Planetarke

prieš 39 minutes , manttys pranešimas:

mano savikaina prie 6 t yra 240 euru (su brangia salietra). Bet kas žemiau jau generuos nuostolius.

 

Pliusas, kad nereiks mokesčių mokėt

Kokio “brangumo” ta salietra?

Jei naujas derlius rudenį nekils, tai nebereiks trąšų pirkt prieš naujus dėl mokesciu ir ramiai gyvent per sventes bus galima.

Prieš 1 valandų, ludditas pranešimas:

Pieva galės paukščių apsaugos priemonėje dalyvauti, bet ten šienavimas nuo birželio 20d,l. Tačiau kur ganomi laukai, tai visai tinka ši priemonė - 74 EUR/ha. Dar kažkiek už sąlyginius gyvulius gausi, kad ganai lauke, arba galima rinktis ekstensyvų ganymą - 192 EUR/ha

Bet visumoje pritariu, jog DGP galėtų labiau remti, bet tik turintiems gyvulius, jei jų išlaikymas toks svarbus.

Dabar didžioji dalis ekoschemų skirtos ariamai žemei.

Praktiškai nieko nėra. Paukščių perėjimas ir ekstensyvus ganymas tai tik tiems, kurie turi senelio palikimo lankų arba pirko po 1000 litų už ha  kazkada pakraškius visokius ir paleidžia dykbandį ganytis šiaip sau. Normaliam įsėtam, sėjomainoje dalyvaujančiam laukui nėra jokios paramos. O gamtai tokie laukai visokeriopai naudingi. 

Prieš 3 valandas, agronoms pranešimas:

Atsiprašau,čia prie Planetarkės posto norėjau pridėti...

O tai iš kviečių lauko neimi? Bet kvieciu laukas gali dalyvaut ir nearimineje ir sejomainoje. O pieva ne. 

Gal kas atsimenate, kuriais metais buvo pradėta informuoti deklaruojančius, kad reikės pievas atsėti, nes jų pradėjo mažėti?

Prieš 1 valandų, udugas pranešimas:

Daugiamečių žolių juostos programoje moka ir už pievą.

Aš kalbu apie produktyvų lauką iš kurio imi derlių, o ne kažką kas dengia procentaliai kitus laukus. 

Prieš 8 valandas, amazone30 pranešimas:

Manau jau kitą savaite galės startuoti , nes rodo kitai savaitei po 14 -15 šilumos .

Manau pilnai bus galima. Kur tik esu skaitęs, visi sako, toje vietoje kur traktorius kritęs iki pusašių, visada kombainai verkia nuo apkrovos, nes kviečiai žymiai geriau byra. Kai kvietys gauna salietros, iškart pradeda vegetuoti ir maitintis. O jei lauki, tai labai ilgai nusitempia. Kol žemė įšyla, kol augalas pats pradeda atsinaujinti, jau būna šaukštai po pietų. Jei būtų šiek tiek mažiau įšalo, tai manau ant dienų varyčiau, nes barstyklė jau paruošta. 

Gal galite man kas nors pasakyti, kodėl visos šitos priemonės yra vadinamos žaliojo kurso dalimi? Kaip pvz sėju dobilai+liucerna+kažkiek varpinių žolių. AAP ir trąšų nenaudoju tuose laukuose. CO2 emisijos mažesnės, nei tas laukas būtų apsėtas javais. Per žiemą užtikrinama 95% danga, kurios neišplaus nei lietus, neišpustys vėjas ir dar galų gale kaimyno azotą aprinks, kur plauks gražiai per rudeninį lietų. Kaip pvz tarpiniams pasėliams, kurie išlaikomi 8 savaites intensyviai dirbamam lauke mokama 139 eur. Kad ir per žiemą laikomas posėlis tai miražas palyginus su pieva. Plauna kalnuotose vietovėse puikiai tarpinius, ypač kai orai tokie besikeičiantys. Mokama už skutimą, kur žmonės leidžia 35cm noraginį, po kurio panašiai kai po plūgo dirvožemis lieka išdirbtas, bet už jauną pievą neduoda, kurios aš du metus net nejudinu išvis jokiu žemės dirbimo padargu. Apskritai visi žino dobilų naudą dirvožemiui, kad tai pats geriausias priešsėlis daugeliui kultūrų. Pievas liepia nearti, intensyvumą siekia sumažinti, azoto išsiplovimą siekia sumažinti, o visi pinigai skirti vistiek augalininkystes intensyviam ūkiui. Juokinga. 

