BaltijosKlintis

Pabrango, bet vis protingesnė kaina ir efektas garantuotas. Su tom granuliuotom ir kaina kosmosas ir savęs apgaudinėjimas su ta jų rekomenduojama 1/t ha.

Granuliuotos yra opiumas tiem, kurie turi savo barstytuvus ir nenori/negali/nesugeba pasisamdyti normalaus kalkintuvo.

Sveiki, kainos jokia paslaptis, mūsų darbas gaminti ir parduoti
Kalkakmenis frakcija 0-20 mm, į Druskininkus iš Ventos su mūsų transportu šiai dienai apie 39 €/t, tokio klausimo galite ir asmeniškai paklausti.
Kaina iš Lenkijos gana logiška, nes vežti tikriausiai yra arčiau, dėl kainos iš Estijos logiško paaiškinimo neturiu, nežinau kaip taip sudėlioti logistinę grandinę.
Mano  ankstesnės žinutės esmė buvo edukacinė ir šviečiamoji, jog suprasti ką su kuo lyginame, o kainų užklausimus galite daryti asmeniškai, mes nesiekiame su nieko "pasimatuoti" ar veltis į "žiurkių lenktynes".
Sėkmės
 

Sveiki, kainos jokia paslaptis, mūsų darbas gaminti ir parduoti
Kalkakmenis frakcija 0-20 mm, į Druskininkus iš Ventos su mūsų transportu šiai dienai apie 39 €/t, tokio klausimo galite ir asmeniškai paklausti.
Kaina iš Lenkijos gana logiška, nes vežti tikriausiai yra arčiau, dėl kainos iš Estijos logiško paaiškinimo neturiu, nežinau kaip taip sudėlioti logistinę grandinę.
Mano  ankstesnės žinutės esmė buvo edukacinė ir šviečiamoji, jog suprasti ką su kuo lyginame, o kainų užklausimus galite daryti asmeniškai, mes nesiekiame su nieko "pasimatuoti" ar veltis į "žiurkių lenktynes".
Sėkmės
 

Sveiki, kainos jokia paslaptis, mūsų darbas gaminti ir parduoti
Kalkakmenis frakcija 0-20 mm, į Druskininkus iš Ventos su mūsų transportu šiai dienai apie 39 €/t, tokio klausimo galite ir asmeniškai paklausti.
Kaina iš Lenkijos gana logiška, nes vežti tikriausiai yra arčiau, dėl kainos iš Estijos logiško paaiškinimo neturiu, nežinau kaip taip sudėlioti logistinę grandinę.
Mano  ankstesnės žinutės esmė buvo edukacinė ir šviečiamoji, jog suprasti ką su kuo lyginame, o kainų užklausimus galite daryti asmeniškai, mes nesiekiame su nieko "pasimatuoti" ar veltis į "žiurkių lenktynes".
Sėkmės
 

Sveiki, dariau šiokį tokį rinkos tyrimą ir supratau, jog kartais kalbame apie tuos pačius dalykus skirtingomis kalbomis. Todėl kelios įžvalgos čia:
 
