigams, remontas jau brangesnis), o del to kad vyksta evoliucija ir zmones is vyzu perlipa i normalius odinius batus. .... Todel kai zinosi naujos technikos atliekamu darbu savikaina - vistiek nepulsi jos mazinti

Turėjau irgi labai statišką mąstymą prieš 3 metus, kad su tais "vandenukais" tikrai manęs neapgaus ir nieko nenaudosiu, o tuo labiau nepirksiu. O bet tačiau įvyko žemės ūkis ir sutikau ūkininką, kuris pats jas augina ir naudoja. Viską parodė papasakojo, nurodė mokslinius straipsnius kur ką pasidomėt, tačiau vistiek galvoj saugiklis mušė "nu negali taip būt". Dar keli apsilankymai pas jį pavasarį ir prieš 2 metus jau bandžiau vienam lauke pasak jo 5 bakterijas. Efektas iškart pasimatė, tiek dirvožemiui (buvo palei griovį juosta kur visuomet viskas prastai augo bet po bakterijų su kiekvienais metais tik geryn), tiek derliui. Per 2 metus NPK trąšų sumažinom stipriai (NPK, siekis iš vis atsisakyti).
Suma sumarum - bakterijos veikia, tik reikia žinoti kuo tiksliau kas yra siūloma, kokie bakterijų pavadinimai, koks štamas (google it),  kaip jos auginamos, kokios koncentracijos, koks jų gyvybingumas, kokios formos (milteliai/skystos), kaip jas purkšti ar maišyti ir t.t. ir nueiti pasieškoti į informacijos ne į wikipedia į Google Scholar. 
 
Pradžiai ką pa' scholarinti:
Bacillus subtilis
Bacillus megaterium
Trichoderma harzianum
Trichoderma viride

MAN VISKAS OK, kol žmonės nepradeda šnekėt fanatizmo be faktų. Chemijos gamybos adata, trąšų adata, bakterijų adata. Bet gal kai kurie sėdę ant smegenų išplovimo adatos? Kartais atrodo, kad būtent taip ir yra.
O kas liečia naudojimą ar nenaudojimą, tai kiekvienas laisvas rinktis. Ir kiekvienam yra to pasirinkimo argumentai. Jei ari ar skuti, niekada nesuprasi kam reikalingas šiaudų greitesnis skaidymas, nes nesėji su sėjamąją , kuriai tie šiaudai stipriai trukdo.
O požiūris, kad niekada nieko nedariau irgi rodo, kad yra ribotas mastymas. Kaip mano mama šiemet pasakė, kad ką čia sumastei šiemet rudenį purkšti, juk niekad nepurškei. Deja, su statišku mastymu toli neisi, Viskas keičiasi, turime ir mes keistis, bandyti naujus dalykus, eksperimentuoti.

Atsiprasau uz isireiskima , tikrai nenoriu izeisti ... bet ... sedai ant bioenergy adatos 

Buvo 3 klase kieciu po 330 uzkilus sakau dar diena palauksiu paziuret kas su kaina darysis, o tada zemyn zemyn zemyn upe...  taip ir nesiryzau sandelio isparduot, db irgo nekyla ranka, gal dar atsistatys kaip nors.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/teismas-agrobosas-turi-sumoketi-0-3-mln-euru-latvijos-grudu-prekybininkei-n1195016
 
Pamąstymam su kuo (ne)dirbti reikia.

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/teismas-agrobosas-turi-sumoketi-0-3-mln-euru-latvijos-grudu-prekybininkei-n1195016
 
Pamąstymam su kuo (ne)dirbti reikia.

Cia tokia taktika naudoja turbut visos firmos, kiek teke susidurt visi nusiskaito uz kredita is pirmu priekabu. Galetu but siek tiek kulturingesni ir atsiusti uzskaitos akto pasiulyma su kuriuo sutinki arba ne

Na LA irgi atsiskaitė viską normaliai. Vėlavimas didžiausias buvo savaitė. Tik tiek, kad kaip JCB minėjo, su LA tas pats, už kreditus nuskaito nuo pirmų priekabų.

3 metai, bandyta visa linija produktu, purškiami ant šiaudų, sėklos apvelimas ir t.t.  Nieko apčiuopiamo nepastebėta. Jei ten per daugeli metu naudojimo, per mikroskopą laboratorijoje ir pastebi efekta kažkoki kaip teigia, tai tas netenkina. Tuo labiau jeigu ši sezoną žmonės  tikisi momentiško efekto derliaus didyje, kad atstotu azotą.... 

Pas amazone arba pas trimblistus gali užklaust ar "conectinasi"  įrenginiai. Turi jungtis per isobus arba kabeliu tarp kompų. Vieną laido galą pirkau iš trimble, kitą iš vaderstad ir taip sujungiau kompus. Dabar sėjamoji galulaukėse pati atsijungia.
Tai tavo atveju principas irgi toks pat bus.
https://thefarmingforum.co.uk/index.php?threads/trimble-750-and-connecting-to-amatron-controller.36584/