Ieškau avižų sėklos aplink Raseinius, Šiaulius, Radviliškį. 

Gal kas galite pakomentuoti, kokiu žemės dirbimo būdu vyksta pievos atsėjimas?

3.5. daugiametės pievos, kuriose pievų augalai sunyko ir (arba) vyrauja piktžolės, einamaisiais metais gali būti atnaujintos (persėtos) ir deklaruojamos DGA kodu neprarandant daugiametės pievos statuso. 

Nuvežėm grūdų priekabą į Rėkyva. Sakė elevatorius pilnu pajėgumu varo, nes fūra po fūros su Ukrainos grūdais. 

prieš 29 minutes , Dainius48 pranešimas:

Dar yra nepardavavusiu grudu? Kaip elgiates? 

Jau kaip prasauta siemet, tai ziauru. Dabar jau galutinai aisku, kad per kulima galejau po 320 isvezt, priduot ir nesukt galvos. Bet kai per kulima buvo tokios kainos, vis kazkokio pabrangimo tikejaus ir sandeliavau.  Dabar pastoviai vis zemyn dar krenta. Matyt per gobsuma is vis uz kapeikas teks atiduot. Tikras galvos skausmas, pamoka gera bus. 

Yra. Ir dar lauksiu, nes nebuvo po naujų metų galimybės išvalyti ir išvežti, tai laikysim iki pavasario. Gal dar kovo mėnesį kas pasikeis. O tas gobšumas tai skirtingai suprantamas. Kai reikejo pernai salietra po 1000 kažkam pirkti, tai ta kaina ne kokia irgi buvo. 

Prieš 1 valandų, kverneland83 pranešimas:

Apie 4 ha nušienavo tikrąja ta žodžio prasme 

Pirmą kartą susiduri su tokiu atveju?

Prieš 11 valandų, kverneland83 pranešimas:

Yra kam tekę kreiptis dėl kanopinių padarytos žalos žieminių rapsų pasėliuose, ar pavyko ką pasiekti?

Kokio dydžio plotas nukentėjo?

Prieš 1 valandų, Juodas pranešimas:

Su vasarojum gali būt blogai ir geroje dirvoje, per daug priklausomi nuo oru. Tai uzdziovino, tai numirko. Su zieminiais daug užtikrinciau, bet ir tie neauga ant smėliuko  
 

Pvz pernai tai smeliukai pasiteisino, kai vasarį žiauriai lijo, tada vasarą irgi pylė,  lygumose kur geresnė žemė daug numirkino. O smėliukas davė derlių, nes vanduo kiaurai bėga per jį. 

prieš 35 minutes , AgroP pranešimas:

O žieminių miežių nebandęs? Asmeniškai smėlyje visai neblogai augo plius geras priešsėlis rapsui.

Apie miežius rašiau jau, pasijuokė chebra ir tiek. Nepavyko mums su jais. 

Prieš 1 valandų, Juodas pranešimas:

Jei kvietys neauga, nebus gero derliaus nei kvietrugiu nei miežių. 

Iš mūsų patirties lygiai tas pats. Kvietrugiai negelbėja. Aišku, labai skirtingi gali būti dirvožemiai ir veislės galimai. Mums skagenas geriau duoda nei kvietrugiai, dedant tą patį. Tik pabrėžiu, kad turim raguočiu, tai arba mėšlo duodam kažkiek, arba dobilai pabūna. Po dobilų ar po žirnių ir mėšlo geriau skagena, tada kokias avižas, rapsa ir vėl pieva. Kvietrugius įtraukus į sėjomainą, kai prieš tai nebuves gerinintis augalas nieko neduoda(nu nebent labai veisliu nenutaikem), geriau gaudavosi pailsėjus žemei skagena. Miežių išvis ne, nes vasarojui smelyje amen pas mus. 

prieš 29 minutes , dariius 30 pranešimas:

Ismoka padengia ir nuoma ir kura einamiems darbams atlikt, o sekla pagrinde c3- c4 per didele prabanga viska sertifikuota seti.