Apačioje aprašomos skirtingos rinkoje esančios kalkinės medžiagos. Susipažįstant su informacija svarbu atminti tai, jog visų šių medžiagų
kilmė - santykinai panaši, todėl ir cheminės sudėtys bei nauda yra labai panašūs.
Egzistuoja tik keli skirtumai:
1. Paskleidimo patogumas - frakcionavimas;
2. Drėgmė ir priemaišos (gaminant tam tikro tipo granules gali būti naudojamos įv. rišančios medžiagos, kaip pvz.: molis, kuris nėra tirpus
dirvoje)
3. Medžiagos cheminė forma - turinti įtakos reakcijos greičiui.
Egzistuoja 3 cheminių tipų kalkinės medžiagos:
3.1. Karbonatinės - termiškai neapdorota iškastinė uoliena, smulkinta bei frakcionuota. Šios chem. formos medžiagos nėra aktyvios dirvoje, jų
jonams atpalaiduoti reikalingas gana ilgas laiko tarpas.
3.2. Oksidinės - chemiškai labai aktyvi medžiaga, rekomenduojami kiekiai dažnai nesiekia 1t/ha, nes yra tikimybė pažeisti dirvos mikroflorą.
Panašaus tipo medžiagos naudojamos fermų dezinfekcijai ar statybiniams mišiniams gaminti.
3.3. Hidroksidinė - chemiškai mažiau aktyvios nei oksidinės medžiagos. Galima naudoti didesnius kiekius nepažeidžiant mikrofloros, labai
greitas efektas. Rinkoje nepopuliarios dėl brangios gamybos technologijos.
4. Kaina, kurią nulemia gamybos technologijos sudėtingumas bei kiti rinkos faktoriai.
5. Pakuotė - patogumas sandėliuojant
Analizuojant gamintojų ir tiekėjų pateikiamą informaciją gali atrodyti, jog medžiagų cheminės sudėtys kardinaliai skiriasi, taip dažnas
naudotojas yra suklaidinamas dėl tam tikrų terminų ir reikšmių painumo tarpusavyje. Iš tiesų - dažnas pardavėjas gudrumu arba neišmanymu
suklaidina savo partnerį. Tačiau jei paanalizuoti chemines sudėtis detaliau, tampa akivaizdu, jog:
1. Visose medžiagose gryno kalcio (Ca) kiekis svyruoja ̴ 35 %±3, taip yra todėl, jog šių medžiagų kilmė labai panaši - klinties arba kreidos
klodai;
2. Gryną kalcį (Ca) perskaičiuojant į CaO, šis % sieks apie ̴ 50%±5 ir šis skaičius praktiškai lygus Neutralizacijos vertei, o šis terminas
nereiškia niekio daugiau tik CaO (perskaičiuojant Ca kiekį) medžiagoje
3. Kalcį (Ca) perskaičiavus į CaCO3 reikšmė, gaunamas rezultatas artimas 94 % ±5.
Iš esmės, svarbu suvokti, jog tarpusavyje turi būti lyginami palyginami dydžiai (t.y. Ca su Ca, CaO su CaO). Dažnas pardavėjas "pasukčiauja"
parodydamas tik CaCO3 ar CaO kiekį, taip suklaidindamas vartotoją.
Svarbu suprasti, jog keli procentai, kuriuos lyginame tarpusavyje, jei lyginame teisingus dydžius nedaro esminės įtakos medžiagos kokybei ar
efektui.
Esmė ya suvokti aukščiau išvardintus skirtumus (frakcionavimas, forma, drėgmė ir priemaišos, pakuotė), kurie ir nulemia kaino s priedą.
Jei medžiagos ganėtinai panašios, kodėl skiriasi rekomenduojamas naudoti kiekis?
Paprasta, dažniausia to priežastis - 1 tonos medžiagos kaina.
Taip pat mažais kiekiais rekomenduojama naudoti oksidinio tipo medžiagas - pavojus pažeisti mikroflorą.
Kaip ir minėta ankščiau, visos medžiagos santykinai - panašios, gryno Kalcio (Ca) kiekis yra labai panašus. Kasmet 1 ha dirvos netenka
(išplaunama) 193 – 251 kg/ha (dirva parūgštėja 0,1-0,2 pH) kalcio, o tai reiškia, jog vien tik palaikomajam kalkinimui būtina panaudoti 0,5-1
toną bet kurių kalkinių trąšų.
 
Jei kas norite, galiu rinkos tyrimu pasidalinti asmeniškai, parašykite privačiai. Atsiųsiu iš asmeninio pašto, jog nepyktų konkurentai, nes tai tik mano asmeninė nuomonė, kurią kaip laisvas pilietis aš turėti galiu apie bet kurią prekę.
 
 
 

Sveiki,
taip, ant dugno beriama nedaug tr.klintis tuo atveju jei lauke drėgna tam, kad geriau birtų.
Geriausia būtų jei Antanui sakytumėte, kai atveža, jog netinka kokybė, gal simbolinę nuolaidą padarytų tuomet.
O dėl kitų piktų komentarų - iš esmės mes dirbame ir stengiamės padaryti produktą, kurio kaina būtų protinga bei produktas veiksmingas. Sijojame, rūšiuojame, turime dokumentus: chemines sudėtis, įvairių institucijų patikrinimų raštus, jog produktas tinkamas ir saugus. Kaip minėjo ir Rendelis ar Manttys - produktas veikia ir padeda, dėl to ir džiaugiamės.
Kiekvienas klientas gali išsirinkti laisva valia savo tiekėją. O kaip žaidžia konkurentai "webinaruose" ar rašydami raštus tarnyboms - ne mūsų reikalas, kiekvienas turi būdą kaip dirbti, vieni kaišioja pagalius į ratus, o mes užsiimame gamyba.
Visada galima atvykti iš anksto susitarus, parodysime kaip vyksta darbai.
 

Trupinta klinti galimai ant kuzavo dugno papila kad iseitu isverst padoriai ir nereiktu su kastuvu kapstytis. Nes jos vaziuojant susikratytu.

Sveiki, mačiau, jog vyksta diskusija apie kalkinimą, jei trumpai:
Judrusis aliuminis ir pH glaudžiai susiję, abu galima "pataisyti" kalkinant, tačiau jei dirva niekada nebuvo kalkinta kalkinimo norma bus reikalinga velniškai didelė, jog atstatyti judrųjį aliuminį, o jei dirva buvo kalkinta (kad ir prieš 15 metų), tuomet kiekis santykinai nedidelis. 
Dėl kalkinimo normų - nežinau kokio daikto jūs norite berti 300 kg/ha, bet toks kalkinimas jokia stebuklinga medžiaga neveikia. Bet kurioje rinkoje esančioje kalkinėje medžiagoje gryno Kalcio yra apie 30 %, t.y. užbėrus toną medžiagos, 300 kg kalcio nusės dirvoje. Per metus Lietuvoje vidutiniškai krituliai išplauna 200 - 250 kg/ha, tai reiškia, jog reikia kalkinti 1 t vien tam, jog palaikyti esamą dirvožemio būklę. Ir nesvarbu ar tai kalkinė medžiaga už 15 €/t ar 150 €/t, kalcio kiekis +- panašus, skiriasi tik išbarstymo patogumas ir reakcijos greitis (pvz. kalkės suveikia per pirmuosius metus, kai klinčiai reikia kelių metų).
Ar verta berti po 10 t/ha bet kokios medžiagos, manau, jog tai papraščiausiai neefektyvu. Pagalvokite kokį kiekį išplaus, kol visos 10 t pasisavins. Čia kaip žmonėms - stengiantis pasveikti, jug nevartojame trigubų vaistų dozių.
Dėl lentelių su kiekiai, labai svarbu atreipti dėmesį, jog šie skaičiavimai taikomi "niekada anksčiau nekalkintiems dirvožemiams", kokių Lietuvoje nėra daug. Ankščiau kalkindavo intensyviai, todėl jais remtis nėra visiškai teisinga ir kiekiai gaunasi kosminiai.

Sveiki, mačiau, jog vyksta diskusija apie kalkinimą, jei trumpai:
Judrusis aliuminis ir pH glaudžiai susiję, abu galima "pataisyti" kalkinant, tačiau jei dirva niekada nebuvo kalkinta kalkinimo norma bus reikalinga velniškai didelė, jog atstatyti judrųjį aliuminį, o jei dirva buvo kalkinta (kad ir prieš 15 metų), tuomet kiekis santykinai nedidelis. 
Dėl kalkinimo normų - nežinau kokio daikto jūs norite berti 300 kg/ha, bet toks kalkinimas jokia stebuklinga medžiaga neveikia. Bet kurioje rinkoje esančioje kalkinėje medžiagoje gryno Kalcio yra apie 30 %, t.y. užbėrus toną medžiagos, 300 kg kalcio nusės dirvoje. Per metus Lietuvoje vidutiniškai krituliai išplauna 200 - 250 kg/ha, tai reiškia, jog reikia kalkinti 1 t vien tam, jog palaikyti esamą dirvožemio būklę. Ir nesvarbu ar tai kalkinė medžiaga už 15 €/t ar 150 €/t, kalcio kiekis +- panašus, skiriasi tik išbarstymo patogumas ir reakcijos greitis (pvz. kalkės suveikia per pirmuosius metus, kai klinčiai reikia kelių metų).
Ar verta berti po 10 t/ha bet kokios medžiagos, manau, jog tai papraščiausiai neefektyvu. Pagalvokite kokį kiekį išplaus, kol visos 10 t pasisavins. Čia kaip žmonėms - stengiantis pasveikti, jug nevartojame trigubų vaistų dozių.
Dėl lentelių su kiekiai, labai svarbu atreipti dėmesį, jog šie skaičiavimai taikomi "niekada anksčiau nekalkintiems dirvožemiams", kokių Lietuvoje nėra daug. Ankščiau kalkindavo intensyviai, todėl jais remtis nėra visiškai teisinga ir kiekiai gaunasi kosminiai.