Tai aš bandau nuo pat pradžių paaiškinti, kad neužtnenka niekaip vienos tonos.

prieš valandą, dariius 30 pranešimas:

300 karbamido fiziniu ir sulfato 100, is chemijos broadway 30e/ha fungicidas pagal situacija , bet apsieidavau iki siol. Nzn galima sukist y ta ha ir 3t grudu , bet geriau man miegasi su mazesnem investicijom  Vistiek gamta viska palygina.

O nuoma(jei reikia), dirbimas, sėja, sėklos kaina, kūlimas? Prie visko pridėjus tavo trąšų išvardintus kiekius ir gaunasi, kad reikia 2 tonų. 

prieš valandą, dariius 30 pranešimas:

Pagal tavo skaiciavimus as pasirinkciau grikius augint tikrai pelningiau butu. Mano ukio matematika- 1t. grudu turi nupirkt trasas ir chemija, planuojamas derlius 4-5t. zemes prastokos 35-45 balu, yra ir 25 ,bet ten atitinkamos kulturos.

1 tona grūdų turi nupirkti chemiją ir trąšas, ir tada tikiesi 4-5t derliaus? Mes kalbam apie kviečius kaip pvz?

Kas suprato, tai ir šypsenėlę uždėjo. Derlingų žemių turėtojai niekada nesupras, kas reiškia kulti 3 tonas kasmet. Ir tik nereikia sakyti, kad nederlingoje žemėje mažiau išlaidų. Ligos ir smilgos tos pačios. Mes dedam 2 tonų kainos išlaidas, tai lieka 1 tona +nma. Kitaip nieko neišeina. Tai šiemet trąšų bus tiek, kiek bus kaina grūdų, gal liks tik po 50vm, nes neaišku kiek avoxa kainuos, apie kitką tai nekalbu. O kad gauti pernai metų nma, reikia dalyvauti visose ekoschemų veiklose, kur tikrai į kosmosą kažkam reikia, nes papildomai neuždirbsi, o vykdyt reiks. 

prieš 38 minutes , Marijus197 pranešimas:

Daug miškų ir pelkių tada atsiras, mano kaime virš 1000ha 20-35našumo balo, priesmėliai, durpynai ir mažiausi plotai priemolių, molių, vienetai keli molio laukeliai kur balas 40-50… O kiek daug dar aplinkinių tokių kaimų… Bet kad ir 1-2t tebyra, jauni gyvulininkai pešasi dėl laukų, už smėlius po 200-300€/ha nuomos duoda.

Bet miškai ir pelkės yra tikslas. Žemes ūkis Lietuvoje pats taršiausias. Ir spėju visoje EU Lietuvos  žemės ūkis taršiausias. Miškai puikiai siurbia CO2. Mieste žmonės nieko neteršia, apart autoparko. Padidinus kemsynų plotus ženkliai, galėtume leisti toliau kitiems teršti, ir nereiktų mokėti po 32 eur/ha nacionalinių išmokų ūkininkams, dėl kurių būtų sutaupyti milijonai. O dėl 200-300 nuomos už tokią žemę, tai pas mus moka dideli, kurie serga didelio ploto liga. Vienu atveju kerta senelių ir tėvų paliktus miškus, ir už tuos pinigus perka trąšas tiems laukams, kitu atveju iš derlingesnių žemių pelno dalį padalina ant neigiamą pelną generuojančių laukų. Esmėje daug ha, bet kad nei nma nelieka išmokų tai nesvarbu. Galima pasigirt, kad va 200 nuomos sumokėjau už balta smėlį. Taip kad geriau nepirkti išvis trąšų tokiomis kainomis. 

Prieš 8 valandas, gabijasu pranešimas:

Kai kuliam 3t/ha ,tai nelabai pigios atrodo

Kai byra 3t/ha tai reikia pamąstyti, ar verta išvis ūkininkauti, geriau valstybė apsodins žemę miškais, bus mažiau co2 ir nereiks paramos ūkininkams, nes su 5-6t/ha patys išgyvena. 

Prieš 3 valandas, BR pranešimas:

Na taip išeina.

Tai šimet su žieminiais jau kapūt, nes nebus kaip įrodyt, kad nearta

Prieš 1 valandų, BR pranešimas:

Tai foto rudenį padarysi,per 5 d.po sėjos,nusiusi per nma agro,o toliau jau ne tavo bėdos,ką jie su tomis nuotraukom darys

Tai rudenį padarau, ir kitąmet tuos kviečius drąsiai deklaruoju kaip be plūgo?