Sveiki, mačiau, jog vyksta diskusija apie kalkinimą, jei trumpai:
Judrusis aliuminis ir pH glaudžiai susiję, abu galima "pataisyti" kalkinant, tačiau jei dirva niekada nebuvo kalkinta kalkinimo norma bus reikalinga velniškai didelė, jog atstatyti judrųjį aliuminį, o jei dirva buvo kalkinta (kad ir prieš 15 metų), tuomet kiekis santykinai nedidelis. 
Dėl kalkinimo normų - nežinau kokio daikto jūs norite berti 300 kg/ha, bet toks kalkinimas jokia stebuklinga medžiaga neveikia. Bet kurioje rinkoje esančioje kalkinėje medžiagoje gryno Kalcio yra apie 30 %, t.y. užbėrus toną medžiagos, 300 kg kalcio nusės dirvoje. Per metus Lietuvoje vidutiniškai krituliai išplauna 200 - 250 kg/ha, tai reiškia, jog reikia kalkinti 1 t vien tam, jog palaikyti esamą dirvožemio būklę. Ir nesvarbu ar tai kalkinė medžiaga už 15 €/t ar 150 €/t, kalcio kiekis +- panašus, skiriasi tik išbarstymo patogumas ir reakcijos greitis (pvz. kalkės suveikia per pirmuosius metus, kai klinčiai reikia kelių metų).
Ar verta berti po 10 t/ha bet kokios medžiagos, manau, jog tai papraščiausiai neefektyvu. Pagalvokite kokį kiekį išplaus, kol visos 10 t pasisavins. Čia kaip žmonėms - stengiantis pasveikti, jug nevartojame trigubų vaistų dozių.
Dėl lentelių su kiekiai, labai svarbu atreipti dėmesį, jog šie skaičiavimai taikomi "niekada anksčiau nekalkintiems dirvožemiams", kokių Lietuvoje nėra daug. Ankščiau kalkindavo intensyviai, todėl jais remtis nėra visiškai teisinga ir kiekiai gaunasi kosminiai.

Paklausiu kitaip, ar verta kalkinti jei judrusis aliuminis normos ribose? Jei judrusis aliuminis normose, ar riboja medziagu isisavinima pats dirvozemio rugstumas? 

Bet judriojo aliuminio toksiskumas ir pasireiskia labai rugsciose zemese, kas is to kad zinosi jog dirvoj daug aliuminio, jo nepanaikinsi nekalkindamas, cia vienas su kitu susije dalykai. Turiu lauka kurio ph apie 4-4,5, ten manau kad pasireiskia akivaizdus aliuminio poveikis augalams, mieziai sudygsta ir vietomis daigai pradeda gelsti, ruduoti, nunyksta, praktiskai nieko tose vietose nebelieka.

Sveiki, įdedu citatą. Pagrindinė mintis: optimalus pH priklauso nuo kultūros, kurią auginate, todėl kiekvienu atveju vis kitaip. Vieni augalai "perneša" rūgštesnes dirvas, o kiti ne.
Algis Mačiukas pateikia susistemintą informaciją apie optimalias pH normas skirtingiems augalams. Skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvos kalkinimas reikalingas jei pH viršija šias vertes:
pH 3,5 – 4,5: bruknės, šilauogės; pH 4 – 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai; pH 4 – 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai; pH 4,5 – 5,5: linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai; pH 5 – 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos; pH 5 – 7: vilkdalgiai; pH 5,5 – 6: žieminiai rugiai, stevijos; pH 5,5 – 6,5: kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas; pH 6: eleborai; pH 6 – 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai; pH 6 – 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai; pH 6,5 – 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros; pH 6,5 – 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos; pH 6 – 8: ratiliai, kardeliai; pH 7: bijūnai, pentiniai; pH 7 – 7,5: jurginai; pH 7 – 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai. pH 5 – 6: rūgštynės;
Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 – 7: pH 5,5 – 6,5: bulvės; pH 5,5 – 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai; pH 6 – 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai; pH 6 – 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai; pH 6,2 – 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai; pH 6,3 – 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai; pH 6,4 – 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai; pH 6,5 – 7,5: Pekino kopūstai; pH 6,5: porai; pH 6,4 – 7,9: svogūnai.

Sveiki, įdedu citatą. Pagrindinė mintis: optimalus pH priklauso nuo kultūros, kurią auginate, todėl kiekvienu atveju vis kitaip. Vieni augalai "perneša" rūgštesnes dirvas, o kiti ne.
Algis Mačiukas pateikia susistemintą informaciją apie optimalias pH normas skirtingiems augalams. Skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį. Dirvos kalkinimas reikalingas jei pH viršija šias vertes:
pH 3,5 – 4,5: bruknės, šilauogės; pH 4 – 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai; pH 4 – 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai; pH 4,5 – 5,5: linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai; pH 5 – 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos; pH 5 – 7: vilkdalgiai; pH 5,5 – 6: žieminiai rugiai, stevijos; pH 5,5 – 6,5: kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas; pH 6: eleborai; pH 6 – 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai; pH 6 – 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai; pH 6,5 – 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros; pH 6,5 – 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos; pH 6 – 8: ratiliai, kardeliai; pH 7: bijūnai, pentiniai; pH 7 – 7,5: jurginai; pH 7 – 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai. pH 5 – 6: rūgštynės;
Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 – 7: pH 5,5 – 6,5: bulvės; pH 5,5 – 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai; pH 6 – 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai; pH 6 – 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai; pH 6,2 – 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai; pH 6,3 – 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai; pH 6,4 – 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai; pH 6,5 – 7,5: Pekino kopūstai; pH 6,5: porai; pH 6,4 – 7,9: svogūnai.

Pvz pas mane nuo 5,9-iki 6,3ph svyruoja. 
Norėčiau bent 6,5-6,6ph pasidaryti. Dirvožemis kur 5,9 ten smeliuks. Kur 6,3 lengvas priemolis. 
Kiek ir kokiu reiktu kalkių, kad efektas būtų ir nauda  
Nes biriom, pora sezonų bėriau po 700kg/ha. Bet matau, kad čia lašas jūroi gavosi. 

Ar jus cia apie ta pati snekat? Nes balstykle nera bolt. Kaip as isivaizduoju @shaulinisminti, tai apsas,kuriame registruojasi visi kas turi galimybe teikti paslaugas. Barstymas, kad ir bele koks, kalkes, meslas, visi zemes ukio darbai, galu gale zmogaus nuoma. Pirkejas suveda ko iesko, aplinkiniam rajonam ismeta ko reikk ir gali susitarti.  Pvz reikia patresti 50 ha, numeti pasiulyma su kaina ir lauki sprendimo.arba reikia nukulti 30 ha va ryt, irgi gali kas nors atsirasti ko tau reikia, kas neturi darbo

Na metai keiciasi darbai tie patys
20210309_094027.mp4 20210309_094544.mp4

Ar dolomitmilčiai ir klinties kalkės tikrai tos pačios kilmės?

na čia jau geriausia kokį rimtą agronomą pasigauti nes kaip chebra rašė yra niuansų dėl dirvožemio struktūros, kokias kalkes rinksiesi. Faktas tas,kad tai pirmas darbas ką daryti,
Nepakalkinus fosforo net nepilk nes sueis kaip į kiaurą maišą.
Kai trūksta fosforo tai ir azoto augalai paima vos 60-80% iš to ką galėtų tai primesk jei 200kg veiklia medžiaga duosi tai tik 120-180 kg paims. pinigai į balą tikra to žodžio prasme gaunasi. 
Kitas variantas sodink šilauoges joms tai rojus bus

Dolomitas turi mažiausia reaktyvumą iš visų rūšių kalkių. Jo efektyvumas dirvožemio nurūgštinime yra arti nulio. Dolomitas naudojamas pagrinde rytų europos šalyse iš po komunistinių laikų. Vakaruose ūkininkai tokio dalyko nurūgštinimui nenaudoja. Tiek yra mokslinių straipsnių apie dolomito ypatingai mažą efektyvumą nurūgštinant dirvas, tiek ir pats aš asmeniškai išbandžiau 15t/ha berti viename lauke. Dariau tyrimus prieš beriant, tiek po 5 metų - efekto buvo visiškai nulis. Negana to, dolomite yra nemažai magnio, todėl į dirvą galimą įsivežti per daug magnio. Kai magnis viršija rekomenduojamas normas, tai efektas augalams panašus kaip ir dirvose su žemu ph. Augalai dusinami, geltonuoja ir nieko nebeina padaryti. Magnio nebeišneši iš dirvos. Čia irgi iš asmeninės patirties

Va čia su juosta. Buvo atvežę visokių, kad net ir pakėlus kūzavą nubyrėdavo tik trečdalis. Kitos ir pas mane ant lauko 3 savaites prastovėjo. Bet išsibarsto, gal kamputį kaskad ir užsilieka, bet šiaip išneša ir paskleidžia neblogai. Vat tik mažokas biškį, apie 5 t pasikraunu.
VID_20200923_135140.mp4

Irgi su juosta, išberia be problemų. 

Ilgam.laike ta pati, trumpam prastesni. Cia mano nuomone. Todel kur ph bent 6, pilsiu tas po 9, kur maziau, gaivinsiu su brangiom

Su tokio stiliaus amazone barstom apacio dirzas tai viskas subyra ant jo gal sonai statesni nes ir slapias ir per lietu visko teko pabarstyt. Blogiausiu atveju galima ilipt i vidu veikiancios vienam vaziuojant ir pakrapstinet jeigu reiktu nes stebejau ilipes kaip byra tai kaip begimo takeliu letai slenkanciu